Krūtinės skausmas, ypač atsirandantis ramybės būsenoje, yra vienas iš labiausiai bauginančių simptomų, su kuriuo gali susidurti žmogus. Daugelis pajutę diskomfortą krūtinės centre iš karto pagalvoja apie blogiausią scenarijų – miokardo infarktą arba širdies smūgį. Nors toks budrumas yra gyvybiškai svarbus ir neabejotinai padeda išgelbėti gyvybes, kardiologai pabrėžia, kad skausmas šioje srityje toli gražu ne visada reiškia artėjančią širdies ir kraujagyslių sistemos katastrofą. Ramybės būsenoje, kai kūnas nepatiria jokio fizinio krūvio ar įtampos, atsirandantis diskomfortas gali būti signalas apie pačius įvairiausius sveikatos sutrikimus – nuo banalių virškinamojo trakto problemų ir raumenų įtampos iki rimtų, neatidėliotino gydymo reikalaujančių kardiologinių ligų. Svarbiausia yra išmokti teisingai atpažinti skausmo pobūdį, jo trukmę bei lydinčiuosius simptomus, kad žinotumėte, kada galima tiesiog ramiai atsikvėpti, o kada būtina nedelsiant ieškoti profesionalios medicininės pagalbos.
Statistika rodo, kad nemaža dalis pacientų, besikreipiančių į ligoninių skubios pagalbos skyrius dėl ūmaus krūtinės skausmo, po išsamių tyrimų galiausiai diagnozuojami ne su kardiologinėmis problemomis. Tačiau būtų didžiulė ir kartais net mirtina klaida manyti, kad kiekvienas skausmas praeis savaime. Kardiologai visame pasaulyje akcentuoja paciento asmeninės edukacijos svarbą. Suvokimas ir žinojimas, kaip žmogaus kūnas komunikuoja apie organų funkcijų sutrikimus, yra esminis žingsnis į ilgą ir sveiką gyvenimą. Toliau detaliai išnagrinėsime, kokios yra pagrindinės ramybės būsenoje atsirandančio krūtinės ląstos skausmo priežastys, kaip atskirti širdies skausmą nuo kitų ligų, imituojančių infarktą, ir kokių veiksmų būtina imtis pajutus tikrą pavojų keliančius signalus.
Dažniausios krūtinės skausmo ramybės būsenoje priežastys
Norint pilnavertiškai suprasti, kodėl atsiranda nemalonūs pojūčiai krūtinės ląstos viduryje, būtina bent minimaliai susipažinti su žmogaus anatomija. Krūtinės ląstoje slepiasi ne tik pati širdis, bet ir plaučiai, stemplė, didžiosios magistralinės kraujagyslės, raumenys, šonkaulių lankai bei tankus nervinių skaidulų tinklas. Bet kurios iš šių struktūrų pažeidimas, uždegimas ar dirginimas gali sukelti skausmą, kurį smegenys interpretuos kaip pavojų.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
Nors tai anaiptol nėra vienintelė priežastis, kardiologinės kilmės problemos yra pačios pavojingiausios, reikalaujančios skubiausios intervencijos, todėl medicinos praktikoje jos visada atmetamos pirmiausiai. Ramybės būsenoje atsirandantis krūtinės skausmas gali būti tiesiogiai susijęs su šiais kardiologiniais sutrikimais:
- Nestabili krūtinės angina: Tai grėsminga būklė, kai širdies raumuo (miokardas) gauna nepakankamai deguonies prisotinto kraujo dėl kritiškai susiaurėjusių vainikinių (koronarinių) kraujagyslių. Priešingai nei stabili krūtinės angina, kuri nuspėjamai pasireiškia tik fizinio krūvio metu, nestabili forma užklumpa staiga ramybėje ir kardiologų yra laikoma tiesiogine priešinfarktine būkle.
- Miokardo infarktas (širdies smūgis): Situacija, kai kraujotaka į tam tikrą širdies raumens dalį dėl trombo visiškai nutrūksta, ir raumens ląstelės pradeda negrįžtamai apmirti. Tai dažniausiai sukelia ypač stiprų, gniuždantį, spaudžiantį skausmą krūtinės centre.
- Perikarditas: Tai širdiplėvės – dvigubo maišelio, kuriame patalpinta širdis – uždegimas. Skirtingai nuo infarkto, šio uždegimo sukeliamas skausmas dažnai būna aštrus, duriantis, stiprėja giliai įkvepiant, kosint ar tiesiog atsigulus ant nugaros, o palengvėja atsisėdus ir pasilenkus į priekį.
- Koronarinių arterijų spazmas (Prinzmetalio angina): Tai gana reta, bet pavojinga būklė, kai širdies kraujagyslės staiga ir be aiškios priežasties stipriai susitraukia. Tai sukelia trumpalaikį, bet labai intensyvų skausmą ramybėje, kuris itin dažnai pasireiškia vėlai naktį arba anksti ryte ramybės metu.
Virškinamojo trakto sutrikimai
Priėmimo skyriaus medikai ir kardiologai itin dažnai susiduria su pacientais, kuriems diagnozuojamos virškinimo trakto problemos, meistriškai imituojančios širdies smūgį. Kadangi stemplė anatomiškai eina iškart už širdies, nerviniai signalai smegenyse gali persidengti, sukurdami kone identišką skausmo pojūtį.
- Gastroezofaginis refliuksas (GERL): Agresyvi skrandžio rūgštis, grįždama aukštyn ir patekusi į stemplę, sukelia stiprų, deginantį jausmą krūtinės ląstos viduryje. Šis simptomas itin dažnai paūmėja atsigulus po sotaus valgio ar pasilenkus.
- Stemplės spazmai: Netikėti, staigūs ir nekoordinuoti stemplės raumenų susitraukimai gali sukelti ypač stiprų, gniaužiantį skausmą ramybėje, kurį be specialių tyrimų ypač sunku atskirti nuo tikros krūtinės anginos.
- Skrandžio opaligė ir tulžies pūslės akmenligė: Nors šios virškinimo organų problemos lokalizuojasi anatomiškai žemiau, pilvo srityje, skausmas refleksiniais lankais gali plisti aukštyn į krūtinės ląstą, klaidindamas tiek pacientą, tiek iš pirmo žvilgsnio net ir gydytoją.
Skeleto, raumenų ir periferinės nervų sistemos problemos
Labai dažnai stipraus krūtinės skausmo šaltinis slypi paviršinėse, su širdimi nesusijusiose struktūrose. Peršalus, netaisyklingoje pozoje išmiegojus naktį ar po netikėto, neįprasto ir staigaus judesio gali atsirasti stiprūs tarpšonkaulinių raumenų spazmai. Viena dažniausiai nustatomų gerybinių diagnozių yra Tietze sindromas (arba kostochondritas) – tai šonkaulių kremzlių jungčių su krūtinkauliu uždegimas. Tokiu atveju skausmas krūtinės viduryje yra lokalus, aštrus, duriantis ir specifiškai sustiprėja paspaudus krūtinkaulį pirštais arba labai giliai kvėpuojant. Taip pat retai pasitaiko, bet stiprų skausmą sukelia tarpšonkaulinių nervų neuralgija, kuri pasireiškia staigiais, elektros šoką primenančiais dūriais išilgai šonkaulio.
Psichologiniai veiksniai ir didelis stresas
Šiuolaikinis intensyvus gyvenimo tempas, darbo krūviai ir nuolatinė įtampa daro didžiulę, dažnai nuvertinamą įtaką mūsų fizinei savijautai. Panikos atakos ir stiprus lėtinis nerimas yra vienos iš pačių dažniausių priežasčių, kodėl absoliučiai sveiki žmonės kreipiasi į kardiologus dėl skausmo krūtinėje. Panikos atakos metu organizme išsiskiria didžiulis kiekis streso hormono adrenalino. Dėl to širdis pradeda plakti labai greitai, atsiranda stipraus spaudimo jausmas krūtinėje, pacientui trūksta oro, pradeda tirpti rankų ir kojų pirštai, atsiranda mirties baimė. Šie išoriniai simptomai yra kone identiški miokardo infarktui, todėl visada reikalauja ypač atidaus gydytojo įvertinimo, siekiant neatmesti tikros fizinės ligos tikimybės.
Kaip atpažinti ir atskirti pavojingą širdies skausmą?
Nors galutinę ir tikslią diagnozę gali nustatyti tik kvalifikuotas gydytojas, atlikęs visus reikiamus tyrimus, vis dėlto egzistuoja tam tikri specifiniai bruožai ir simptomų modeliai, padedantys pačiam pacientui atskirti tikrą širdies skausmą nuo kitų, mažiau pavojingų priežasčių. Kardiologai pabrėžia, kad širdies raumens išemijos (deguonies bado) sukeliamas diskomfortas turi gana aiškų raštą.
Pirmiausia visą dėmesį reikėtų atkreipti į paties skausmo pobūdį. Tikras kardiologinis skausmas labai retai būna duriantis kaip adata ir trunkantis vos kelias sekundes. Dažniausiai kardiologiniai pacientai šį pojūtį apibūdina kaip gilų, plėšiantį, gniaužiantį, deginantį ar smarkiai spaudžiantį diskomfortą. Klasikinis apibūdinimas medicinos literatūroje teigia, jog atrodo, lyg ant krūtinės ląstos būtų užsėdęs didžiulis dramblys ar uždėtas nepakeliamai sunkus akmuo. Šis sunkus spaudimas retai apsiriboja vienu mažu krūtinės tašku, kurį pacientas galėtų tiksliai parodyti vienu pirštu – jis dažniausiai apima daug didesnį plotą, dažniausiai krūtinės centrą arba plinta šiek tiek į kairę pusę už krūtinkaulio.
Kitas esminis, diagnozę palengvinantis aspektas yra skausmo plitimas, medicinoje vadinamas iradiacija. Tikro širdies smūgio metu skausmas labai dažnai iš krūtinės centro plinta į kitas, atrodo, nesusijusias kūno dalis. Dažniausiai tai yra kairė ranka (ypač vidinė jos pusė), kairysis petys, kaklas, apatinis žandikaulis, dantys ar net sritis tarp menčių nugaros pusėje. Kai kuriais, itin klastingais atvejais, asmuo gali apskritai nejausti didelio stipraus skausmo pačioje krūtinėje, tačiau staiga patirti stiprų, maudžiantį ir nepaaiškinamą žandikaulio ar kairės rankos maudimą ramybės būsenoje.
Pavojaus signalai: kada būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą?
Laikas kardiologijoje yra bene pats kritiškiausias faktorius. Yra netgi posakis: „laikas yra raumuo“. Kuo greičiau ligoninėje atkuriama blokuota širdies kraujotaka, tuo daugiau širdies raumens pavyksta išsaugoti nuo apmirimo. Jei patiriate krūtinės skausmą ramybėje, nedelsdami imkite telefoną ir skambinkite bendruoju pagalbos numeriu, jeigu pastebite šiuos pavojaus signalus, vadinamuosius „raudonus vėliavos“ ženklus:
- Ilgalaikis, nepraeinantis skausmas: Spaudimas, gniaužimas arba diskomfortas krūtinėje nenurimsta ir nepraeina ilgiau nei 10-15 minučių ir nė kiek nepalengvėja pakeitus kūno padėtį, atsisėdus ar atsigėrus vandens.
- Ūmus dusulys: Ramybėje staiga pajuntate stiprų oro trūkumą, negalite pilnai ir giliai įkvėpti, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, sunkus ir labai greitas.
- Gausus, šaltas prakaitavimas: Jus staiga išmuša šaltas, lipnus, visą kūną išpylęs prakaitas, nors aplinkoje oro temperatūra nėra aukšta ir neatlikote jokio fizinio darbo.
- Pykinimas ir vėmimas: Kartu su krūtinės skausmu atsiranda stiprus skrandžio diskomfortas, lydimas intensyvaus pykinimo ar net vėmimo epizodų, kurie nėra susiję su apsinuodijimu maistu.
- Sąmonės temimas ir silpnumas: Jaučiate itin stiprų, netikėtą galvos svaigimą, silpnumą kojose, akyse temsta, atrodo, kad tuoj pat nualpsite, ar sutrinka pusiausvyra ir koordinacija.
- Neįprastas, ekstremalus nuovargis: Pastebėta, kad ypač moterims ir diabetu sergantiems pacientams miokardo infarktas gali pasireikšti ne tipiniu stipriu krūtinės skausmu, o tiesiog staigiu, visiškai nepaaiškinamu, prie lovos prikaustančiu ekstremaliu nuovargiu bei silpnumu.
Kardiologai griežtai ir vieningai įspėja: niekada, jokiomis aplinkybėmis nebandykite patys sėsti prie vairo ir vairuoti į ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių, jei įtariate, kad jums prasidėjo širdies smūgis. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ne tik saugiai jus transportuos, bet ir pačiame automobilyje užrašys pirminę elektrokardiogramą (EKG), interpretuos rezultatus ir, reikalui esant, nedelsiant pradės gyvybę gelbstintį intraveninį gydymą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kardiologų kabinetuose pacientams dažnai kyla daugybė klausimų, susijusių su diskomfortu krūtinės srityje. Žemiau pateikiame gydytojų kardiologų atsakymus į pačius aktualiausius, dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės išsklaidyti mitus ir geriau suprasti savo kūno siunčiamus signalus.
Ar jauniems žmonėms gali skaudėti širdį ramybėje?
Taip, tikrai gali. Nors klasikinio miokardo infarkto rizika jauniems (iki 35-40 metų) asmenims yra žymiai mažesnė nei vyresnio amžiaus populiacijai, ji toli gražu nėra lygi nuliui. Ši rizika gerokai išauga, jei jaunas asmuo intensyviai rūko, turi stiprų genetinį polinkį į ankstyvą aterosklerozę, aukštą cholesterolį, serga cukriniu diabetu ar vartoja stimuliuojančias narkotines medžiagas. Vis dėlto, verta nuraminti, kad jauniems žmonėms ramybės būsenoje atsirandantys dūriai krūtinėje kur kas dažniau yra susiję su paprasta raumenų įtampa, pervargimu, patiriamu stresu, panikos atakomis ar netaisyklinga sėdėjimo prie kompiuterio laikysena. Nepaisant to, net ir jauniems žmonėms rekomenduojama neatidėlioti vizito pas savo gydytoją, jei tokie simptomai nuolat kartojasi.
Kaip greitai atskirti rėmenį nuo artėjančio širdies smūgio?
Tai yra viena iš sunkiausių užduočių net ir patyrusiems medikams, nes skrandžio ir širdies simptomai gali būti labai panašūs. Paprastai rėmuo pasireiškia kaip paviršinis deginimo jausmas, aiškiai kylantis nuo skrandžio link kaklo, ypač atsigulus iš karto po sotaus, riebaus, aštraus maisto ar kavos. Rėmens sukeliamas diskomfortas dažnai ir greitai palengvėja išgėrus rūgštingumą mažinančių vaistų (antacidų) arba atsigėrus pieno. Tuo tarpu širdies skausmas dažniau apibūdinamas kaip giluminis sunkumas ar plėšiantis spaudimas, dažnai plintantis į kairę ranką ar žandikaulį, jis nepriklauso nuo to, kada paskutinį kartą valgėte ar kokioje pozoje esate. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl savo būklės, būtina kreiptis medikų pagalbos ir nerizikuoti.
Ar EKG tyrimas visada garantuotai parodo širdies problemas?
Elektrokardiograma (EKG) yra esminis, ypač greitas ir labai informatyvus tyrimas, be kurio neįsivaizduojamas skubios pagalbos skyriaus darbas, tačiau jis nėra visagalis. EKG puikiai, per kelias sekundes parodo jau įvykusį ar besivystantį ūmų miokardo infarktą bei fiksuoja įvairius pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Tačiau problema slypi tame, kad tarp skausmo epizodų, ypač jei tai yra pradinė krūtinės anginos stadija, EKG ramybės būsenoje gali būti visiškai normali ir nekelti jokio įtarimo. Būtent todėl, esant neaiškiai situacijai, gydytojai dažnai skiria papildomus tyrimus: specifinius kraujo tyrimus širdies raumens pažeidimo fermentams (troponinui) nustatyti, echokardiografiją (širdies echoskopiją) ar veloergometriją (krūvio testus ant dviračio).
Ką reiškia, jei skausmas krūtinėje atsiranda tik giliai įkvepiant?
Jei diskomfortas ar stiprus dūris krūtinėje jaučiamas tik giliai įkvepiant orą, kosint, čiaudint ar keičiant kūno padėtį (pavyzdžiui, staigiai sukantis lovoje ar lenkiantis), labai tikėtina, kad tai nėra susiję su širdies raumens išemija. Toks nuo judesio ar kvėpavimo priklausomas skausmo pobūdis dažniausiai būdingas skeleto ir raumenų sistemos problemoms, tokioms kaip tarpšonkaulinių raumenų patempimas, šonkaulių kremzlių uždegimas. Taip pat tai gali rodyti pleuritą – plaučius gaubiančios plėvės uždegimą. Visgi, jeigu šį gilaus įkvėpimo metu atsirandantį skausmą lydi dusulys, kosulys krauju ar aukštas karščiavimas, tai gali reikšti rimtą plaučių patologiją (pvz., plaučių emboliją ar plaučių uždegimą), todėl skubi mediko konsultacija yra būtina.
Svarbiausi kardiologinės diagnostikos žingsniai poliklinikoje
Jei patiriate pasikartojančius, bet nestiprius, trumpalaikius skausmus krūtinės viduryje ramybėje ir tai neatrodo kaip ūmi, gyvybei grėsminga būklė reikalaujanti greitosios pagalbos, jokiu būdu neturėtumėte to ignoruoti. Jūs turėtumėte planuotai ir nelaukdami apsilankyti pas savo šeimos gydytoją arba registruotis vizitui pas gydytoją kardiologą. Pirmojo vizito metu gydytojas pirmiausia surinks labai detalią jūsų ligos anamnezę: jis išsamiai klausinės apie jūsų kasdienį gyvenimo būdą, mitybos įpročius, fizinio aktyvumo lygį, darbe patiriamą stresą bei šeimos ligų istoriją. Ne paslaptis, kad genetika ir paveldimumas vaidina ypač svarbų vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi procese.
Standartinis, bazinis ištyrimas paprastai prasideda nuo arterinio kraujospūdžio matavimo abiejose rankose ir pulso fiksavimo, taip pat širdies tonų bei plaučių klausymo naudojant stetoskopą. Toliau beveik visada atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai. Jų metu siekiama tiksliai įvertinti „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio kiekį (atliekama lipidograma), gliukozės lygį kraujyje siekiant atmesti diabeto riziką, uždegiminius rodiklius bei skydliaukės hormonų veiklą. Jei tyrimų metu kyla įtarimas dėl kardiologinės patologijos, pacientas dažniausiai siunčiamas atlikti širdies echoskopijos. Šis ultragarsinis tyrimas leidžia gydytojui gyvai, vizualiai įvertinti širdies raumens susitraukimo darbą, širdies vožtuvų būklę ir kraujotakos dinamiką. Tik surinkus ir įvertinus visų šių tyrimų rezultatus visumoje, kardiologas gali sudaryti patį efektyviausią ir jums individualiai pritaikytą gydymo ar ligų prevencijos planą.
Ekspertų rekomendacijos gyvenimo būdo korekcijai
Siekiant efektyviai sumažinti krūtinės skausmų pasikartojimo tikimybę ir užtikrinti optimalią, ilgalaikę širdies sveikatą, būtina ne tik gerti paskirtus vaistus, bet ir savarankiškai imtis proaktyvių žingsnių keičiant savo kasdienybę. Net ir tuo atveju, jei po išsamių tyrimų buvo nustatyta, kad jūsų jaučiamas skausmas krūtinėje yra nesusijęs su rimtomis kardiologinėmis ligomis, aktyvi sveikatos prevencija niekada nepakenks organizmui. Kasdienio mitybos raciono peržiūra ir koregavimas yra vienas svarbiausių ir veiksmingiausių etapų šioje kelionėje. Mitybos specialistai rekomenduoja drastiškai riboti sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų, transriebalų, pridėtinio rafinuoto cukraus ir valgomosios druskos kiekį. Viduržemio jūros dieta, kuri yra gausi šviežiomis daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, riebia jūrine žuvimi bei tyru alyvuogių aliejumi, yra daugybę kartų moksliškai patvirtinta kaip pati palankiausia mityba širdies sistemai.
Kitas ne ką mažiau svarbus prevencijos aspektas yra nuolatinis ir reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas. Kardiologijos draugijos rekomenduoja suaugusiems žmonėms bent 150 minučių per savaitę (tai vos po 30 minučių penkias dienas per savaitę) skirti aktyviai veiklai, kuri šiek tiek pagreitina širdies ritmą ir suintensyvina kvėpavimą. Tai neturi būti sekinantis sportas sporto salėje – puikiai tinka ir greitas, energingas ėjimas parke, plaukimas baseine, važiavimas dviračiu, darbas sode ar net šokiai. Toks saikingas fizinis krūvis palaipsniui stiprina pačios širdies raumenį, ženkliai gerina endotelio (kraujagyslių vidinio, apsauginio sluoksnio) funkciją, skatina kraujotaką ir puikiai padeda suvaldyti susikaupusį dienos stresą.
Galiausiai, pilnas atsisakymas žalingų įpročių, ypač tradicinių bei elektroninių cigarečių rūkymo, yra bene greičiausias ir labiausiai pasiteisinantis būdas sumažinti širdies ligų riziką. Cigarečių dūmuose esantis nikotinas ir tūkstančiai kitų cheminių medžiagų tiesiogiai žaloja bei siaurina kraujagysles, pažeidžia jų sieneles, skatina gyvybei pavojingų kraujo krešulių susidarymą bei patologiškai didina kraujospūdį. Taip pat būtina skirti deramą dėmesio savo psichinei sveikatai. Lėtinis stresas darbe ar namuose priverčia organizmą nuolat išskirti kortizolį, kuris ilgainiui tiesiog alina visą širdies ir kraujagyslių sistemą. Tokios praktikos kaip meditacija, sąmoningo gilaus kvėpavimo pratimai, joga ar tiesiog reguliarūs, raminantys pasivaikščiojimai gamtoje atsiribojus nuo technologijų gali reikšmingai, pastebimai pagerinti jūsų emocinę bei fizinę būklę, užkertant kelią tiek streso sukeltiems, tiek tikriems kardiologiniams skausmams.
Ką daryti pajutus pirmuosius simptomus namuose?
Kai ramybės būsenoje netikėtai pajuntate spaudimą, diskomfortą ar aštrų skausmą krūtinės ląstos centre, pirmoji ir bene svarbiausia taisyklė – nepasiduoti panikai, išlikti kiek įmanoma ramesniems, tačiau tuo pačiu išlaikyti didelį budrumą. Baimė ir prasidėjusi panikos ataka jūsų organizme tik dar labiau paspartins širdies ritmą, dėl ko drastiškai padidės deguonies poreikis širdies raumenyje, o tai gali tik pabloginti esamą situaciją. Pirmiausia, nedelsiant nutraukite bet kokią tuo metu atliekamą fizinę veiklą, net jei tai tik lengvi, kasdieniai namų ruošos darbai, lipimas laiptais ar emociškai intensyvus, įtemptas pokalbis. Patogiai atsisėskite ant kėdės arba atsigulkite lovoje pusiau sėdimoje, pakeltoje padėtyje – remiantis medicinos praktika, tokia poza optimaliai padeda sumažinti mechaninį krūvį širdžiai ir gerokai palengvina kvėpavimo procesą.
Kitas svarbus žingsnis – nedelsiant atlaisvinkite visus veržiančius ar spaudžiančius drabužius. Atsisekite marškinių apykaklę, atlaisvinkite kaklaraištį, kelnių diržą ar liemenėlę, kad kvėpavimo takai būtų kuo laisvesni ir plaučiai galėtų pilnai išsiplėsti. Jei tuo metu esate uždaroje, tvankioje patalpoje, paprašykite šalia esančių artimųjų arba patys atidarykite langą, kad į kambarį greitai patektų kuo daugiau šviežio, vėsaus gryno oro. Pabandykite labai ramiai, tolygiai ir ritmingai kvėpuoti: lėtai įkvėpkite per nosį, dar lėčiau iškvėpkite per burną. Atidžiai stebėkite savo kūną ir atkreipkite dėmesį, ar pakeitus kūno padėtį, ramiai pasėdėjus, atsigėrus šiek tiek vėsaus vandens ar tiesiog giliai įkvėpus, pirminis skausmo intensyvumas keičiasi, ar jis visgi išlieka tolygiai stiprus.
Jeigu po šių pirmųjų raminimo veiksmų skausmas krūtinėje nepraeina, jis jums yra visiškai naujas ir nepatirtas, jaučiamas labai stipriai, turi akivaizdų plėšiantį ar deginantį pobūdį, yra lydimas šalto lipnaus prakaito, oro trūkumo ar net plinta į kairę ranką bei žandikaulio sritį – daugiau nieko nelaukite ir nebandykite kentėti. Nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir ypač aiškiai, be panikos apibūdinkite savo jaučiamus simptomus dispečeriui. Kol laukiate atvykstančios greitosios medicinos pagalbos brigados, jeigu tiksliai žinote, kad neturite jokios alergijos šiam vaistui ir jūsų gydytojas praeityje nėra griežtai uždraudęs jo vartoti dėl opų, rekomenduojama suvartoti vieną įprastą aspirino tabletę. Ją geriausia ne tiesiog nuryti, bet lėtai sukramtyti, kad vaistas greičiau per burnos gleivinę patektų į kraują ir padėtų bent šiek tiek sumažinti kraujo krešėjimą – tai labai svarbu infarkto atveju. Atminkite, jog krūtinės skausmas yra vienas rimčiausių organizmo pavojaus signalų, į kurį visada reikia reaguoti atsakingai. Medikai sutartinai pabrėžia: visada geriau yra iškviesti greitąją pagalbą ir nuvykti į ligoninę dėl vadinamojo „netikro pavojaus“ ar paprasto tarpšonkaulinio nervo uždegimo, nei ignoruoti prasidedantį tikrą miokardo infarktą namuose ir taip prarasti brangų, jūsų pačių gyvybę galintį išgelbėti laiką.
