Kaip „skaito“ skausmą gydytojas: vieta, pobūdis ir trigeriai
Trauminės ar mechaninės kilmės skausmai dažniausiai turi aiškią pradžią – po kritimo, smūgio, didesnio fizinio krūvio ar net po užsitęsusio kosulio. Tokiu atveju skausmas sustiprėja giliai įkvepiant, spaudžiant skausmingą tašką ar sukantis. Vidaus organų sukelti skausmai ne visuomet pasiduoda mechaniškam paaiškinimui: jie gali būti bukesni, plintantys, lydimi bendros savijautos pablogėjimo, dusulio, temperatūros ar virškinimo simptomų. Jei skausmas labiau dešinėje po šonkauliais ir stiprėja po riebaus maisto – praeityje dažnai „prisidėjo“ tulžies pūslė, o jei skausmas kairėje, po krūtinės lanku, su dusuliu ir karščiavimu – neretai kalta pleura ar plaučiai.
Dažniausios trauminės ir mechaninės priežastys
Paprastas šonkaulių sumušimas sukelia vietinį skausmą, kuris išryškėja spaudžiant, kosint, juokiantis ar giliai kvėpuojant. Skausmo intensyvumas per kelias dienas paprastai mažėja, nors jautrumas gali užsilikti iki kelių savaičių. Šonkaulio lūžis – intensyvesnio skausmo variantas; dažnai juntamas specifinis, ribotas taškas, o gilus įkvėpimas tampa skausmingas tiek, kad pacientas „saugo“ krūtinę ir pradeda kvėpuoti paviršutiniškai. Ilgai trunkantis kosulys, ypač vyresniems ar turintiems osteoporozę, gali sukelti streso lūžį – jis pasireiškia be akivaizdžios traumos. Raumenų patempimai ir tarpšonkaulinių nervų dirginimas sukelia duriantį, judesio priklausomą skausmą, neretai pereinantį į nugarą ar priekinę krūtinės sieną.
Kremzlinių jungčių uždegimas (kostochondritas) dažnai simuliuoja „širdies“ skausmą, tačiau jo požymis – aiškiai atkartojamas skausmas spaudžiant tarpšonkaulinę kremzlę ties krūtinkauliu. Kartais pasitaiko ir vadinamasis „sliding rib“ sindromas, kai apatiniai šonkauliai dėl laisvesnės jungties „kliūva“, sukeldami aštrų, tik judesiu išprovokuojamą skausmą. Tokios būklės nemaloniai trikdo kasdienybę, bet paprastai nėra pavojingos gyvybei ir gydomos poilsio, laipsniško grįžimo prie krūvio, kvėpavimo bei tempimo pratimų deriniu.
Kai kalti vidaus organai: plaučiai, pleura, širdis, virškinimo sistema
Pleuritas – pleuros (plaučius gaubiančių lapelių) uždegimas – sukelia duriantį skausmą, kuris ryškiai sustiprėja giliai kvėpuojant, kosint ar žiovaujant. Jei kartu pakyla temperatūra, atsiranda kosulys, dusulys, situaciją reikia vertinti rimtai. Plaučių uždegimas, ypač apatinėse skiltyse, taip pat gali „apsimesti“ šonkaulių skausmu, nes uždegimas dirgina pleurą. Pavojingesnės, bet retesnės priežastys – oro patekimas į pleuros ertmę (pneumotoraksas) ar plaučių arterijos embolija; jos pasireiškia staigiu skausmu, ūmiu dusuliu, nerimu, kartais – širdies plakimu ir sąmonės sutrikimais.
Širdies problemos, ypač apatinių sienų išemija ar infarktas, ne visada pasireiškia klasikiniais krūtinės spaudimo simptomais. Kartais dominuoja epigastriumo ar kairiojo šonkaulių lanko skausmas su pykinimu, šaltu prakaitu, silpnumu. Tokiu atveju bet koks delsimas pavojingas. Virškinimo sistemos bėdos dažniau jaučiamos dešiniame ar kairiajame pašonėje: tulžies akmenligė provokuoja bangomis stiprėjantį skausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku, o kasos uždegimas sukelia juosiančio pobūdžio, į nugarą plintantį skausmą epigastriume. Kairėje esanti blužnis, padidėjusi dėl infekcijų ar kraujo ligų, gali sukelti tempimą ir diskomfortą po šonkauliais, sustiprėjantį giliai kvėpuojant ar judant.
Kada reikalinga skubi pagalba, o kada galima stebėti?
Skubios pagalbos verti simptomai yra tie, kurie rodo kvėpavimo ar kraujotakos nepakankamumą: staigus, aštrus skausmas su ūmiu dusuliu, mėlynuojančios lūpos ar nagai, sąmonės aptemimas, šaltas prakaitas, ritmo sutrikimai. Pavojus taip pat didelis, jei po traumos sunku giliai įkvėpti, krūtinė deformuota, girdimas „trakštelėjimas“, atsiranda kraujo atkosėjimas ar didėjantis silpnumas. Karščiavimas su krūtinės skausmu ir dusuliu – ženklas, kad gali būti plaučių ar pleuros infekcija. Jei skausmas aiškiai susijęs su judesiu, lokalus ir mažėja per kelias dienas, dažniausiai galima taikyti namų priemones ir ambulatorinę priežiūrą.
Kaip nustatoma priežastis: nuo klausimų iki vaizdinių tyrimų
Pirmasis žingsnis – išsami apklausa: kada prasidėjo skausmas, ar buvo trauma, kosulys, karščiavimas, ar skausmas priklauso nuo įkvėpimo, kūno padėties, ar plinta į nugarą, petį, kaklą, ar susijęs su maistu, ar lydi pykinimas. Apžiūros metu gydytojas įvertina kvėpavimo dažnį ir simetriją, palpuoja skausmingus taškus, klausosi plaučių ir širdies, ieško pleuros trinties, uždegimo požymių, patikrina odos spalvą, deguonies įsotinimą. Laboratoriniuose tyrimuose gali būti vertinami uždegimo rodikliai, širdies fermentai, D-dimeras, kepenų ir kasos fermentai. Iš vaizdinių tyrimų dažniausi – krūtinės rentgenograma, ultragarsas (ypač tulžies ir kepenų vertinimui), kartais kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas, jei įtariamos sudėtingesnės būklės.
Ką galima daryti namuose saugiai, jei nėra pavojaus ženklų
Esant sumušimui ar raumenų patempimui, pirmomis paromis padeda poilsis ir saikinga hipotermija – vėsūs, bet ne lediniai kompresai, trumpam. Vėliau, atslūgus ūmiam skausmui, praverčia šiluma ir švelnūs tempimo, mobilizavimo pratimai. Gilūs, bet nepersistengiantys diafragminiai kvėpavimo pratimai padeda išvengti paviršutinio kvėpavimo ir komplikacijų po šonkaulių traumos. Kosint naudinga prilaikyti skausmingą vietą pagalvėle, kad skausmas mažiau ribotų kvėpavimą. Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai gali būti naudingi, tačiau jei įtariamas gastritas ar opaligė, reikėtų vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir pasitarti dėl alternatyvų. Niekada netvirtinkite krūtinės standžiais tvarsčiais ar labai ankštais pleistrais – tai riboja ventiliaciją ir didina plaučių komplikacijų riziką.
Gyvensenos korekcijos, mažinančios pasikartojančio skausmo riziką
Reguliarus, laipsniškai didinamas fizinis aktyvumas stiprina tarpšonkaulinius raumenis ir pagerina krūtinės sienos mobilumą. Treniruotėse verta skirti dėmesio laikysenai, mentės stabilumui ir kvėpavimo technikai, ypač bėgiojant ar keliant svorius. Sezoninių kvėpavimo takų infekcijų metu svarbu gydyti kosulį ir uždegimą, kad būtų išvengta kosulio sukeltų patempimų ar net streso lūžių. Subalansuota mityba, mažinanti tulžies ir kasos dirginimą, bei saikingas alkoholio vartojimas padeda išvengti skausmų po dešiniuoju šonkaulių lanku. Rūkymo atsisakymas mažina pleurito ir plaučių infekcijų riziką, o kokybiškas miegas padeda greičiau atsigauti po patempimų.
Šonkaulių lūžis ar sumušimas: kuo jie skiriasi praktikoje
Sumušimas paprastai sukelia difuzinį, spaudžiant ar judant stiprėjantį skausmą, bet rentgenogramoje kaulinės linijos išlieka nepažeistos. Lūžis – tai konkretaus taško, „peilio dūrio“ pobūdžio skausmas, dažnai su jaučiamu nelygumu, retais atvejais – krūtinės segmentų paradoksiniais judesiais esant keliems lūžiams. Svarbiausia – kvėpavimo gylis: jei skausmas akivaizdžiai riboja įkvėpimą ir iškvėpimą, didėja plaučių komplikacijų tikimybė, todėl reikalinga medicininė apžiūra, skausmo kontrolė ir kvėpavimo pratimai. Lūžio gijimas paprastai trunka apie 4–6 savaites, tačiau pilnai grįžti prie kontakto sporto rekomenduojama tik visiškai išnykus skausmui ir atstačius jėgą.
Kairė ar dešinė pusė: ką sufleruoja skausmo lokalizacija
Kairiojo šonkaulių lanko skausmas kartu su dusuliu ir karščiavimu dažniau kalba apie pleuros ar plaučių problemą; jei prisideda pykinimas, šaltas prakaitas, silpnumas – būtina atmesti širdies išemiją. Dešinės pašonės skausmai, prasidedantys po sotesnio, riebaus maisto, dažnai siejami su tulžies akmenimis ar latakų spazmu. Nuolatinis tempimas, „pilnumo“ jausmas po kairiais šonkauliais gali būti blužnies padidėjimo pasekmė po infekcijos. Vietinis, aiškiai spaudimu atkartojamas skausmas ties krūtinkauliu dažniau rodo kostochondritą, o paviršinis deginimas ar „elektriniai dūriai“ – tarpšonkaulinę neuralgiją.
DUK
Kaip namų sąlygomis atskirti lūžį nuo sumušimo?
Patikimiausias būdas – vaizdinis tyrimas, tačiau praktikoje lūžis dažniau sukelia labai lokalų, aštrų skausmą, kuris smarkiai riboja gilaus įkvėpimo galimybę. Jei abejojate, geriau pasitikrinti – ypač po ryškesnės traumos ar esant osteoporozei.
Ar šonkaulių skausmas gali būti nuo širdies?
Taip, ypač jei skausmas kairėje pusėje ar epigastriume atsirado ramybėje ar fizinio krūvio metu, lydi pykinimas, prakaitavimas, trūksta oro. Tokiu atveju būtina skubi medicinos pagalba, net jei skausmas nėra labai stiprus.
Ar plaučių uždegimas visada pasireiškia kosuliu?
Nebūtinai. Vyresniems ar silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms dominuoti gali dusulys, karščiavimas, skausmas šonkaulių srityje dėl pleuros dirginimo. Todėl skausmas, stiprėjantis įkvepiant, kartu su temperatūra – rimtas signalas tikrintis.
Kiek laiko gyja šonkaulio lūžis ir kada vėl galima sportuoti?
Tipiškai gijimas trunka 4–6 savaites, bet grįžimas į sportą priklauso nuo skausmo, kvėpavimo gylio ir raumenų jėgos. Kontaktinį sportą verta atidėti iki visiško skausmo išnykimo ir funkcinio pasirengimo.
Ar padeda teipavimas ar krūtinės tvarstis?
Standūs tvarsčiai nerekomenduojami, nes riboja ventiliaciją ir didina plaučių komplikacijų riziką. Kineziterapeuto parinktas teipavimas skausmingoms zonoms kartais gali sumažinti diskomfortą, bet jo nereikia naudoti vietoje kvėpavimo pratimų ir judėjimo.
Kada pakanka namų priemonių, o kada būtina gydytojo apžiūra?
Jei skausmas aiškiai susijęs su judesiu, sumažėja per kelias dienas ir nėra dusulio ar karščiavimo, galima taikyti poilsį, kompresus ir analgetikus. Jei skausmas stiprėja, riboja kvėpavimą, atsiranda temperatūra ar bloga savijauta – reikalinga apžiūra.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda krūtinės sienai atsigauti
Laipsniškas grįžimas prie judesio, taisyklinga kvėpavimo technika, pakankamas skysčių ir baltymų kiekis mityboje, dėmesys miegui ir laikysenai – paprasti, bet veiksmingi žingsniai, kurie skausmą šonkaulių srityje paverčia kontroliuojamu epizodu, o ne užsitęsusia problema.
