Kaip atskirti kraujagyslinį skausmą nuo raumenų ar nervų dirginimo
Kraujagyslinis skausmas turi savitą „elgesį“. Veninės kilmės skausmas dažniau sustiprėja vakare, po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, jį lydi blauzdos sunkumas, maudimas, maudžiantis tvinkčiojimas ir patinimas, o pakėlus kojas – palengvėja. Arterinės kilmės skausmas būdingas fizinio krūvio metu: einant, lipant laiptais, bėgant blauzdoje prasideda deginantis ar spaudžiantis skausmas, verčiantis sustoti; pailsėjus kelioms minutėms – praeina (tai vadinama protarpiniu šlubavimu). Nervų dirginimas ar raumenų patempimas dažniau sukelia aštrų, judesio ar konkretaus gesto provokuojamą skausmą, kuris palengvėja atpalaidavus įtemptą struktūrą ir nėra tiesiogiai susijęs su kojų padėtimi prieš gravitaciją.
Giliųjų venų trombozė (GVT): kada įtarti krešulį
GVT – tai kraujo krešulio susiformavimas giliosiose kojų venose. Ji ypač pavojinga, nes krešulio dalys gali nukeliauti į plaučių arterijas ir sukelti plaučių emboliją. Įtarti GVT reikėtų, jei vienoje blauzdoje staiga atsiranda skausmas, patinimas, jaučiamas šiltesnis odos paviršius, pamėlynavimas ar paraudimas, sustingimas. Spaudžiant blauzdą skausmas ryškėja, bet klasikiniai testai namuose (pvz., skausmas lenkiant pėdą) nėra patikimi ir gali klaidinti.
Riziką didina ilgas nejudrumas (skrydžiai, kelionės, lovos režimas), nesenos operacijos ar traumos, onkologinės ligos, nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis, hormoniniai kontraceptikai ar pakaitinė hormonų terapija, rūkymas, nutukimas, paveldimas krešumo padidėjimas, ankstesnė trombozė. Šiais atvejais net ir nedidelis, bet naujas blauzdos skausmas su patinimu turėtų paskatinti pasitikrinti.
Diagnostikai dažniausiai taikomas venų dupleksinis ultragarsas; esant neaiškumui ar žemai rizikai gali būti vertinamas D-dimero rodiklis. Gydymo pagrindas – antikoaguliantai (kraujo krešėjimą slopinantys vaistai), kurių pasirinkimą ir trukmę nustato gydytojas. Svarbi taisyklė: įtarus GVT nereikia masažuoti blauzdos, šildyti ar intensyviai mankštinti kojos, nes tai gali padidinti embolijos riziką.
Lėtinė veninė liga ir varikozė: kai blauzdos „sunkios“ vakare
Lėtinė veninė liga atsiranda, kai venų vožtuvai nebesulaiko atgalinio kraujo tekėjimo ir jis „užsistovi“ apatinėse galūnėse. Tipiniai požymiai – vakarais stiprėjantis blauzdų sunkumas, maudžiantis skausmas, mėšlungio epizodai, matomos išsiplėtusios venos, kulkšnių ir blauzdų patinimas, odos pigmentacija vidinėje kulkšnies srityje, niežėjimas, o užsitęsus – veninės kilmės opos.
Kas gali padėti? Reguliarus blauzdų raumenų „pompos“ aktyvinimas (ėjimas, pėdų siurbimo pratimai), periodiškas kojų pakėlimas virš širdies lygio, kūno svorio kontrolė, darbo įpročių korekcija (pertraukos kas 30–60 minučių). Kompresinės kojinės (atsižvelgiant į dydį ir kompresijos klasę) gerina veninę grąžą, bet esant ryškiam arteriniam nepakankamumui jos netinka – prieš skiriant stipresnę kompresiją verta pasitikrinti kulkšnies–žąstikaulio indeksą (ABI). Iš intervencinių priemonių taikoma skleroterapija, endovaskulinis venų uždarymas lazeriu ar radijo dažniu, rečiau – chirurginis gydymas.
Periferinių arterijų liga (PAL): protarpinis šlubavimas
PAL – tai kojų arterijų susiaurėjimas ar užsikimšimas, dažniausiai dėl aterosklerozės. Būdingas simptomas – krūvinis blauzdos skausmas ar deginimas, atsirandantis nuėjus tam tikrą atstumą ir greitai praeinantis sustojus. Atstumas, po kurio prasideda skausmas, laikui bėgant trumpėja. Koja gali būti šaltesnė, oda – blyškesnė ar melsva, lėčiau atauga nagai ir plaukai, prastėja žaizdų gijimas.
Diagnozavimui naudojamas ABI (kulkšnies–žąstikaulio indeksas), arterijų dupleksinis ultragarsas, o prireikus – KT ar MRT angiografija. Gydymas apjungia gyvenimo būdo keitimą (rūkymo nutraukimas, cukraus ir cholesterolio kontrolė, svorio korekcija), dozuotas ėjimo treniruočių programas, vaistus (antitrombocitinius, statinus, kartais vazodilatatorius). Esant ryškiems susiaurėjimams ar išemijos grėsmei, svarstomos endovaskulinės procedūros (balionavimas, stentavimas) ar chirurginė revaskuliarizacija.
Ūminė galūnės išemija: atpažinkite „5 P“
Staiga atsiradęs labai stiprus kojos skausmas su blyškumu (pallor), pulso nebuvimu (pulselessness), jutimų pakitimais ar dilgčiojimu (paresthesia), silpnumu ar nejudrumu (paralysis) ir šaltumu (poikilothermia) – tai skubios pagalbos situacija. Kiekviena valanda lemia audinių gyvybingumą, todėl delsti negalima. Gydymas – skubi kraujotakos atstatymo procedūra.
Bakerio cista, kompartimento sindromas ir kitos „imitatorės“
Nors šios būklės nėra kraujagyslinės, jos dažnai supainiojamos su veninėmis ar arterinėmis problemomis. Užpakalinės kelių srities skausmą ir blauzdos tempimą gali sukelti Bakerio cista – skysčiu užpildytas išsiplėtimas už kelio. Jai plyšus skystis nuteka į blauzdą, atsiranda aštrus skausmas ir patinimas, primenantys GVT. Kompartimento sindromas – padidėjęs raumenų skyriaus spaudimas, ribojantis kraujotaką; ūminė forma po traumos ar intensyvios veiklos pasireiškia stipriu skausmu, kuris neadekvatus apžiūros radiniams, sustiprėja tempiant, oda įsitempusi – tai neatidėliotina būklė. Taip pat blauzdą gali skaudėti dėl Achilo sausgyslės tendinopatijos, blauzdos raumenų patempimo, periferinės neuropatijos ar radikulopatijos – šiais atvejais dažniau vyrauja judesio priklausomi, adatėles primenantys ar deginantys pojūčiai be ryškaus patinimo ir spalvos pokyčių.
Kaip gydytojas aiškinasi priežastį
Vertinamas skausmo atsiradimo laikas, ryšys su krūviu, ar simptomai vienpusiai, ar yra patinimas, odos spalvos ir temperatūros pokyčiai, naktinis skausmas, žaizdos, gretutinės ligos ir vaistai. Apžiūros metu palpuojami periferių pulsai, matuojamas blauzdos apimtis (asimetrija), atliekamas neurologinis vertinimas. Iš tyrimų dažniausi – venų ir arterijų dupleksinis ultragarsas, ABI, D-dimeris (kai įtariama GVT ir rizika maža ar vidutinė). Pagal poreikį skiriama KT/MRT angiografija, kraujo tyrimai (uždegimo, krešumo, lipidų, gliukozės rodikliai). Tik nustatęs priežastį gydytojas parenka tikslinį gydymą – vien kompresinių kojinių ar „kraujo skystinimo“ visiems atvejams neužtenka, o kartais tai net žalinga.
Ką galite saugiai daryti namuose prieš konsultaciją
Jei nėra pavojaus ženklų (staigaus labai stipraus skausmo, pulso nebuvimo, didelio patinimo su dusuliu, aukštos temperatūros ar traumos), verta riboti statinį stovėjimą ir sėdėjimą, kas valandą pajudinti pėdas („siurblio“ pratimai), trumpai pasivaikščioti. Ilsintis – pakelti kojas 10–15 cm virš širdies lygio. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač kelionių metu. Esant įtariamai veninei kilmei, galima dėvėti lengvos kompresijos keliaines ar kojines, bet jeigu kojos pėda šalta, oda blyški ar melsva, yra pulsų silpnėjimas – kompresijos nenaudokite. Šilumos aplikacijos trumpam palengvina raumenų spazmus, tačiau įtariant GVT šilti kompresai ir masažas nerekomenduojami. Skausmui malšinti tinka gydytojo patarti analgetikai, vengiant neapgalvoto NVNU vartojimo, jei turite skrandžio ar inkstų bėdų.
Prevencija: kaip sumažinti kraujotakos sutrikimų riziką
Didžiausią įtaką turi kasdieniai įpročiai. Rūkymo atsisakymas sulėtina aterosklerozės progresavimą ir mažina trombozių riziką. Reguliarus, bet dozuotas ėjimas treniruoja blauzdos raumenų „siurblį“ ir gerina tiek veninę grąžą, tiek arterinę perfuziją. Darbo vietoje verta numatyti pertraukas pėdų ir kulkšnių mankštai, naudoti patogią avalynę su tinkama atrama. Ilgų skrydžių ar kelionių metu – gerti vandenį, vengti dehidratacijos, kas valandą pajudėti, pasvarstyti apie lengvą kompresiją (nebent turite ryškų arterinį nepakankamumą). Cukrinio diabeto, hipertenzijos ir dislipidemijos kontrolė, svorio mažinimas ir subalansuota mityba (daugiau daržovių, žuvies, mažiau transriebalų ir rafinuoto cukraus) mažina ir veninių, ir arterinių komplikacijų tikimybę.
Įspėjamieji ženklai, kada būtina skubi pagalba
Skubiai kreipkitės, jei blauzdoje staiga atsirado didėjantis patinimas su skausmu ir paraudimu, kartu pasireiškė dusulys, krūtinės skausmas ar kosulys su krauju; jei koja staiga atšalo, pabalo ar pamėlynavo ir negalite apčiuopti pulso; jei po traumos skausmas greitai stiprėja, blauzda įsitempusi ir skausmas neadekvatus prisilietimui; jei karščiuojate ir blauzda itin skausminga, oda paraudusi bei karšta (gali būti infekcija).
DUK
Kaip atskirti raumenų patempimą nuo giliųjų venų trombozės?
Patempimas dažniausiai atsiranda po aiškaus veiksmo (šuolio, sprinto), skausmas lokalus ir ryškėja tempiant ar spaudžiant raumenį, patinimas – nedidelis. GVT skausmas dažnai be akivaizdžios traumos, blauzda patinsta, tampa šiltesnė, pakinta odos spalva, skausmas maudžiantis. Įtarus GVT – tyrimas ultragarsu.
Ar saugu masažuoti skaudančią blauzdą?
Jei įtariama GVT ar yra ryškus patinimas, masažuoti negalima. Masažas tinka tik kai aiški mechaninė priežastis (patempimas) ir atmestos trombozės rizikos.
Kada verta dėvėti kompresines kojines?
Lėtinės venų ligos, varikozės, po nėštumo ar ilgų kelionių atvejais kompresija padeda sumažinti patinimą ir sunkumą. Prieš stipresnę kompresiją rekomenduojama įvertinti arterinę kraujotaką (ABI). Esant ryškiam arteriniam nepakankamumui – kompresija netinka.
Ar skrydžiai tikrai didina trombozės riziką?
Ilgas nejudrumas, dehidratacija ir sėdima padėtis iš tiesų didina riziką. Padeda vanduo, judesio pertraukos, pėdų pratimai, lengva kompresija. Jei turite buvusių trombozių ar didelę riziką – pasitarkite dėl individualios profilaktikos.
Ar D-dimero tyrimas „patvirtina“ arba „paneigia“ GVT?
Jis jautrus, bet ne specifiškas: pakilti gali dėl daugelio priežasčių (uždegimo, po operacijų). Žemos ar vidutinės rizikos atvejais normalus D-dimeras padeda GVT atmesti, tačiau diagnozę patvirtina ultragarsas.
Ar naktiniai blauzdų mėšlungiai reiškia kraujotakos bėdą?
Nebūtinai. Dažnai tai pertempimo, elektrolitų disbalanso, dehidratacijos ar vaistų (pvz., diuretikų) poveikis. Tačiau jei kartu yra protarpinis šlubavimas, šaltos pėdos ar žaizdų gijimo sutrikimai – verta tikrinti arterijas.
Ar šildymas padeda kraujotakai blauzdoje?
Esant raumenų spazmui – trumpalaikė šiluma gali palengvinti. Bet įtarus GVT ar esant ryškiam patinimui šildyti nerekomenduojama. Esant arterinei išemijai prioritetas – kraujotakos atstatymas, o ne šilumos procedūros.
Ar galima sportuoti, jei blauzdą maudžia dėl veninės kilmės?
Lengvas, ritmiškas ėjimas, dviračio minimas ar plaukimas paprastai naudingi, nes aktyvina blauzdos „siurblį“. Venkite ilgalaikio nejudrumo ir staigių krūvio šuolių. Jei skausmas progresuoja – reikalinga apžiūra.
Kasdieniai įpročiai lengvesnėms kojoms
Kasdienybėje daug lemia nuoseklumas: trumpesni „sėdėjimo maratonai“, reguliarios 5–10 minučių judesio pauzės, pėdos siurbimo pratimai, vanduo vietoje saldžių gėrimų, svorio kontrolė ir rūkymo atsisakymas. Tokie nedideli, bet kryptingi žingsniai dažnai padaro daugiau nei sporadiškos „savaitgalio“ pastangos ir padeda blauzdoms jaustis lengviau kiekvieną dieną.
