Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę tą nemalonų jausmą, kai širdis staiga, rodos, apsiverčia krūtinėje, pradeda daužytis lyg pašėlusi arba trumpam stabteli ir vėl smogia su dviguba jėga. Šis pojūtis dažnai užklumpa netikėtai – ramiai sėdint prie kompiuterio, bandant užmigti ar po emocingo pokalbio. Pirmas instinktas paprastai būna baimė: ar tai širdies priepuolis? Ar mano širdžiai kažkas negerai? Nors šie simptomai gali būti bauginantys, dažnu atveju jie yra tiesioginis mūsų nervų sistemos atsakas į stresą, nuovargį ar gyvenimo būdo veiksnius. Tačiau gebėjimas atskirti, kada tai yra tik laikinas organizmo „išsiderinimas”, o kada – rimtos kardiologinės ligos pranašas, yra gyvybiškai svarbus.
Kas iš tiesų vyksta mūsų organizme permušimų metu?
Mediciniškai širdies permušimai dažniausiai vadinami ekstrasistolėmis. Tai yra papildomi širdies susitraukimai, kurie įsiterpia į normalų širdies ritmą. Žmogus tai jaučia kaip ritmo sutrikimą, nes po priešlaikinio susitraukimo seka kompensacinė pauzė – širdis trumpam ilsisi ilgiau nei įprastai, kad prisipildytų kraujo, o sekantis dūžis būna gerokai stipresnis. Būtent tą stiprų dūžį mes ir jaučiame kaip smūgį į krūtinės ląstą.
Kai kalbame apie „nervinius” permušimus, turime omenyje glaudų ryšį tarp smegenų ir širdies. Mūsų autonominė nervų sistema, reguliuojanti širdies ritmą, yra itin jautri streso hormonams – adrenalinui ir kortizoliui. Kai patiriame nerimą, įtampą ar didelį susijaudinimą, organizmas įjungia „kovok arba bėk” režimą. Į kraują išsiskiria didelis kiekis adrenalino, kuris dirgina širdies elektrinę sistemą, sukeldamas tuos pačius papildomus susitraukimus, net jei struktūriškai širdis yra visiškai sveika.
Kada permušimai yra laikomi fiziologine norma?
Svarbu suprasti, kad sveika širdis nėra metronomas. Jos ritmas natūraliai kinta priklausomai nuo mūsų veiklos, kvėpavimo ir emocinės būsenos. Pavieniai permušimai yra visiškai normalus reiškinys, kurį per parą gali patirti beveik kiekvienas sveikas žmogus, dažnai to net nepastebėdamas. Yra tam tikros situacijos, kuriose širdies ritmo „šokinėjimas” neturėtų kelti didelio nerimo:
- Didelis emocinis krūvis: Prieš viešą kalbėjimą, egzaminą ar po konflikto jaučiamas širdies plakimas yra natūrali reakcija į stresą.
- Fizinis krūvis: Intensyviai sportuojant širdis plaka greičiau, ir kartais gali pasitaikyti neritmiškų dūžių, ypač staiga nutraukus krūvį.
- Stimuliantai: Kofeinas (kava, energetiniai gėrimai), nikotinas, alkoholis ir net tam tikri vaistai nuo peršalimo gali laikinai sudirginti širdies raumenį.
- Miego trūkumas: Išsekęs organizmas patiria fiziologinį stresą, todėl po bemiegės nakties permušimai yra dažnas reiškinys.
- Hormoniniai pokyčiai: Moterims permušimai dažniau pasireiškia prieš menstruacijas, nėštumo metu arba menopauzės laikotarpiu dėl estrogeneų svyravimų.
Psichosomatika: užburtas nerimo ratas
Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria žmonės, jaučiantys nervinius permušimus, yra vadinamoji kardioneurozė. Tai būklė, kai pats permušimo faktas sukelia didžiulę baimę. Žmogus išsigąsta, kad jam stoja širdis, todėl organizmas išskiria dar daugiau adrenalino. Šis papildomas adrenalinas dar labiau dirgina širdį, sukeldamas dar daugiau permušimų. Taip susidaro užburtas ratas: permušimas → baimė → adrenalinas → daugiau permušimų.
Tokiais atvejais pacientai dažnai jaučia ir kitus vegetacinės nervų sistemos sutrikimo požymius: rankų prakaitavimą, drebulį, gumulo jausmą gerklėje, oro trūkumą (kuris iš tikrųjų yra hiperventiliacija), galvos svaigimą. Nors šie simptomai yra labai nemalonūs ir varginantys, jie dažniausiai nėra pavojingi gyvybei, jei jų priežastis yra tik nerimas.
Raudonos vėliavėlės: kada būtina skubėti pas gydytoją?
Nors daugelis permušimų yra gerybiniai, negalima visko nurašyti tik stresui. Yra tam tikri požymiai, kurie rodo, kad ritmo sutrikimas gali būti susijęs su rimta organine širdies patologija (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimu, vožtuvų ligomis ar išemine liga). Skubios medicininės pagalbos arba neatidėliotinos kardiologo konsultacijos reikia, jei:
- Permušimus lydi skausmas: Jei jaučiate spaudimą, deginimą ar plėšimą krūtinėje, skausmą, plintantį į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį.
- Sąmonės sutrikimai: Jei dėl širdies ritmo sutrikimo jaučiate stiprų silpnumą, temsta akyse arba nalpstate (net jei nualpimas trunka vos kelias sekundes).
- Ryškus oro trūkumas: Jei dūstate ramybės būsenoje arba atliekant minimalų judesį, ir tai nepraeina nusiraminus.
- Ilgai trunkantis priepuolis: Jei širdis „daužosi” neritmiškai ilgiau nei kelias minutes ir ritmas neatsistato pailsėjus.
- Labai dažnas pulsas: Jei ramybės būsenoje pulsas viršija 120-140 dūžių per minutę be aiškios priežasties.
- Šeiminė anamnezė: Jei jūsų šeimoje yra buvę staigių mirties atvejų jauname amžiuje dėl širdies problemų.
Diagnostika: kaip atskirti nervus nuo ligos?
Vienintelis būdas tiksliai sužinoti, ar permušimai yra „nerviniai”, ar patologiniai – atlikti tyrimus. Paprasta elektrokardiograma (EKG) dažnai būna neinformatyvi, nes ji fiksuoja tik kelias sekundes širdies veiklos, o permušimai tuo metu gali ir nepasireikšti.
Auksiniu standartu laikomas Holterio monitoravimas. Tai tyrimas, kurio metu pacientui priklijuojami elektrodai ir jis visą parą (arba ilgiau) nešiojasi mažą aparatą, įrašinėjantį kiekvieną širdies dūžį. Tuo metu pacientas pildo dienyną, nurodydamas, kada jautė simptomus. Vėliau gydytojas gali sulyginti paciento pojūčius su realiu širdies ritmu. Jei pacientas jautė „kūlversčius”, bet aparatas tuo metu fiksavo normalų ritmą – problema greičiausiai yra padidėjęs jautrumas (somatoforminiai sutrikimai). Jei fiksuojamos tūkstančiai ekstrasistolių ar sudėtingi ritmo sutrikimai, reikalingas specifinis gydymas.
Taip pat dažnai atliekami kraujo tyrimai, ieškant kalio ir magnio trūkumo bei skydliaukės funkcijos sutrikimų. Hipertirozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) yra viena dažniausių „nervinio” širdies plakimo priežasčių, kurią būtina gydyti ne raminamaisiais, o specifiniais vaistais.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kava tikrai sukelia širdies permušimus?
Kofeinas yra stimuliantas, todėl jis gali padidinti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Jautresniems žmonėms didesnis kofeino kiekis gali išprovokuoti ekstrasistoles. Tačiau saikingas kavos vartojimas (1-2 puodeliai per dieną) daugumai žmonių neturi neigiamo poveikio širdies ritmui. Svarbu stebėti savo individualią reakciją.
Kodėl širdies permušimai dažniau vargina atsigulus miegoti?
Tai lemia keletas veiksnių. Pirma, vakare, kai aplinkui tylu ir mes nurimstame, pradedame geriau girdėti ir jausti savo kūno signalus, kuriuos dieną užgožia kita veikla. Antra, gulint ant kairiojo šono, širdis yra arčiau krūtinės ląstos sienelės, todėl dūžiai jaučiami stipriau. Trečia, naktį aktyvuojasi klajoklis nervas (nervus vagus), kuris taip pat gali daryti įtaką ritmo pokyčiams.
Ar magnio papildai gali padėti?
Taip, magnis yra būtinas normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai. Jo trūkumas didina ląstelių jaudrumą, todėl gali atsirasti tiek raumenų mėšlungis, tiek širdies permušimai. Jei kraujo tyrimai rodo elektrolitų disbalansą, magnio ir kalio papildai gali žymiai pagerinti savijautą. Tačiau prieš vartojant dideles dozes, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Ar sportas pavojingas, jei turiu nervinių permušimų?
Jei kardiologas patvirtino, kad jūsų širdis struktūriškai sveika ir permušimai yra funkcinio pobūdžio (dėl streso ar nervų sistemos jautrumo), sportas yra ne tik saugus, bet ir rekomenduotinas. Aerobinis krūvis (bėgiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) treniruoja širdies raumenį, mažina streso hormonų kiekį ir ilgainiui retina pulsą ramybės būsenoje.
Kaip padėti sau priepuolio metu ir prevencinės priemonės
Jei atlikti tyrimai parodė, kad jūsų širdis sveika, o permušimai yra nervinės kilmės, svarbiausia užduotis – išmokti valdyti savo reakciją į stresą ir keisti gyvenimo būdą. Vaistai (beta blokatoriai ar raminamieji) dažnai skiriami tik kraštutiniais atvejais, kai simptomai labai vargina.
Efektyviausios priemonės savijautai gerinti apima kompleksinį požiūrį:
- Kvėpavimo pratimai: Pajutus permušimus, rekomenduojama taikyti „kvadrato” kvėpavimą arba tiesiog lėtą, gylų iškvėpimą. Tai aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri lėtina širdies ritmą ir ramina organizmą.
- Vandens terapija: Kartais širdies ritmą nuraminti padeda stiklinė šalto vandens arba veido prausimas labai šaltu vandeniu. Tai sukelia vadinamąjį „nardymo refleksą”, kuris natūraliai lėtina pulsą.
- Miego higiena: Kokybiškas 7-8 valandų miegas yra geriausias vaistas nervų sistemai. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.
- Fizinio aktyvumo didinimas: Reguliarus sportas „sudegina” streso hormonų perteklių, kuris kitu atveju dirgintų širdį.
- Psichoterapija: Jei permušimai yra susiję su generalizuotu nerimo sutrikimu ar panikos atakomis, kognityvinė elgesio terapija yra vienas efektyviausių būdų išmokti nebijoti savo kūno pojūčių ir nutraukti baimės ciklą.
Galutinis tikslas kovojant su nerviniais permušimais nėra visiškas jų panaikinimas (nes retkarčiais jie pasitaiko visiems), bet požiūrio pakeitimas. Kai nustojame bijoti kiekvieno neritmiško dūžio, sumažėja adrenalino lygis, ir paradoksalu, bet patys permušimai tampa retesni ir silpnesni. Rūpestis savo emocine sveikata yra tiesioginis kelias į ramesnę širdį.
