Kaip atpažinti staigų kraujospūdžio pakilimą
Staigus spaudimo padidėjimas dažniausiai pasireiškia aiškiais simptomais, kuriuos sunku ignoruoti. Tarp dažniausių požymių:
- stiprus galvos skausmas (dažniausiai pakaušyje ar smilkiniuose);
- veido paraudimas, karščio pojūtis;
- širdies plakimas ar ritmo sutrikimai;
- galvos svaigimas, mirgėjimas akyse, spengimas ausyse;
- pykinimas, kartais – vėmimas;
- rankų ar kojų drebėjimas, nerimo jausmas.
Kai kuriems žmonėms spaudimo pakilimas vyksta „tyliai“ – be aiškių simptomų. Todėl svarbu turėti kraujospūdžio matuoklį namuose ir reguliariai tikrinti rodiklius, ypač jei esate vyresni nei 40 metų ar turite polinkį į hipertenziją.
Kokie skaičiai laikomi pavojingais
Normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas svyruoja apie 120/80 mmHg. Apie pavojingą būklę kalbama, kai sistolinis (viršutinis) spaudimas viršija 180 mmHg, o diastolinis (apatinis) – 110 mmHg. Tokiais atvejais tai jau laikoma hipertenzine krize, kuri gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus, todėl reikalinga skubi medicinos pagalba.
Ką daryti per pirmą valandą
Pirmoji valanda po staigaus spaudimo šuolio – kritinė. Teisingi veiksmai gali padėti stabilizuoti būklę ir išvengti komplikacijų. Štai ką rekomenduoja gydytojai:
- Atsisėskite arba atsigulkite pusiau sėdimoje padėtyje. Galva turi būti šiek tiek pakelta – taip sumažinsite kraujo spaudimą smegenyse ir širdyje.
- Nepanikuokite. Stresas dar labiau padidina spaudimą. Kvėpuokite lėtai – įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per burną.
- Išmatuokite spaudimą. Jei neturite aparato, paprašykite artimojo ar kaimyno. Užsirašykite rodiklius ir laiką.
- Nevartokite stiprių vaistų savarankiškai. Jei gydytojas nėra paskyręs specifinių antihipertenzinių vaistų, jų vartoti be nurodymo pavojinga – spaudimas gali nukristi per greitai.
- Jei vartojate nuolatinius vaistus nuo spaudimo, išgerkite paskirtą dozę. Niekuomet nedidinkite jos savavališkai.
- Atsigerkite vandens. Nedidelis kiekis skysčio gali padėti sumažinti kraujo tirštumą, tačiau negerkite daug – tai gali padidinti širdies apkrovą.
- Atidarykite langą arba išeikite į gryną orą. Deguonis padeda širdžiai ir smegenims dirbti stabiliau.
Kada kviesti greitąją pagalbą
Jei spaudimas viršija 180/110 mmHg ir nepavyksta jo sumažinti per 30–60 minučių, reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą. Taip pat – jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- stiprus, sprogstantis galvos skausmas;
- staigus regėjimo sutrikimas ar „juoda dėmė“ akyse;
- krūtinės skausmas, oro trūkumas, širdies permušimai;
- veido, rankos ar kojos tirpimas, kalbos sutrikimas;
- staigus sąmonės netekimas ar sumišimas.
Tai gali būti insulto ar infarkto požymiai, todėl laikas čia lemia viską – kiekviena minutė svarbi smegenų ar širdies išsaugojimui.
Ką daryti po to, kai spaudimas stabilizuojasi
Jei pavyko sumažinti spaudimą, tai dar nereiškia, kad problema išspręsta. Būtina išsiaiškinti priežastį ir pasirūpinti profilaktika. Gydytojai pataria:
- per artimiausias 24–48 valandas matuoti spaudimą kelis kartus per dieną ir fiksuoti rezultatus;
- vengti streso, kofeino, alkoholio ir sūraus maisto;
- užtikrinti pakankamą poilsį – miegas bent 7–8 valandas būtinas širdies sistemai;
- jei spaudimo šuoliai kartojasi, kreipkitės į šeimos gydytoją ar kardiologą;
- aptarkite galimybę atlikti tyrimus – EKG, kraujo lipidų profilį, inkstų funkcijos vertinimą.
Galimos priežastys, kodėl spaudimas pakilo
Kraujospūdžio šuolis neatsiranda be priežasties. Dažniausiai tai organizmo reakcija į tam tikrus dirgiklius ar lėtinius sutrikimus. Tarp dažniausių priežasčių:
- stiprus stresas, nerimas, emocinis išsekimas;
- per didelis druskos, alkoholio ar kofeino vartojimas;
- miego trūkumas ar nemiga;
- lėtinės širdies ar inkstų ligos;
- nutukimas ir nejudrus gyvenimo būdas;
- pertraukti ar netinkamai vartojami vaistai nuo spaudimo.
Kartais net oro pokyčiai ar stiprūs emociniai išgyvenimai gali staigiai paveikti kraujagyslių tonusą ir sukelti šuolį.
DUK
Ar galima greitai sumažinti spaudimą namuose?
Staiga mažinti spaudimą pavojinga. Jis turėtų kristi palaipsniui – per kelias valandas. Staigus kritimas gali sukelti smegenų ar širdies išemiją.
Ar padeda liaudiškos priemonės, pvz., citrina ar česnakas?
Tos priemonės gali padėti ilgalaikėje profilaktikoje, tačiau ūmios krizės metu jos neveiksmingos. Reikalinga medicininė priežiūra ir vaistai.
Ar įmanoma, kad spaudimas pakilo dėl nerimo?
Taip. Psichologinis stresas gali laikinai pakelti spaudimą net sveikiems žmonėms. Tačiau jei tai kartojasi, reikėtų ištirti širdies ir kraujagyslių būklę.
Kada po krizės galima grįžti prie įprastos veiklos?
Jei spaudimas normalizavosi ir nėra jokių papildomų simptomų, poilsis 1–2 dienas padės atsigauti. Svarbu stebėti, ar spaudimas nekyla pakartotinai.
Ramybė – pirmas žingsnis į sveikatą
Staigus kraujo spaudimo šuolis kelia baimę, tačiau dažniausiai jis praeina be pasekmių, jei žmogus elgiasi ramiai ir apgalvotai. Pirmąją valandą svarbiausia – sustoti, įvertinti būklę, kvėpuoti lėtai ir nepanikuoti. Tinkamas poilsis, gydytojo patarimai ir sveikas gyvenimo būdas padės išvengti tokių epizodų ateityje ir išlaikyti stabilią širdies sveikatą.
