Vilnius. Kiekvieną mėnesį Lietuvoje techninę apžiūrą išlaiko apie 80 000 automobilių. Tačiau statistika rodo nemalonią tendenciją – kas penktas automobilis grąžinamas dėl išmetimo sistemos problemų. Ekspertai perspėja: daugelio šių atvejų būtų galima išvengti.
„Vairuotojai dažnai nežino, kad jų automobilis turi problemų, kol nesėda prie techninės apžiūros prietaisų,” – teigia ilgametis automobilių mechanikas Darius Kazlauskas. „Tada prasideda skubūs remontai ir papildomos išlaidos.”
Išmetimo sistema: tylus automobilio komponentas, kuris garsiai primena apie save
Moderni automobilio išmetimo sistema atlieka kur kas daugiau funkcijų nei tiesiog nukreipia dujas iš variklio. Ji slopina triukšmą, valo išmetamąsias dujas ir reguliuoja variklio darbą. Kai bent vienas elementas sutrinka – pasekmės jaučiamos iškart.
Techninės apžiūros duomenys atskleidžia, kad duslintuvai yra vienas dažniausiai keičiami komponentai. Lietuvos klimatas – drėgmė, druskos mišiniai žiemą, temperatūrų svyravimai – spartina koroziją. Vidutinis duslintuvo tarnavimo laikas šalyje siekia 5–8 metus, nors gamintojų specifikacijose nurodoma 10–12 metų.
„Problema ta, kad duslintuvas genda palaipsniui,” – aiškina Kazlauskas. „Vairuotojas pripranta prie didėjančio triukšmo ir nebekreipia dėmesio. O tada techninėje apžiūroje paaiškėja, kad automobilis viršija leistinas triukšmo normas.”
Variklio „dusulys”: problema, kurią ignoruoja net patyrę vairuotojai
Kita dažna techninės apžiūros nesėkmių priežastis – padidėjusi tarša. Tai dažnai susiję ne su išmetimo sistema, o su oro tiekimo variklį valdančiais komponentais.
Droseliai reguliuoja oro kiekį, patenkantį į variklį. Kai šis mechanizmas užsiteršia arba sutrinka jo veikimas, variklis negauna optimalaus oro ir degalų mišinio. Rezultatas – padidėjęs degalų suvartojimas, sumažėjusi galia ir, svarbiausia, išaugę emisijų rodikliai.
Automobilių diagnostikos specialistai pastebi augančią tendenciją: vis daugiau automobilių nepereina techninės apžiūros būtent dėl droselių problemų. Ypač tai aktualu automobiliams, kurie daugiausia naudojami mieste – dažnas sustojimas ir paleidimas, trumpos distancijos, ilgas stovėjimas spūstyse.
Kiek kainuoja prevencija ir kiek – skubus remontas?
Skaičiai kalba patys už save.
Duslintuvo keitimas planuotai, pasirinkus optimaliausią variantą: 80–250 eurų už detalę, 40–80 eurų už montavimo darbus. Iš viso: 120–330 eurų.
Skubus keitimas prieš techninę apžiūrą, kai reikia dalies „vakar”: kainos gali išaugti 30–50 procentų dėl skubos priemokų ir riboto pasirinkimo. Pridėkite dar pakartotinos techninės apžiūros mokestį – ir sąskaita auga.
Droselių valymas ar remontas: 50–150 eurų, priklausomai nuo automobilio markės ir problemos sudėtingumo. Viso droselinio mazgo keitimas – jau 150–400 eurų. Premium markių automobiliams kainos gali būti dar didesnės.
„Rekomenduoju vairuotojams patikrinti išmetimo sistemą bent kartą per metus, idealiu atveju – prieš žiemą,” – pataria mechanikas. „Tai nedidelė investicija, kuri gali sutaupyti šimtus eurų.”
Servisų atstovai patvirtina: daugiausia klientų dėl išmetimo sistemos problemų kreipiasi rugsėjį–spalį ir kovą–balandį – likus kelioms savaitėms iki techninės apžiūros termino. Tuo metu servisai perkrauti, o kainos – aukščiausios.
Ką tikrinti patiems?
Automobilių ekspertai išskiria kelis paprastus ženklus, kuriuos gali pastebėti kiekvienas vairuotojas:
Pasikeitęs variklio garsas – ypač garsesnis darbas arba „burbėjimas” – gali rodyti duslintuvo problemas. Rūdžių dėmės po automobiliu, kur įprastai būna išmetimo sistema, taip pat signalizuoja apie koroziją.
Padidėjęs degalų suvartojimas be akivaizdžios priežasties dažnai susijęs su droselių ar kitų oro tiekimo sistemos komponentų problemomis. Variklio „mikčiojimas” tuščia eiga arba nestabilus darbas – dar vienas įspėjamasis ženklas.
„Check engine” lemputė prietaisų skydelyje gali reikšti daugybę dalykų, tačiau viena dažniausių priežasčių – būtent išmetimo arba oro tiekimo sistemos sutrikimai.
Ekspertų prognozės: ateityje bus tik griežčiau
Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai automobilių emisijoms nuolat griežtėja. Specialistai prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus techninės apžiūros reikalavimai išmetamosioms dujoms taps dar griežtesni.
„Automobiliams, kurie šiandien vos praeina ribą, po kelių metų gali nepakakti,” – perspėja ekspertai. „Todėl investicija į išmetimo sistemos priežiūrą – tai ne tik šiandienos, bet ir ateities klausimas.”
Lietuvos automobilių parko amžiaus vidurkis – apie 14 metų. Tai reiškia, kad didelė dalis automobilių jau pasiekė arba greitai pasieks kritinį išmetimo sistemos komponentų tarnavimo laiką. Automobilių importuotojų asociacijos duomenimis, kasmet į Lietuvą atvežama apie 200 000 naudotų automobilių – daugelis jų jau su nusidėvėjusiomis sistemomis.
Situaciją sunkina ir tai, kad dalis vairuotojų vis dar bando „apeiti” techninę apžiūrą nelegaliais būdais – išimti katalizatorius, modifikuoti programinę įrangą. Tačiau kontrolės sistemos tobulėja, o baudos už tokius pažeidimus siekia kelis šimtus eurų.
Išvados
Techninės apžiūros nesėkmės dažniausiai nėra netikėtumas – tai ignoruotų įspėjimų pasekmė. Reguliari automobilio patikra, laiku atliekama profilaktika ir dėmesys net mažiausiems pokyčiams automobilio darbe gali padėti išvengti ne tik papildomų išlaidų, bet ir nemalonių staigmenų.
Specialistų patarimas paprastas: jei automobilis pradėjo elgtis kitaip – skambėti garsiau, valgyti daugiau degalų ar prarasti galią – nelaukite techninės apžiūros. Kuo anksčiau nustatysite problemą, tuo pigiau ją išspręsite.
Rinkoje šiandien netrūksta nei dalių, nei servisų. Internetinės parduotuvės leidžia palyginti kainas ir rasti optimalų variantą, o profesionalūs servisai gali atlikti remontą per dieną ar dvi. Lieka tik vienas klausimas – ar vairuotojas išgirs savo automobilį, kol dar nevėlu.
