Širdies permušimai – tai juntamas plakimas, daužymasis, virpėjimas ar „praleistas“ dūžis. Dažnai juos sukelia stresas, miego stoka, kofeinas, alkoholis ar fizinis krūvis, tačiau vien iš pojūčio neįmanoma nustatyti, ar ritmas normalus. Jei permušimai nepraeina arba kartu skauda krūtinę, trūksta oro, svaigsta galva ar alpstama, skambinkite 112. Jei epizodai kartojasi, ilgėja ar pasikeitė, registruokitės pas šeimos gydytoją – priežastį gali parodyti EKG, kraujo tyrimai ar ilgesnis ritmo stebėjimas.
Ką daryti pajutus širdies permušimus?
Jei nepraeina ir yra krūtinės skausmas, dusulys, stiprus svaigimas, silpnumas ar alpimas.
Jei kartojasi, trunka ilgiau nei kelias minutes, dažnėja arba sergate širdies liga.
Jei epizodas trumpas, retas, praėjo ir nėra kitų simptomų.
Kaip jaučiami širdies permušimai?
Žmonės juos apibūdina skirtingai: širdis tarsi sustoja ir stipriai trenkia, plaka greitai, netolygiai, „vartosi“ ar virpa. Pojūtis gali būti krūtinėje, kakle arba gerklėje ir trukti kelias sekundes, minutes ar ilgiau. Permušimas yra simptomas, o ne diagnozė. Jį gali sukelti priešlaikinis papildomas dūžis, sinusinio ritmo pagreitėjimas, prieširdžių virpėjimas ar kita aritmija, tačiau kartais tyrimo metu širdies ritmas būna visiškai normalus.
Pulsas ir ritmas nėra tas pats. Pulsas parodo dūžių skaičių per minutę, o ritmas – ar tarpai tarp dūžių reguliarūs. Kaip taisyklingai pasimatuoti dažnį, rasite atmintinėje koks normalus pulsas. Išmaniojo laikrodžio įrašas gali būti naudingas gydytojui, bet jis nepakeičia medicininės EKG ir neturėtų būti naudojamas savarankiškai diagnozei nustatyti.
Nerviniai širdies permušimai: ar dėl visko kaltas stresas?
Nerimas ir stresas suaktyvina autonominę nervų sistemą, padidina adrenalino kiekį ir gali sustiprinti širdies plakimo suvokimą. Todėl „nerviniai širdies permušimai“ yra realus pojūtis, o ne išsigalvojimas. Vis dėlto stresas neturėtų tapti automatiniu paaiškinimu. Panašius simptomus sukelia mažakraujystė, suaktyvėjusi skydliaukė, karščiavimas, dehidratacija, nėštumas, menopauzė, elektrolitų pokyčiai, kai kurie vaistai ir tikri ritmo sutrikimai.
Priežastį labiau tikėtina sieti su stresu, jei epizodai kyla įtampos metu, mažėja nusiraminus, o ištyrus nerandama širdies ligos. Tačiau pirmą kartą atsiradę, pasikeitę, dažni ar fizinio krūvio metu kylantys permušimai turi būti įvertinti, ypač jei šeimoje būta staigios mirties ar paveldimų širdies ligų.
Dažniausios priežastys ir požymiai
| Galima priežastis | Užuominos | Ką daryti |
|---|---|---|
| Stresas, miego stoka | Ryšys su įtampa, nerimu ar neišsimiegojimu | Pailsėti, lėtai kvėpuoti, stebėti pasikartojimą |
| Kofeinas, nikotinas, alkoholis | Epizodas po kavos, energinio gėrimo, rūkymo ar alkoholio | Laikinai atsisakyti galimo dirgiklio; nebandyti „gydyti“ papildais |
| Vaistai ar papildai | Prasidėjo pradėjus naują preparatą; aktualūs ir vaistai nuo slogos | Patikrinti lapelį ir tartis su gydytoju ar vaistininku; paskirtų vaistų nenutraukti savavališkai |
| Aritmija ar kita liga | Staigi pradžia, nereguliarus ar labai greitas ritmas, dusulys, svaigimas | Medicininis įvertinimas; pagal simptomus – skubi pagalba |
Ką galite padaryti iš karto?
- Sustokite ir atsisėskite. Nutraukite fizinį krūvį, ypač jei silpna ar svaigsta galva.
- Įvertinkite pavojaus ženklus. Jei yra krūtinės skausmas, dusulys, alpimas ar permušimai nepraeina, skambinkite 112 ir nevairuokite patys.
- Užfiksuokite epizodą. Užrašykite pradžią, trukmę, veiklą, pulsą, ritmo reguliarumą ir kitus simptomus. Jei turite laikrodžio EKG, išsaugokite įrašą.
- Kvėpuokite ramiai. Lėtas kvėpavimas gali sumažinti streso reakciją, bet nėra aritmijos gydymas.
- Nevartokite papildomos vaistų dozės. Be gydytojo nurodymo negerkite beta blokatorių, kalio, magnio ar kitų preparatų – netinkama dozė gali pakenkti.
Nebandykite kaklo masažo ar internete rastų vadinamųjų vagalinių manevrų, jei gydytojas nėra jų konkrečiai išmokęs jūsų diagnozuotai būklei. Jei kartu jaučiate krūtinės skausmą, daugiau paaiškinimų rasite straipsnyje skauda krūtinės ląstą – ar tai širdis.
Raudonos vėliavos
Alpimas, beveik alpstate, sumišimas, ryškus silpnumas ar šaltas prakaitas.
Spaudimas ar skausmas krūtinėje, sunkus dusulys, melsvos lūpos.
Labai greitas ar nereguliarus plakimas nesiliauja, savijauta blogėja.
Esant šiems požymiams skambinkite 112.
Kaip gydytojas ieško priežasties?
Gydytojas klausia, kaip staiga epizodas prasidėjo ir baigėsi, kiek truko, ar buvo ryšys su krūviu, maistu, stresu, vaistais ar stimuliantais. Dažniausiai atliekama EKG. Jei permušimų tuo metu nėra, gali būti skirtas Holterio ar ilgesnis ritmo monitoravimas. Pagal situaciją tiriamas bendras kraujas, elektrolitai, gliukozė ir skydliaukės funkcija, vertinama širdies struktūra. Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties; vieniems pakanka sumažinti dirgiklius, kitiems reikia vaistų ar procedūros.
Kokią informaciją užrašyti prieš vizitą?
Trumpas simptomų dienoraštis padeda atskirti pavienius papildomus dūžius nuo ilgiau trunkančio ritmo sutrikimo. Pažymėkite epizodo datą ir laiką, trukmę, ar pradžia bei pabaiga buvo staigi, ką tuo metu veikėte ir ką valgėte ar gėrėte. Užrašykite pulsą, jei jį pavyko saugiai pamatuoti, bei ar ritmas atrodė reguliarus. Svarbūs ir lydintys simptomai: skausmas, dusulys, silpnumas, prakaitavimas, svaigimas ar alpimas.
Į vizitą atsineškite visų vaistų, nereceptinių preparatų ir papildų sąrašą. Paminėkite energinius gėrimus, alkoholį, nikotiną ir neseniai pakeistas dozes. Toks dienoraštis nepatvirtina diagnozės, tačiau padeda gydytojui parinkti tinkamą tyrimo trukmę, nes trumpa EKG gali neužfiksuoti reto epizodo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar širdies permušimai nuo nerimo pavojingi?
Pats streso sukeltas sustiprėjęs plakimo pojūtis dažnai nėra pavojingas, tačiau pirmiausia reikia neignoruoti naujų ar pasikeitusių simptomų. Nerimas ir aritmija gali egzistuoti kartu.
Ar padeda magnis?
Magnis padeda tik tada, kai problema iš tiesų susijusi su jo trūkumu ar yra konkreti medicininė indikacija. Vartoti dideles dozes „dėl visa ko“ nereikėtų, ypač sergant inkstų liga.
Kada kreiptis, jei permušimai jau praėjo?
Registruokitės artimiausiu metu, jei epizodai kartojasi, dažnėja, trunka ilgiau nei kelias minutes, prasideda fizinio krūvio metu, sergate širdies liga arba šeimoje buvo staigių mirčių. Jei buvo alpimas, krūtinės skausmas ar dusulys, kreipkitės skubiai net simptomams praėjus.
Šaltiniai
- NHS: Heart palpitations
- MedlinePlus: Heart palpitations
- American Heart Association: palpitations, causes and warning signs
Šis tekstas skirtas savišvietai ir nepakeičia individualios diagnozės. Skubios būklės atveju skambinkite 112.
Nerviniai širdies permušimai: kada priežastis gali būti stresas
Stresas, nerimas, kofeinas ir miego stoka gali provokuoti permušimus, tačiau „nervinę“ kilmę saugu svarstyti tik atmetus ritmo sutrikimą, anemiją, skydliaukės, elektrolitų ar vaistų poveikį. Pulsas tarp epizodų gali būti normalus, todėl kartais reikalingas Holterio tyrimas.
| Situacija | Ką tai gali reikšti | Kitas žingsnis |
|---|---|---|
| Trumpi epizodai streso metu, be kitų simptomų | Galimi gerybiniai ekstrasistoliai | Užrašyti provokatorius ir aptarti planine tvarka |
| Dažni ar ilgėjantys epizodai | Reikia užfiksuoti ritmą | EKG ar Holterio tyrimas |
| Permušimai su alpimu, krūtinės skausmu ar dusuliu | Galima pavojinga aritmija | 112 |
- Sumažinkite energinių gėrimų, nikotino ir perteklinio kofeino kiekį.
- Pamatuokite pulsą ir užrašykite epizodo trukmę, bet nedarykite miegojimo ar vaistų pakeitimų savarankiškai.
- Vagaliniai manevrai tinka ne visiems ritmo sutrikimams – jų mokoma individualiai.
Jei simptomai staigūs, greitai stiprėja, atsiranda dusulys, alpimas, sumišimas, stiprus skausmas, nekontroliuojamas kraujavimas ar naujas neurologinis sutrikimas, skambinkite 112.
