Kodėl vaikams kyla temperatūra?
Vaikų imuninė sistema mokosi reaguoti į mikroorganizmus, todėl jie kur kas dažniau karščiuoja nei suaugusieji. Dažniausios padidėjusios temperatūros priežastys – virusinės infekcijos: peršalimas, gripas, žarnyno virusai. Kiek rečiau – bakterinės infekcijos, tokios kaip ausų uždegimas, angina ar plaučių uždegimas. Taip pat temperatūra gali kilti po skiepų, reaguojant į dantų dygimą (nors paprastai ne aukštesnė nei 38 °C), dėl perkaitimo ar net streso.
Kai kūnas aptinka infekciją, smegenys pakelia „termostato“ nustatymą. Taip sudaroma aplinka, kurioje virusams ar bakterijoms daugintis sudėtingiau. Tai natūralus mechanizmas, padedantis greičiau įveikti ligą.
Kokia temperatūra laikoma aukšta?
Vaikams karščiavimas skirstomas panašiai kaip ir suaugusiesiems, tačiau mažesniems vaikams skaičiai gali svyruoti greičiau. Paprastai laikoma:
– 37,5–38,0 °C – pakilusi temperatūra,
– 38,0–39,0 °C – vidutinio lygio karščiavimas,
– virš 39,0 °C – aukšta temperatūra,
– 40 °C ir daugiau – labai aukšta, reikalaujanti atidesnio stebėjimo.
Naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių net ir nedidelis pakilimas (37,8–38 °C) gali būti reikšmingas ir visada vertinamas rimčiau, nes jų imunitetas dar labai trapus.
Kaip teisingai matuoti temperatūrą?
Tiksli temperatūra priklauso ne tik nuo termometro, bet ir nuo matavimo vietos bei technikos. Štai keli patikimiausi būdai:
Pažastyje. Tai lengviausias metodas, bet gali būti ne toks tikslus. Reikšmės dažnai būna 0,2–0,4 °C žemesnės nei iš tiesų.
Burnoje. Tiksliau, bet tinka vyresniems vaikams, kurie gali ramiai laikyti termometrą.
Išangėje. Tiksliausias būdas kūdikiams. Reikšmė laikoma apie 0,5 °C aukštesnė nei matuojant pažastyje.
Bekontakčiai ar ausies termometrai. Patogūs, bet jautrūs aplinkos temperatūrai ir matavimo kampui.
Svarbu matuoti kelis kartus per dieną, stebint ne tik skaičių, bet ir vaiko elgesį – tai dažnai yra geriausias indikatorius, kaip vaikas jaučiasi.
Kada vaikui būtina mažinti temperatūrą?
Temperatūrą reikėtų mažinti ne pagal termometro skaičių, o pagal vaiko savijautą. Jei vaikas žaidžia, valgo, domisi aplinka, kartais nereikia skubėti duoti vaistų. Tačiau būtina mažinti temperatūrą, jei:
– vaikui blogai jaučiasi arba jis vangus,
– temperatūra viršija 38,5–39 °C,
– karščiavimas sukelia traukulių riziką,
– vaikui skauda galvą, raumenis ar kamuojamas stiprus šaltkrėtis,
– kūdikis iki 3 mėn. turi 38 °C ir daugiau.
Vaistus karščiavimui mažinti reikia naudoti tik tiek, kiek būtina, ir laikantis rekomenduotų dozių pagal vaiko svorį.
Kokius vaistus galima duoti?
Pagrindiniai karščiavimą mažinantys vaistai vaikams – ibuprofenas ir paracetamolis. Abu veiksmingi, tačiau dozes būtina tiksliai apskaičiuoti pagal svorį.
Paracetamolis dažniausiai tinka mažesniems vaikams ir pasižymi geru saugumo profiliu. Jis mažina temperatūrą ir skausmą.
Ibuprofenas papildomai mažina uždegimą, todėl gerai tinka, jei vaikui skauda ausį, gerklę ar raumenis. Jo negalima duoti, jei vaikas vemiantis, negeria skysčių ar įtariama skrandžio problema.
Negalima vaikams duoti aspirino, nes jis susijęs su pavojinga Reye sindromo rizika.
Kokios priežiūros reikia karščiuojančiam vaikui?
Vaiko savijautą dažnai pagerina nesudėtinga, bet nuosekli priežiūra. Svarbiausia užtikrinti, kad vaikas nevengtų skysčių. Karščiuojant organizmas netenka daug vandens, todėl reikia dažnai siūlyti gerti – vandenį, arbatą, sultinį, elektrolitus. Ypač svarbu tai kūdikiams.
Vaiko apranga turi būti lengva. Perkaitinimas gali dar labiau didinti temperatūrą, todėl reikėtų vengti storų drabužių, dvigubų antklodžių ir per šiltos aplinkos.
Kambarys turėtų būti vėsus ir gerai vėdinamas. Vėsinimo procedūros, tokios kaip drungno vandens kompresai, gali padėti pagerinti savijautą, tačiau šalto vandens ar ledo naudoti nereikėtų – tai gali sukelti drebulį ir pakelti temperatūrą dar labiau.
Vaikas turi ilsėtis, bet nebūtina gulėti visą dieną lovoje. Kai kurie vaikai, net karščiuodami, jaučiasi pakankamai gerai atlikti lengvą veiklą. Svarbiausia, kad nebūtų pervargęs.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma karščiavimo epizodų vaikams yra nepavojingi, yra situacijų, kai reikia įvertinimo arba skubios pagalbos:
– kūdikiui iki 3 mėnesių temperatūra viršija 38 °C,
– vaikui virš 3 mėn. temperatūra viršija 39 °C ir nepavyksta sumažinti,
– karščiavimas nepraeina ilgiau nei 3 dienas,
– vaikas labai vangus, mieguistas ar sunkiai pažadinamas,
– pasireiškia kvėpavimo sunkumai – dusulys, greitas kvėpavimas, įtraukiami šonkauliai,
– atsiranda dehidratacijos požymių: mažai šlapinasi, išsausėjusi burna, įkritusios akys,
– pasireiškia raumenų stingulys, būtinosios pozos,
– atsiranda odos bėrimai, kurie neišnyksta spustelėjus,
– temperatūra virš 40 °C.
Jeigu tėvai jaučia, kad vaiko būklė kelia įtarimų, visada geriau pasitarti su gydytoju – intuicija dažnai būna teisi.
Temperatūros priežiūra kasdienybėje
Karščiavimas yra viena aiškiausių vaikų ligų išraiškų, tačiau ne visada reiškia, kad situacija pavojinga. Svarbiausia stebėti vaiką, užtikrinti gerą skysčių balansą, ramybę ir tinkamą aplinkos temperatūrą. Teisingai naudojami vaistai gali padėti sumažinti diskomfortą, o laiku pastebėti pavojingi simptomai užtikrina saugumą. Tėvams svarbu pasitikėti savo nuovoka ir nepamiršti, kad dauguma vaikų infekcijų praeina greitai, o karščiavimas yra tik vienas iš organizmo bandymų kovoti su liga.
