Ką reiškia šokinėjantis kraujo spaudimas?
Normalu, kad kraujo spaudimas svyruoja: jis pakyla sportuojant, stresuojant, išgėrus kavos ar net tiesiog atsistojus iš lovos. Tačiau šokinėjantis spaudimas – tai didesni ir dažnesni svyravimai, kai skirtumas tarp dviejų matavimų gali siekti 20–40 mmHg ar daugiau. Tokie pokyčiai vargina organizmą ir didina komplikacijų riziką, nes kraujagyslės turi greitai prisitaikyti prie besikeičiančio slėgio.
Dažniausiai spaudimas kyla rytais, dėl hormoninių pokyčių, ir vakarais, kai organizmas pavargęs. Tačiau jei svyravimai ryškūs ir kartojasi kasdien, būtina ieškoti priežasčių.
Dažniausios priežastys, kodėl spaudimas šokinėja
Stresas ir nerimas. Tai viena pagrindinių priežasčių. Patiriant įtampą, išsiskiria adrenalinas, kuris siaurina kraujagysles ir kelia spaudimą. Kai stresas praeina, spaudimas krenta – taip susidaro „šokinėjimo“ efektas.
Miego trūkumas. Prastas miegas trikdo hormonų balansą ir didina jautrumą stresui. Net viena bemiegė naktis gali lemti ryškesnius spaudimo svyravimus.
Per didelis kofeino kiekis. Kavos, energinių gėrimų ar stiprios arbatos perteklius gali sukelti staigų spaudimo pakilimą, ypač jei žmogus jautrus kofeinui.
Alkoholis. Pirmiausia jis atpalaiduoja kraujagysles, todėl spaudimas gali kristi, tačiau praėjus kelioms valandoms organizmas reaguoja priešingai – kraujagyslės susitraukia, širdis plaka greičiau ir spaudimas šokteli.
Netaisyklingas kraujo spaudimo matavimas. Per trumpas poilsis prieš matavimą, kalbėjimas, kryžiuotos kojos ar netinkamas rankogalis gali lemti klaidingas, labai skirtingas reikšmes.
Skydliaukės sutrikimai. Tanto hipotirozė, tiek hipertirozė gali sukelti chaotiškus spaudimo šuolius kartu su kitais simptomais.
Širdies ritmo sutrikimai. Aritmijos gali sukelti netolygų kraujo tekėjimą, dėl kurio kinta spaudimo rodikliai.
Kai kurie vaistai. Dekongestantai, hormoniniai preparatai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar net kai kurie papildai gali kelti spaudimą.
Dehidratacija. Kai organizmui trūksta skysčių, kraujagyslės susiaurėja, širdis dirba sunkiau ir spaudimas gali šokinėti priklausomai nuo situacijos.
Autonominės nervų sistemos jautrumas. Kai kuriems žmonėms spaudimas labai jautriai reaguoja į bet kokius vidinius ar išorinius pokyčius – nuo emocijų iki orų kaitos.
Kokie simptomai gali lydėti šokinėjantį spaudimą?
Spaudimo svyravimai ne visada jaučiami, tačiau dažniausiai pasireiškia:
– galvos skausmai,
– spaudimas smilkiniuose ar už akių,
– galvos svaigimas,
– ūžesys ausyse,
– širdies plakimo pagreitėjimas ar permušimai,
– nerimo pojūtis,
– nuovargis ar silpnumas,
– trumpalaikis regėjimo aptemimas.
Jeigu simptomai stiprėja, kartojasi kasdien ar trukdo įprastai veiklai, būtina kreiptis į gydytoją.
Ką galima padaryti šiandien?
Jei šiuo metu jaučiate spaudimo svyravimus, galite imtis greitų, saugių veiksmų:
Atsipalaiduokite. Giliai kvėpuokite, ramiai atsisėskite, venkite kalbų ar veiklų, keliančių įtampą. Dažnai spaudimas sumažėja savaime, kai kūnas nurimsta.
Išgerkite stiklinę vandens. Skysčių trūkumas gali greitai lemti kraujagyslių susitraukimą, todėl vanduo dažnai padeda stabilizuoti slėgį.
Venkite kavos ir alkoholio. Šiandien bent kelioms valandoms atsisakykite kofeino ir alkoholio – jie dažnai yra pagrindiniai spaudimo svyravimų kaltininkai.
Pailsėkite 10–15 minučių ir pakartokite matavimą. Jei spaudimas per tą laiką ženkliai sumažėja, tikėtina, kad priežastis buvo trumpalaikė.
Pasivaikščiokite. Lėta, rami veikla padeda sureguliuoti kraujagyslių tonusą ir sumažina įtampą.
Ką daryti rytoj ir toliau: ilgalaikiai sprendimai
Kad spaudimas būtų stabilesnis, svarbu ne tik reaguoti į šiandienos situaciją, bet ir keisti kasdienius įpročius.
1. Reguliariai matuokite spaudimą. Ryte ir vakare atlikti matavimai padės pastebėti tendencijas ir tiksliau suprasti, ar svyravimai susiję su mityba, stresu ar veikla.
2. Įtraukite daugiau fizinio aktyvumo. Kasdienis ėjimas, lengvas bėgimas, plaukimas ar dviračio mynimas stiprina kraujagysles ir padeda stabilizuoti spaudimą.
3. Ribokite druską. Sūrus maistas tiesiogiai kelia spaudimą, o jautriems žmonėms gali sukelti ryškius šuolius.
4. Tvarkykite miegą. Reguliarus miego ritmas sumažina streso hormonų kiekį ir stabilizuoja širdies bei kraujagyslių darbą.
5. Įvertinkite vaistus ir papildus. Jei pastebite spaudimo svyravimus pradėjus vartoti naują preparatą, apie tai būtina pranešti gydytojui.
6. Mažinkite emocinę įtampą. Stresą mažinantys metodai – kvėpavimo pratimai, joga, meditacija ar tiesiog ramesnis dienos ritmas – turi labai didelę įtaką spaudimo stabilumui.
7. Tyrimai dėl skydliaukės ir širdies. Jei spaudimas šokinėja be aiškios priežasties, būtina atlikti kraujo tyrimus ir širdies veiklos įvertinimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Spaudimo svyravimai gali būti pavojingi, jei jie ryškūs ir dažni. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei:
– spaudimas kartais pakyla virš 160/100 mmHg,
– kartu jaučiate stiprų galvos skausmą ar regos pakitimus,
– pasireiškia širdies ritmo sutrikimai,
– paušalinis silpnumas ar apsvaigimas trukdo kasdienai,
– yra dusulys ar spaudimas krūtinėje,
– spaudimas šokinėja nepriklausomai nuo dienos veiklos, miego ar mitybos.
Tik gydytojas gali nustatyti, ar svyravimus lemia ligos, ar gyvenimo būdas, ir paskirti tinkamą gydymą.
DUK
Ar normalu, kad spaudimas kartais pakyla iki 140/90 mmHg?
Taip, jei tai trumpalaikiai pokyčiai, susiję su stresu, veikla ar kofeinu. Svarbiausia stebėti, kaip spaudimas elgiasi ramybės būsenoje.
Ar šokinėjantis spaudimas pavojingas?
Gali būti pavojingas, jei svyravimai dideli, dažni ar lydimi simptomų. Ilgainiui toks spaudimas vargina širdį ir kraujagysles.
Ar gali padėti paprastas fizinis aktyvumas?
Taip. Reguliarus judėjimas yra vienas iš efektyviausių būdų stabilizuoti spaudimą.
Kiek kavos galima gerti?
Daugumai žmonių tinka 1–2 puodeliai per dieną, tačiau jei spaudimas svyruoja, verta sumažinti kiekį ir stebėti pokyčius.
Ar reikalingi vaistai?
Vaistai skiriami tuomet, kai spaudimas padidėjęs nuolat arba kai svyravimai itin ryškūs. Sprendimą priima gydytojas.
Kas padeda stabilizuoti spaudimą kasdienybėje
Šokinėjantis kraujo spaudimas gali sekinti, tačiau supratus priežastis ir išmokus reaguoti į kūno signalus, padėtį galima suvaldyti. Paprasti sprendimai – ramus kvėpavimas, vanduo, poilsis, mažiau druskos ir nuoseklus fizinis aktyvumas – daro didelę įtaką. O reguliariai matuojant spaudimą ir atkreipiant dėmesį į organizmo pokyčius, galima laiku pastebėti, kada reikia profesionalo pagalbos ir kada pakanka kasdienių įpročių korekcijos. Stabilus kraujo spaudimas – vienas svarbiausių ilgalaikės sveikatos pamatų.
