Vienas rytas gali prasidėti nemalonia staigmena: pažvelgę į veidrodį pamatote, kad jūsų akies baltymas pasruvęs krauju. Vaizdas dažnai būna gąsdinantis – ryškiai raudona dėmė baltame fone atrodo taip, lyg būtų nutikusi rimta trauma, tačiau paradoksalu tai, kad dažniausiai žmogus nejaučia jokio skausmo. Šis reiškinys medicinoje vadinamas subkonjunktyvine hemoragija, arba paprasčiau – kraujosruva akyje. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip skubios pagalbos reikalaujanti situacija, dažnais atvejais tai tėra kosmetinis defektas, kuris praeina savaime. Visgi, svarbu žinoti, kodėl taip nutinka, kaip pagreitinti gijimą ir, svarbiausia, kaip atskirti paprastą kraujagyslės trūkimą nuo simptomų, kurie signalizuoja apie rimtus sveikatos sutrikimus.
Kas tiksliai nutinka, kai trūksta akies kraujagyslė?
Norint suprasti, kaip gydyti šią būklę, pirmiausia reikia suvokti akies anatomiją. Akies obuolį dengia plona, skaidri, drėgna plėvelė, vadinama jungine (konjunktyva). Joje yra daugybė smulkių, trapių kraujagyslių ir kapiliarų. Kai viena iš šių kraujagyslių trūksta, kraujas išsilieja į tarpą tarp junginės ir odenos (baltosios akies dalies).
Kadangi junginė negali greitai absorbuoti kraujo, jis ten užsilaiko, suformuodamas ryškią raudoną dėmę. Tai labai panašu į mėlynę ant odos, tik šiuo atveju oda yra skaidri, todėl kraujas matomas itin ryškiai. Svarbu pabrėžti, kad kraujas neišsilieja į akies vidų ir neliečia rainelės ar vyzdžio, todėl regėjimui įtakos dažniausiai neturi.
Dažniausios priežastys: nuo kasdienių veiksmų iki ligų
Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad kraujagyslė akyje gali trūkti be jokios akivaizdžios išorinės priežasties. Tai vadinama spontanine subkonjunktyvine hemoragija. Tačiau egzistuoja tam tikri veiksniai, kurie žymiai padidina riziką:
- Staigus spaudimo padidėjimas: Tai viena dažniausių priežasčių. Stiprus čiaudulys, kosulys, vėmimas ar didelė fizinė įtampa (pavyzdžiui, sunkių daiktų kėlimas sporto salėje ar stanginimasis tualete užkietėjus viduriams) akimirksniu pakelia kraujospūdį galvos srityje, o trapūs akies kapiliarai neatlaiko spaudimo.
- Arterinė hipertenzija: Aukštas, nekontroliuojamas kraujospūdis yra „tylusis žudikas”, kuris dažnai pasireiškia būtent per akis. Jei kraujagyslės akyse trūkinėja dažnai, tai gali būti pirmasis signalas pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sistemą.
- Kraują skystinantys vaistai: Žmonės, vartojantys aspiriną, varfariną ar kitus antikoaguliantus, turi didesnę riziką patirti kraujosruvas. Net ir didelės dozės natūralių papildų, tokių kaip žuvų taukai, imbieras ar ginkmedžio ekstraktas, gali turėti įtakos kraujo krešėjimui.
- Mechaninis dirginimas: Stiprus akių trynimas, ypač pabudus ryte ar jaučiant alerginius simptomus, gali mechaniškai pažeisti kapiliarus. Taip pat tai gali nutikti netinkamai įsidedant ar išsiimant kontaktinius lęšius.
- Diabetas: Cukrinis diabetas ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl jos tampa trapesnės ir labiau linkusios trūkti.
Simptomai: kaip atpažinti ir ko tikėtis
Pagrindinis ir akivaizdžiausias simptomas yra ryškiai raudona dėmė akies baltyme. Ji gali būti nedidelė, vos matoma taškelio dydžio, arba apimti visą odeną. Tačiau be vizualinio vaizdo, svarbu atkreipti dėmesį į kitus pojūčius:
- Skausmo nebuvimas: Tai yra esminis skirtumas tarp paprastos kraujosruvos ir rimtų akių ligų (pavyzdžiui, uveito ar glaukomos). Trūkus kraujagyslei, akies paprastai neskauda.
- Svetimkūnio jausmas: Nors skausmo nėra, galite jausti lengvą diskomfortą, tarsi į akį būtų įkritęs smėlio krislas. Taip yra todėl, kad kraujo sankaupa šiek tiek pakelia junginę, sukurdama nelygumą, kurį jaučia akies vokas mirksint.
- Nėra traiškanų ar pūlių: Skirtingai nei konjunktyvitas (akies uždegimas), trūkusi kraujagyslė nesukelia pūlingų išskyrų. Jei ryte akys sulipusios, greičiausiai tai infekcija, o ne tik kraujosruva.
- Regėjimas nepakinta: Jei matote taip pat gerai kaip visada, tai geras ženklas. Jei regėjimas tapo neryškus ar matote „rūką”, tai jau rimtesnio pažeidimo požymis.
Kaip gydyti kraujosruvą namuose?
Svarbiausia žinia pacientams – dažniausiai joks specifinis gydymas nėra reikalingas. Kraujas akyje rezorbuojasi (išnyksta) savaime, panašiai kaip mėlynė ant kūno. Priklausomai nuo kraujosruvos dydžio, tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki dviejų ar trijų savaičių.
Visgi, norint palengvinti diskomfortą ir pagreitinti gijimą, galima imtis tam tikrų priemonių:
Dirbtinės ašaros
Jei jaučiate, kad akis yra sudirgusi, „braižo” ar yra sausa, naudokite drėkinamuosius akių lašus (dirbtines ašaras). Jie padengia akies paviršių, sumažina trintį tarp voko ir junginės, todėl mirksėti tampa maloniau. Rinkitės lašus be konservantų, ypač jei planuojate juos lašinti dažniau nei 4 kartus per dieną.
Venkite kraujagysles sutraukiančių lašų
Daugelis žmonių daro klaidą bėgdami į vaistinę pirkti lašų „nuo raudonų akių” (vazokonstriktorių). Šiuo atveju jie nepadės. Šie vaistai sutraukia sveikas kraujagysles, tačiau negali „išvalyti” jau išsiliejusio kraujo. Be to, nustojus juos vartoti, gali pasireikšti „atoveiksmio efektas”, kai akys parausta dar labiau.
Šalti kompresai
Pirmosiomis valandomis po kraujosruvos atsiradimo (jei tiksliai žinote momentą) galima užsidėti šaltą kompresą. Tai gali padėti sutraukti kraujagyslę ir sustabdyti tolesnį kraujavimą. Tačiau jei kraujosruva pastebėta ryte, šaltis jau nebus efektyvus, nes kraujavimas greičiausiai jau sustojęs.
Kantrybė ir stebėjimas
Gijimo proceso metu raudona dėmė gali keisti spalvą – tapti gelsva ar žalsva, kol galiausiai visiškai išnyks. Tai normalus biocheminis procesas, rodantis, kad organizmas skaido hemoglobino likučius.
Kada skubėti pas medikus? Pavojingi signalai
Nors dauguma atvejų yra nepavojingi, egzistuoja situacijos, kai delsti negalima. Kraujosruva akyje gali maskuoti arba būti rimtesnės traumos dalis.
Būtina nedelsiant kreiptis į akių gydytoją (oftalmologą) arba skubios pagalbos skyrių, jei:
- Jaučiate skausmą: Stiprus akies skausmas kartu su paraudimu gali rodyti glaukomos priepuolį, rainelės uždegimą ar ragenos pažeidimą.
- Sutriko regėjimas: Jei vaizdas tapo neryškus, dvejinasi, matote dėmes ar susiaurėjo regėjimo laukas.
- Buvo trauma: Jei kraujosruva atsirado po smūgio į galvą ar akį. Tai gali reikšti ne tik paviršinį, bet ir vidinį akies kraujavimą (hifemą), kuris yra labai pavojingas.
- Kraujosruvos kartojasi: Jei pastebite, kad kraujagyslės trūkinėja reguliariai (pvz., kas mėnesį), tai gali būti sisteminės ligos (hipertenzijos, kraujo krešėjimo sutrikimų) požymis.
- Kraujosruva abiejose akyse: Jei kraujas išsiliejo abiejose akyse vienu metu, tai rimtas signalas apie galimą galvos traumą ar labai aukštą kraujospūdį.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu nešioti kontaktinius lęšius, kol akyje yra kraujosruva?
Jei jaučiate, kad lęšiai dirgina akį arba ji yra šiek tiek patinusi, geriau keletą dienų panešioti akinius. Tačiau jei diskomforto nėra ir oftalmologas nenurodė kitaip, lęšius nešioti galima, tik reikia elgtis itin atsargiai juos įsidedant ir išsiimant.
Ar ši būklė yra užkrečiama?
Ne, subkonjunktyvinė hemoragija nėra infekcinė liga. Jūs negalite ja užkrėsti šeimos narių ar kolegų, todėl, jei jaučiatės gerai, galite eiti į darbą ir bendrauti su žmonėmis.
Kaip greitai išnyks raudonumas?
Tai priklauso nuo išsiliejusio kraujo kiekio. Mažos dėmelės gali išnykti per 5–7 dienas, o didelės kraujosruvos gali visiškai rezorbuotis tik per 2–3 savaites. Deja, nėra būdų šį procesą dirbtinai paspartinti.
Ar akių mankšta gali padėti?
Kol yra aktyvi kraujosruva, intensyvi akių mankšta nerekomenduojama, nes papildoma įtampa akių raumenims teoriškai gali paskatinti pakartotinį kraujavimą, jei kraujagyslė dar nėra visiškai sugijusi. Geriau leisti akims pailsėti.
Ilgalaikė profilaktika ir gyvenimo būdas
Vienkartinis kraujagyslės trūkimas dažniausiai yra atsitiktinumas, tačiau jei norite sumažinti riziką ateityje, verta atkreipti dėmesį į bendrą organizmo būklę. Akys dažnai veikia kaip veidrodis, atspindintis kraujotakos sistemos sveikatą. Pirmasis žingsnis – reguliariai matuoti kraujospūdį. Daugelis žmonių vaikšto su padidėjusiu kraujospūdžiu to net nežinodami, kol neįvyksta komplikacijos.
Taip pat svarbu stiprinti kraujagyslių sieneles. Į mitybos racioną įtraukite daugiau produktų, turinčių vitamino C (citrusiniai vaisiai, paprikos, brokoliai) ir flavonoidų (uogos, žalioji arbata). Jei dirbate kompiuteriu, laikykitės darbo ir poilsio režimo, kad išvengtumėte akių sausumo ir noro jas trinti. Galiausiai, jei vartojate kraują skystinančius vaistus, reguliariai atlikite kraujo tyrimus ir konsultuokitės su šeimos gydytoju dėl tinkamos vaistų dozės, nes per didelis kraujo suskystėjimas yra viena iš dažniausių pasikartojančių akių kraujosruvų priežasčių.
