Širdies pulsas 40: kada reikalinga skubi pagalba

Širdies pulsas apie 40 k./min. ramybės būsenoje vadinamas ryškia bradikardija. Nors mažas ritmas gali būti fiziologinis (pvz., ištvermės sportininkui miegant), daugeliui žmonių tai – signalas nedelsiant įvertinti sveikatą. Svarbiausia – ne pats skaičius, o kraujo apytakos pakankamumas: jei lėtą ritmą lydi alpimas, stiprus silpnumas, dusulys ar krūtinės skausmas, tai jau skubios pagalbos situacija. Toliau – aiškus veiksmų planas, pagrindinės priežastys, tyrimai ir kasdienės gairės.

Kaip suprasti, ar pulsas 40 pavojingas?

Pavojingas, jei kartu yra alpimas ar priealpiai, dusulys, krūtinės spaudimas, stiprus svaigimas, šaltas prakaitas, sutrikusi sąmonė, žemas kraujospūdis (pvz., <90/60 mmHg), mėlynuojančios lūpos.
Mažiau nerimą keliantis, jei žmogus jaučiasi normaliai, tai jo įprastas ramybės ritmas (pvz., sportininkams naktį/ar ryte), nėra jokių aukščiau išvardytų simptomų.

Jei kyla abejonių, saugiau vertinti kaip riziką ir kreiptis į medikus.

Kaip suprasti, ar pulsas 40 pavojingas? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Skubi pagalba: ką daryti čia ir dabar

Įvertinkite būklę: ar žmogus sąmoningas? ar kvėpuoja? ar yra krūtinės skausmas ar dusulys?
Skambinkite 112, jei pulsas ~40 k./min. lydi alpimas, pasunkėjęs kvėpavimas, stiprus silpnumas, krūtinės skausmas ar staigūs neurologiniai simptomai (kalbos, regos, jėgos sutrikimai).
Paguldykite ir pakelkite kojas 20–30 cm, atlaisvinkite aptemptus drabužius, užtikrinkite gryną orą.
Nedarykite jokių „stimuliuojančių“ eksperimentų (energiniai gėrimai, daug kofeino) – tai gali sukelti pavojingas aritmijas.
Patikrinkite vaistus: ar nebuvo dvigubos dozės beta blokatorių, verapamilio, diltiazemo, digoksino ar raminamųjų. Šią informaciją pasakykite medikams.

Dažniausios pulso 40 k./min. priežastys

Širdies laidumo sutrikimai

AV blokados (ypač II tipo Mobitz arba III laipsnio): impulsas lėtai arba visai nepersiduoda į skilvelius.
Sergančio sinuso sindromas: sinoatrialinis mazgas generuoja per lėtus impulsus, galimos pauzės.
Ūminė išemija/miokarditas: širdies raumens pažeidimas gali lėtinti ritmą.

Neširdinės priežastys

Hipotireozė (lėta skydliaukė), hipotermija, padidėjęs intrakranijinis spaudimas, miego apnėja.
Elektrolitų disbalansas (ypač hiperkalemija), dehidratacija, infekcijos.
Vaistai ir sąveikos: beta blokatoriai, verapamilis/diltiazemas, digoksinas, amjodaronas, opioidai, net akių lašai su beta blokatoriumi.

Fiziologiniai atvejai

Miegas – ritmas natūraliai lėtėja.
Ištvermės sportininkai – didesnis smūgio tūris leidžia efektyvią kraujotaką ir prie mažesnio dažnio; tačiau naujai atsiradę simptomai visada vertinami.

Kaip taisyklingai pamatuoti pulsą ir kraujospūdį?

Ilsėkitės 5 min., sėdėkite patogiai, kojos nekryžiuotos, nekalbėkite.
Radialinis pulsas (rieše) skaičiuojamas 60 s; jei nereguliarus – būtina EKG.
Kraujospūdžio manžetė – tinkamo dydžio; matuokite 2–3 kartus, fiksuokite vidurkį.
Užrašykite: laiką, pulsą, spaudimą, simptomus ir vartotus vaistus – tai padės gydytojui.

Kokie tyrimai paprastai reikalingi?

EKG – ar tai sinusinė bradikardija, ar AV blokada, ar pauzės.
Holterio monitoravimas 24–72 val. – pagauti epizodus ir susieti su simptomais.
Kraujas – elektrolitai (K, Mg, Ca), TSH/FT4, hemograma, inkstų/kepenų funkcija; prireikus troponinai, CRB.
Echokardiograma – struktūriniai širdies pokyčiai, išstūmio frakcija.
Miego tyrimas – jei įtariama obstrukcinė miego apnėja.

Gydymo kryptys ir sprendimai

Skubi pagalba

Simptominė bradikardija – pagal protokolus skiriamas deguonis, intraveniniai skysčiai, atropinas, prireikus laikinoji elektrostimuliacija.

Priežasties šalinimas

Vaistų peržiūra – gali būti mažinamos ar keičiamos lėtinančios dozės.
Elektrolitų ir skydliaukės korekcija – neretai atstato ritmą.
Miego apnėjos gydymas – sumažina naktines pauzes ir dienos mieguistumą.

Širdies stimuliatorius

Rekomenduojamas esant simptominei II tipo Mobitz ar III laipsnio AV blokadai, sergančio sinuso sindromui su pauzėmis ir simptomais, kai kitos priežastys pašalintos.

Kasdieniai žingsniai po epizodo

Nesavivaliaukite su vaistais: beta blokatorių, kalcio kanalų blokatorių, digoksino dozės – tik gydytojo nurodymu.
Skysčių balansas – ypač po karščio ar žarnyno infekcijų.
Alkoholio ir energinių gėrimų ribojimas – dėl ritmo svyravimų.
Fizinė veikla – grįžkite palaipsniui; jei simptomai atsinaujina, nutraukite ir pasitikrinkite.
Pulso dienynas 1–2 savaites: ryte/vakare, simptomai, vaistai, krūvis, miegas.

Kada pakanka stebėti, o kada – pas šeimos gydytoją per 24–48 val.?

Stebėti, jei ritmas ~40–50 k./min. jūsų įprastas, jaučiatės gerai, nėra galvos svaigimo, dusulio, skausmo.
Kreiptis per 24–48 val., jei ritmas naujai sulėtėjo, yra lengvi simptomai (silpnumas, dusulys krūvio metu), vartojate ritmą lėtinančius vaistus.
Skubiai, jei atsirado bet kuris „raudonas“ simptomas (alpimas, krūtinės skausmas, dusulys ramybėje, staigūs neurologiniai požymiai).

Žemas pulsas skirtingoms grupėms

Sportuojantys

45–50 k./min. ramybėje gali būti normalu. Tačiau kritusi ištvermė, svaigimas, alpimas ar krūtinės skausmas – priežastis nedelsiant pasitikrinti. Po virusinių infekcijų (ypač su krūtinės skausmu) įvertinama miokardito rizika.

Vyresnio amžiaus

Degeneraciniai laidumo pokyčiai dažnėja su amžiumi, dažnai kartu vartojama daugiau vaistų. Bradikardija gali „slėptis“ po kritimais, atminties pablogėjimu, lėtumu. Reikalinga vaistų peržiūra ir EKG.

Nėštumas

Nedidelis ritmo pokytis galimas, bet svaigimas, dusulys, alpimas ar krūtinės skausmas – indikacija ankstyvam ištyrimui.

DUK

Ar pulsas 40 k./min. visada reiškia ligą?

Ne visada. Miegas ar ištvermės treniruotės mažina ritmą. Tačiau jei tai nauja arba lydi simptomai – būtina diagnostika.

Ar galiu „pakelti“ pulsą kava ar energiniu gėrimu?

Nerekomenduojama. Kofeino „šokas“ gali sukelti pavojingų aritmijų. Pirmiausia – būklės įvertinimas, priežasties šalinimas.

Ar išmanusis laikrodis patikimai rodo bradikardiją?

Naudinga orientacijai, bet diagnozę patvirtina EKG ir kartais Holteris. Laikrodžio duomenis pateikite gydytojui kaip priedą.

Kada skiriamas stimuliatorius?

Kai nustatomas nuolatinis simptominis laidumo sutrikimas (aukšto laipsnio AV blokada, sergančio sinuso sindromas) ir kitos priežastys nepašalina problemos.

Ar galima sportuoti, jei ramybės pulsas 40 be simptomų?

Jei tai jūsų įprastas ritmas ir esate ištvermės sportininkas – dažnai galima. Bet bet koks naujas simptomų atsiradimas – priežastis stabdyti krūvį ir tikrintis.

Kasdieniai įpročiai ramiam ritmui

Miegokite 7–9 val., ribokite alkoholį, palaikykite skysčių balansą ir neeksperimentuokite su vaistais, lėtinančiais ritmą. Jei vartojate beta blokatorių ar kalcio kanalų blokatorių derinius – peržiūrėkite schemas su gydytoju, ypač atsiradus lėtam pulso epizodui. Pulsą ir savijautą kelias savaites fiksuokite dienyne – tai padės atskirti nepavojingas fiziologines situacijas nuo tų, kuriose svarbi skubi pagalba.