Aštrus, staigus skausmas krūtinės srityje yra vienas iš labiausiai bauginančių pojūčių, kurį gali patirti žmogus. Dažnai pirmoji mintis, šovusi į galvą, būna susijusi su širdies priepuoliu ar kitomis gyvybei pavojingomis būklėmis. Tačiau neretai šis veriantis pojūtis, sustiprėjantis įkvepiant ar pasisukant, yra tarpšonkaulinių nervų uždegimo, medicinoje žinomo kaip tarpšonkaulinė neuralgija, pasekmė. Nors ši būklė tiesiogiai pavojaus gyvybei nekelia, ji gali smarkiai sutrikdyti kasdienį gyvenimą, miego kokybę ir darbingumą. Suprasti, kas sukelia šį negalavimą ir kaip jį atskirti nuo kitų ligų, yra pirmas žingsnis link sėkmingo pasveikimo ir ramybės susigrąžinimo.
Kas yra tarpšonkaulinių nervų uždegimas ir kodėl jis atsiranda?
Tarpšonkaulinė neuralgija – tai būklė, kai pažeidžiami arba sudirginami nervai, esantys tarp šonkaulių. Žmogaus organizme yra 12 porų šonkaulių, o tarp kiekvieno iš jų praeina nervas, atsakingas už jutiminių signalų perdavimą iš krūtinės ląstos audinių į nugaros smegenis. Kai šie nervai yra užspaudžiami, uždegami ar pažeidžiami, kyla stiprus skausmas.
Svarbu suprasti, kad pats uždegimas retai atsiranda be priežasties. Dažniausiai tai yra kitų organizmo sutrikimų pasekmė. Pagrindinės priežastys gali būti šios:
- Stuburo ligos: Tai viena dažniausių priežasčių. Krūtinės ląstos osteochondrozė, tarpslankstelinių diskų išvaržos ar stuburo iškrypimai gali mechaniškai užspausti nervų šakneles toje vietoje, kur jos išeina iš stuburo kanalo.
- Virusinės infekcijos: Ypač dažnas kaltininkas yra Herpes zoster virusas, sukeliantis juostinę pūslelinę. Šis virusas pažeidžia nervines galūnes, sukeldamas itin stiprų, deginantį skausmą ir bėrimus palei nervo eigą.
- Traumos: Krūtinės ląstos sumušimai, šonkaulių lūžiai ar net staigūs, neatsargūs judesiai sportuojant gali traumuoti tarpšonkaulinius nervus.
- Peršalimas ir skersvėjai: Ilgas buvimas šaltoje patalpoje ar skersvėjyje gali sukelti raumenų spazmus, kurie savo ruožtu užspaudžia nervus.
- Nuolatinė įtampa ir stresas: Lėtinis stresas sukelia raumenų įtampą, ypač pečių ir nugaros srityje, o tai ilgainiui gali provokuoti neuralgiją.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai yra gana specifiniai, tačiau dėl savo lokalizacijos jie dažnai painiojami su širdies, plaučių ar virškinimo trakto ligomis. Gebėjimas atpažinti tikruosius neuralgijos požymius padeda išvengti nereikalingos panikos, tačiau galutinę diagnozę visada turi patvirtinti gydytojas.
Pagrindinis simptomas yra skausmas, kuris gali būti apibūdinamas kaip:
- Veriantis arba deginantis: Skausmas dažniausiai yra aštrus, primenantis elektros iškrovą ar dūrį peiliu.
- Vienpusis: Paprastai skausmas jaučiamas tik vienoje krūtinės pusėje ir apjuosia krūtinės ląstą lyg diržas (nuo nugaros link krūtinkaulio).
- Priklausomas nuo judesio: Tai vienas svarbiausių skiriamųjų bruožų. Skausmas sustiprėja giliai įkvepiant, kosint, čiaudint, juokiantis ar staigiai pasukant liemenį.
- Jautrumas lietimui: Čiuopiant tarpšonkaulinius tarpus, skausmas tose vietose smarkiai padidėja.
Be skausmo, pacientai gali jausti ir kitus nemalonius pojūčius pažeisto nervo zonoje, pavyzdžiui, odos aptirpimą, „skruzdėlyčių bėgiojimą” arba, atvirkščiai, padidėjusį jautrumą, kai net drabužių prisilietimas tampa nemalonus.
Kaip atskirti neuralgiją nuo širdies smūgio?
Tai yra kritinis klausimas. Nors tarpšonkaulinė neuralgija sukelia didelį diskomfortą, ji nėra mirtina, tuo tarpu miokardo infarktas reikalauja skubios pagalbos. Klaidų kaina čia gali būti didelė, todėl verta žinoti esminius skirtumus.
Sergant širdies ligomis (pvz., krūtinės angina ar infarktu), skausmas dažniausiai yra spaudžiantis, gniaužiantis (lyg kas nors sėdėtų ant krūtinės), jis gali plisti į kairę ranką, žandikaulį ar mentę. Svarbiausia – širdies skausmas paprastai nepriklauso nuo kvėpavimo ar kūno padėties. Jis nepraeina pakeitus pozą, o jį numalšinti dažnai padeda nitroglicerinas.
Tuo tarpu sergant tarpšonkauline neuralgija, skausmas yra „paviršinis”, aštrus ir tiesiogiai susijęs su mechaniniu judėjimu. Jei galite rasti padėtį, kurioje skausmas sumažėja, arba jei skaudama vieta jautri paspaudimui pirštu, didesnė tikimybė, kad tai neuralgija.
Veiksmingiausi gydymo būdai: nuo vaistų iki kineziterapijos
Gydant tarpšonkaulinių nervų uždegimą, taikomas kompleksinis požiūris. Tikslas yra ne tik numalšinti skausmą, bet ir pašalinti jį sukėlusią priežastį (pvz., atpalaiduoti raumenų spazmą ar gydyti stuburo problemas).
Medikamentinis gydymas
Ūminiu periodu be vaistų apsieiti sunku. Gydytojai dažniausiai skiria šių grupių preparatus:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tokie vaistai kaip ibuprofenas, diklofenakas ar nimesulidas mažina uždegimą ir malšina skausmą. Jie gali būti vartojami tablečių pavidalu arba tepami tiesiai ant skaudamos vietos.
- Raumenų relaksantai: Kadangi skausmas dažnai sukelia raumenų spazmą, o spazmas dar labiau spaudžia nervą, susidaro užburtas ratas. Relaksantai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis.
- B grupės vitaminai: Ypač svarbūs yra vitaminai B1, B6 ir B12. Jie ne tik padeda malšinti skausmą, bet ir yra būtini pažeisto nervinio audinio regeneracijai (atkūrimui).
- Raminamieji vaistai: Nuolatinis skausmas sukelia nerimą ir nemigą, todėl kartais skiriami lengvi raminamieji preparatai miego kokybei pagerinti.
Fizioterapija ir kineziterapija
Kai ūmus skausmas atlėgsta, būtina pradėti reabilitaciją, kad uždegimas nepasikartotų. Fizioterapinės procedūros, tokios kaip magnetoterapija, lazerio terapija, elektroforezė ar ultragarsas, gerina kraujotaką pažeistoje vietoje, mažina patinimą ir spartina gijimą.
Ilgalaikėje perspektyvoje veiksmingiausia priemonė yra kineziterapija (gydomoji mankšta). Specialūs pratimai padeda sustiprinti nugaros raumenų korsetą, koreguoti laikyseną ir užtikrinti, kad stuburas būtų stabilus. Svarbu pratimus atlikti prižiūrint specialistui, nes netaisyklingas sportas gali vėl išprovokuoti skausmą.
Naminės priemonės ir gyvenimo būdo korekcijos
Nors gydytojo paskirtas gydymas yra pagrindas, namų sąlygomis taip pat galite palengvinti savo būklę. Pirmosiomis dienomis rekomenduojamas ramybės režimas. Venkite staigių judesių, sunkių daiktų kėlimo ir fizinio krūvio. Miegoti reikėtų ant kietesnio, lygaus paviršiaus.
Sausas karštis (pvz., vilnonė skara ar druskos kompresas) gali padėti atpalaiduoti raumenis, tačiau jį naudoti reikia atsargiai – jei uždegimas yra pūlingas ar susijęs su infekcija, karštis gali pakenkti. Todėl prieš šildant skaudamą vietą, būtina pasitarti su mediku. Taip pat rekomenduojama vengti skersvėjų ir rengtis pagal oro sąlygas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek laiko trunka tarpšonkaulinių nervų uždegimas?
Gydymo trukmė yra individuali. Lengvesniais atvejais skausmas gali praeiti per 1–2 savaites. Tačiau, jei priežastis yra rimtesnė stuburo patologija arba Herpes zoster infekcija, skausmai (vadinamoji poherpetinė neuralgija) gali varginti kelis mėnesius ar net ilgiau.
Ar galima sportuoti jaučiant neuralgijos simptomus?
Ūminiu periodu, kai skausmas yra stiprus, bet koks aktyvus sportas yra draudžiamas, nes judesiai dirgina uždegimo apimtą nervą. Skausmui aprimus, fizinis aktyvumas yra būtinas, tačiau jis turi būti pradedamas nuo lengvų tempimo pratimų ir didinamas palaipsniui.
Ar masažas padeda gydant šią ligą?
Taip, gydomasis masažas gali būti labai veiksmingas, nes atpalaiduoja spazmuotus raumenis ir gerina kraujotaką. Tačiau masažą galima atlikti tik praėjus ūminiam skausmo periodui ir tik pas kvalifikuotą specialistą. Masažuoti tiesiogiai uždegimo židinį ūmioje stadijoje negalima.
Ar tarpšonkaulinė neuralgija gali praeiti savaime?
Nors lengvas nervo sudirginimas gali praeiti savaime per kelias dienas, dažniausiai be tinkamo gydymo skausmas tampa lėtiniu arba periodiškai pasikartoja. Ignoruojant priežastis (pvz., stuburo problemas), būklė ilgainiui tik blogėja.
Kada būtina skubioji medicininė pagalba?
Nors straipsnyje aptarėme, kaip atskirti neuralgiją nuo širdies problemų, visada geriau būti atsargiems. Egzistuoja tam tikri „raudoni signalai”, kuriuos pastebėjus, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą arba vykti į priėmimo skyrių. Jei kartu su krūtinės skausmu jaučiate stiprų spaudimą už krūtinkaulio, dusulį, pila šaltas prakaitas, skausmas plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį, pykina arba svaigsta galva – tai gali būti miokardo infarkto požymiai.
Taip pat gydytojo konsultacija būtina, jei skausmas atsirado po traumos (reikia atmesti lūžius ar vidaus organų pažeidimus), jei kartu su skausmu pakilo aukšta temperatūra, atsirado bėrimų pūslelėmis arba jei įprasti vaistai nuo skausmo visiškai nepadeda. Atminkite, kad laiku diagnozuota liga ir tinkamai parinktas gydymas yra greičiausias kelias į gyvenimą be skausmo.
