Šlapimo pūslės vėžys dažniausiai prasideda urotelio ląstelėse, išklojančiose pūslės vidų. Svarbiausias simptomas yra kraujas šlapime, net jei jis pasirodė tik kartą, jo nedaug ir nieko neskauda. Tai nebūtinai reiškia vėžį – dažnos priežastys yra infekcija ar akmenys – tačiau hematurijos nereikėtų stebėti namuose ar nurašyti cistitui. Kreipkitės į gydytoją, kad būtų nustatyta tikroji priežastis.
Kaip vystosi šlapimo pūslės vėžys?
Norint suprasti simptomus, svarbu suvokti, kas vyksta organizme. Šlapimo pūslė yra tuščiaviduris organas dubens srityje, kurio pagrindinė funkcija – kaupti šlapimą, atitekantį iš inkstų. Dauguma šlapimo pūslės vėžio atvejų prasideda vidiniame organo sluoksnyje. Šis vėžio tipas vadinamas uroteline karcinoma. Laimei, didžioji dalis atvejų diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, kai vėžys dar nėra išplitęs į raumeninį pūslės sluoksnį ar kitus organus. Tačiau šio tipo vėžys pasižymi viena klastinga savybe – jis linkęs atsinaujinti, todėl pacientams reikalinga nuolatinė ir ilgalaikė stebėsena net ir po sėkmingo pirminio gydymo.
Kraujas šlapime – patikrinti būtina
Rausvas, raudonas ar tamsiai rudas šlapimas turi būti įvertintas gydytojo, net jei taip nutiko pirmą kartą ir skausmo nėra. Jei gausiai kraujuojate, matote krešulių, negalite pasišlapinti, stipriai skauda ar silpsta – kreipkitės skubiai.
Pagrindinis pavojaus signalas: kraujas šlapime
Pats ryškiausias ir dažniausias šlapimo pūslės vėžio simptomas yra hematurija, arba kraujo buvimas šlapime. Medicininėje praktikoje skiriami du šio reiškinio tipai, ir abu jie reikalauja skubaus dėmesio:
- Makrohematurija: Tai būklė, kai kraujas šlapime yra matomas plika akimi. Šlapimas gali tapti rausvas, ryškiai raudonas ar net tamsiai rudas (primenantis kolos spalvą). Kartais kraujavimas būna vienkartinis ir išnyksta kelioms savaitėms, tačiau tai nereiškia, kad problema dingo.
- Mikrohematurija: Šiuo atveju šlapimo spalva nepakinta, tačiau atlikus šlapimo tyrimą mikroskopu randama raudonųjų kraujo kūnelių. Tai dažnai aptinkama profilaktinių sveikatos patikrinimų metu.
Svarbu pabrėžti, kad ankstyvose stadijose kraujavimas dažniausiai būna neskausmingas. Būtent skausmo nebuvimas dažnai suklaidina pacientus, kurie mano, jog jei neskauda, vadinasi, nieko rimto nėra. Tai yra pavojinga klaida.
Kiti įspėjamieji simptomai
Nors kraujas šlapime yra klasikinis požymis, egzistuoja ir kiti simptomai, kurie dažnai painiojami su šlapimo takų infekcijomis (ŠTI) ar prostatos problemomis vyrams. Jei šie požymiai nepraeina, kartojasi ar tyrimai nepatvirtina infekcijos, kreipkitės į gydytoją ar urologą:
- Dažnas šlapinimasis: Poreikis šlapintis kyla kur kas dažniau nei įprastai, net ir nakties metu.
- Dizurija: Tai skausmas ar deginimo pojūtis šlapinimosi metu.
- Staigus noras šlapintis: Atsiranda staigus, sunkiai sulaikomas poreikis bėgti į tualetą, net jei šlapimo pūslė nėra pilna.
- Sunkumai pradedant šlapintis: Jaučiamas silpnesnis srovės stiprumas arba reikia pastangų norint pradėti procesą.
Pažengusio vėžio stadijose, kai auglys išplinta į gilesnius audinius ar kitus organus, gali pasireikšti ir bendresni organizmo negalavimai: skausmas nugaros apačioje (dažniausiai vienoje pusėje), dubens skausmai, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis ar kojų tinimas dėl sutrikusios limfos apytakos.
Rizikos veiksniai: kas didina tikimybę susirgti?
Šlapimo pūslės vėžys retai atsiranda be priežasties. Moksliniai tyrimai yra išskyrę keletą esminių veiksnių, kurie reikšmingai padidina tikimybę susirgti šia liga. Suvokiant šiuos veiksnius, galima imtis prevencinių priemonių.
Rūkymas – pagrindinis priešas
Daugelis žmonių rūkymą sieja tik su plaučių vėžiu, tačiau tai yra ir pagrindinis šlapimo pūslės vėžio rizikos veiksnys. Skaičiuojama, kad rūkaliai šia liga serga bent tris kartus dažniau nei nerūkantys. Mechanizmas yra paprastas, bet žiaurus: įkvėpus tabako dūmus, kenksmingos cheminės medžiagos patenka į plaučius, iš ten – į kraują. Inkstai filtruoja kraują ir šalina toksinus per šlapimą. Šis toksiškas šlapimas kaupiasi pūslėje ir valandų valandas kontaktuoja su pūslės sienelėmis, tiesiogiai pažeisdamas ląstelių DNR.
Profesinė veikla ir cheminės medžiagos
Tam tikros pramonės šakos kelia didesnį pavojų darbuotojams dėl kontakto su specifiniais chemikalais, vadinamais aromatiniaisaminais. Didžiausią riziką patiria žmonės, dirbantys:
- Dažų, gumos ir odos pramonėje;
- Tekstilės gamyboje;
- Spaudos pramonėje;
- Kirpyklose (dėl nuolatinio kontakto su plaukų dažais, nors šiuolaikiniai dažai yra saugesni, ilgalaikis poveikis vis dar tiriamas).
Lėtinis šlapimo pūslės uždegimas
Ilgalaikės, lėtinės šlapimo takų infekcijos, inkstų ar šlapimo pūslės akmenys, taip pat ilgalaikis kateterio naudojimas gali sukelti lėtinį pūslės uždegimą. Nuolatinis audinių dirginimas didina ląstelių mutacijų riziką, kas ilgainiui gali virsti plokščialąsteliniu šlapimo pūslės vėžiu.
Amžius, lytis ir genetika
Nors ligą kontroliuoti gyvenimo būdu įmanoma, egzistuoja ir nekontroliuojami veiksniai. Rizika susirgti drastiškai didėja su amžiumi – didžioji dalis pacientų yra vyresni nei 55 metų. Vyrai šia liga serga maždaug 3–4 kartus dažniau nei moterys. Taip pat svarbus genetinis polinkis: jei pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) sirgo šlapimo pūslės vėžiu, jūsų asmeninė rizika taip pat yra padidėjusi.
Kraujas šlapime, dažnesnis ar skubus šlapinimasis, deginimas. Šiuos požymius dažniau sukelia ne vėžys, bet juos reikia ištirti.
Negalėjimas pasišlapinti, vienpusis juosmens ar pilvo skausmas, neplanuotas svorio kritimas, kojų tinimas ar kaulų skausmas.
| Tyrimas | Ką padeda nustatyti |
|---|---|
| Šlapimo tyrimas ir pasėlis | Kraują, infekcijos požymius; kartais tiriamos nenormalios ląstelės |
| Cistoskopija | Leidžia tiesiogiai apžiūrėti šlaplę ir pūslės gleivinę |
| TURBT ir histologija | Pašalinamas ar paimamas audinys, patvirtinamas tipas ir invazija |
| KT ar kitas vaizdinis tyrimas | Įvertinami šlapimo takai ir galimas ligos išplitimas |
Diagnostikos metodai: kaip nustatoma liga?
Pastebėjus simptomus, gydytojas urologas pirmiausia atliks fizinę apžiūrą ir paskirs šlapimo tyrimus. Tačiau „auksiniu standartu” diagnozuojant šlapimo pūslės navikus laikoma cistoskopija. Tai procedūra, kurios metu per šlaplę į pūslę įvedamas plonas, lankstus vamzdelis su kamera (cistoskopas). Tai leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti pūslės gleivinę.
Jei cistoskopijos metu pastebimas įtartinas darinys, atliekama biopsija arba transuretrinė rezekcija (TURB), kurios metu paimamas audinio gabalėlis histologiniam ištyrimui. Taip pat gali būti skiriami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinis rezonansas (MRT), siekiant nustatyti, ar vėžys nėra išplitęs.
Kaip gydomas šlapimo pūslės vėžys?
Gydymas priklauso nuo naviko stadijos, piktybiškumo laipsnio, ar jis įaugęs į pūslės raumenį, bendros sveikatos ir paciento pasirinkimų. Ne raumenį invazuojantis navikas dažniausiai pradedamas gydyti transuretrine naviko rezekcija (TURBT). Atsižvelgiant į atsinaujinimo ir progresavimo riziką, po jos gali būti skiriami į pūslę suleidžiami vaistai, įskaitant BCG imunoterapiją ar chemoterapiją, ir sudaromas cistoskopijų planas.
Raumenį invazuojančiai ar išplitusiai ligai gali reikėti pūslės pašalinimo operacijos, sisteminės chemoterapijos, spindulinio gydymo, imunoterapijos ar taikinių terapijos. Nėra vieno visiems tinkamo grafiko, todėl konkretų planą turi paaiškinti gydanti urologų ir onkologų komanda. Susijusi informacija pateikta straipsnyje apie šlapimo pūslės vėžio prognozę.
Ką galite padaryti dabar?
- Užsirašykite, kada pastebėjote kraują ar šlapinimosi pokyčius, bet neatidėliokite konsultacijos.
- Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, jų nenutraukite savarankiškai – ir vartojant šiuos vaistus hematuriją reikia ištirti.
- Jei rūkote, aptarkite metimo rūkyti pagalbą; rūkymas yra svarbiausias keičiamas rizikos veiksnys.
- Po gydymo laikykitės individualaus kontrolinių cistoskopijų ir kitų tyrimų plano, nes dalis navikų gali atsinaujinti.
Dažnas ar skausmingas šlapinimasis dažniau susijęs su infekcija ar kitomis gerybinėmis būklėmis. Plačiau skaitykite apie eritrocitus šlapime ir kada reikalingas urologo vertinimas.
Dažniausi klausimai
Ar kraujas šlapime visada reiškia vėžį?
Ne. Jį gali sukelti infekcija, akmenys, prostatos ar inkstų ligos ir kitos būklės. Tačiau priežastį turi nustatyti gydytojas, net jei kraujas dingo.
Ar ankstyvas šlapimo pūslės vėžys gali neskaudėti?
Taip. Matomas ar tyrimu nustatytas kraujas šlapime anksti dažnai būna neskausmingas, todėl skausmo nebuvimas nėra priežastis laukti.
Ar liga gali atsinaujinti?
Taip, ypač ne raumenį invazuojantys navikai gali kartotis. Kontrolės dažnis priklauso nuo individualios rizikos grupės ir gydymo rezultatų.
Šaltiniai
- National Cancer Institute: Bladder Cancer Symptoms
- National Cancer Institute: Bladder Cancer Diagnosis
- National Cancer Institute: Bladder Cancer Treatment
- NHS: Symptoms of bladder cancer
- European Association of Urology: Patient information
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
