Lietuvos politinėje darbotvarkėje alkoholio kontrolės klausimai išlieka viena aštriausių ir labiausiai visuomenę poliarizuojančių temų. Nors atrodė, kad po prieš kelerius metus įvestų griežtų reformų aistros nurimo ir gyventojai priprato prie esamos tvarkos, Seimo koridoriuose vėl netyla diskusijos apie galimus pokyčius. Naujausios iniciatyvos rodo, kad įstatymų leidėjai nėra linkę palikti esamos Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos ramybėje. Šį kartą dėmesio centre atsidūrė ne tik prekybos laiko korekcijos, bet ir sisteminės spragos, kurios iki šiol leido tam tikroms verslo grupėms apeiti galiojančius draudimus. Politikai, sveikatos ekspertai ir verslo atstovai vėl sėda prie derybų stalo, o visuomenė su nerimu laukia, ar naujieji siūlymai reikš dar griežtesnius suvaržymus, ar visgi bus bandoma rasti kompromisą tarp visuomenės sveikatos ir asmens laisvės.
Kokie esminiai pokyčiai svarstomi Seime?
Pastaruoju metu Seime registruotos kelios įstatymo pataisos, kurios gali iš esmės pakoreguoti alkoholinių gėrimų prieinamumą šalyje. Pagrindinė diskusijų ašis sukasi aplink prekybos laiką ir vietas. Nors dalis parlamentarų siūlo liberalizuoti tvarką, pavyzdžiui, leidžiant sekmadieniais prekiauti alkoholiu ilgiau nei iki 15 valandos, kita stovykla ruošia naujus saugiklius. Griežtesnių priemonių šalininkai argumentuoja, kad bet koks atlaisvinimas gali nubraukti pasiektus rezultatus mažinant alkoholio vartojimą.
Vienas iš pagrindinių naujų ribojimų taikiklyje – vadinamieji „naktiniai barai“ arba maitinimo įstaigos, kurios faktiškai veikia kaip naktinės alkoholio parduotuvės. Įstatymų leidėjai siekia užkirsti kelią praktikai, kai alkoholis išsinešimui parduodamas nustatytomis prekybos draudimo valandomis, prisidengiant viešojo maitinimo statusu. Svarstoma įvesti griežtesnius reikalavimus tokioms įstaigoms, pavyzdžiui:
- Reikalavimą, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami tik vietoje, be galimybės išsinešti kamšteliu uždarytą tarą.
- Papildomus laiko ribojimus lauko kavinėms, esančioms arti gyvenamųjų namų.
- Griežtesnę licencijavimo tvarką kurortinėse zonose sezono metu.
Sveikatos ekspertų ir verslo argumentų kova
Diskusijose dėl prekybos laiko keitimo susiduria dvi kardinaliai priešingos filosofijos. Sveikatos apsaugos specialistai ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Statistika rodo, kad prekybos laiko trumpinimas tiesiogiai koreliuoja su mažesniu nusikalstamumu, smurto artimoje aplinkoje atvejais ir hospitalizacijų dėl ūmių apsinuodijimų skaičiumi. Jų nuomone, dabartinė tvarka, kai darbo dienomis ir šeštadieniais prekyba vyksta nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais – iki 15 val., davė teigiamų rezultatų, todėl bet koks laiko ilginimas būtų žingsnis atgal.
Kita vertus, verslo asociacijos ir laisvesnės rinkos šalininkai pabrėžia šešėlinės ekonomikos riziką ir nepatogumus vartotojams. Verslininkai teigia, kad griežti ribojimai skatina nelegalų alkoholio įsigijimą („taškus“) arba priverčia žmones važiuoti apsipirkti į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Latviją ar Lenkiją, kur taisyklės yra liberalesnės. Be to, argumentuojama, kad dabartiniai sekmadienio ribojimai yra neproporcingi ir baudžia atsakingus vartotojus, kurie tiesiog nori įsigyti gėrimų pietums ar vakarienei.
Naktinių barų ir „kavinių“ problema
Ypatingas dėmesys naujajame politiniame sezone skiriamas landoms, kurios atsirado po 2018 metų reformos. Lietuvoje paplito reiškinys, kai visą parą veikiančios parduotuvės persiorientavo į „kavines“. Jose pastatomi keli staliukai, gaunama viešojo maitinimo licencija, ir alkoholis parduodamas visą parą, formaliai jį atidarant, bet realiai – išsinešimui.
Seime bręsta siūlymai, kurie leistų savivaldybėms turėti daugiau galių ribojant tokių vietų darbo laiką. Jei šios pataisos bus priimtos, savivaldybių tarybos galėtų nustatyti, kad tam tikrose zonose (pavyzdžiui, gyvenamuosiuose rajonuose) alkoholis viešojo maitinimo įstaigose negalėtų būti parduodamas po tam tikros valandos, arba būtų visiškai uždrausta prekyba alkoholiu išsinešimui iš barų po 20 valandos.
Tarptautinis kontekstas: kaip atrodo Lietuva?
Svarstant apie naujus ribojimus, dažnai žvalgomasi į užsienio praktiką. Lietuva šiuo metu turi vienus griežčiausių alkoholio kontrolės įstatymų Europos Sąjungoje, kurie labiau primena Skandinavijos modelį nei Vidurio Europos praktiką.
- Skandinavijos šalys (Norvegija, Švedija, Suomija): Čia galioja valstybinis alkoholio monopolis. Gėrimai, stipresni nei tam tikras procentas (dažniausiai 3,5–4,7 %), parduodami tik specializuotose parduotuvėse, kurios dirba ribotą laiką ir dažnai nedirba sekmadieniais. Lietuva bando lygiuotis į šį modelį mažindama prieinamumą.
- Baltijos kaimynės ir Lenkija: Latvijoje ir Lenkijoje prekybos laikas yra gerokai liberalesnis, o alkoholis dažnai prieinamas ir vėlyvuoju paros metu įprastose parduotuvėse ar degalinėse. Tai sukuria vadinamąjį „alkoholio turizmą“, kai pasienio gyventojai apsiperka kaimyninėje šalyje.
- Pietų Europa: Čia alkoholio vartojimo kultūra istoriškai kitokia, o griežtų valstybinių ribojimų prekybos laikui yra mažiau, daugiau orientuojamasi į nepilnamečių apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą.
Lietuvos politikai, siūlantys naujus ribojimus, dažnai pabrėžia, kad mūsų šalis vis dar pirmauja pagal suvartojamo alkoholio kiekį, todėl negalime taikyti Pietų Europos modelio ir privalome laikytis griežtesnės, skandinaviškos krypties.
Poveikis smulkiajam verslui ir turizmui
Bet kokie prekybos laiko ar tvarkos pakeitimai tiesiogiai paliečia smulkųjį verslą. Mažos kaimo parduotuvės, kurių apyvartos didelę dalį sudaro alkoholis ir tabakas, nerimauja dėl papildomų suvaržymų. Tačiau didžiausią nerimą kelia siūlymai riboti lauko kavinių veiklą. Vasaros sezono metu kurortuose veikiančios kavinės yra priklausomos nuo gero oro ir ilgų vakarų. Jei būtų priimti sprendimai drastiškai trumpinti prekybos alkoholiu laiką viešojo maitinimo įstaigose lauke, tai galėtų reikšmingai sumažinti sektoriaus pajamas.
Restoranų ir viešbučių asociacijos atstovai taip pat įspėja, kad pernelyg griežti ir painūs ribojimai (pavyzdžiui, skirtingas reguliavimas darbo dienomis ir savaitgaliais, arba skirtingas laikas lauke ir viduje) gali klaidinti užsienio turistus ir kurti neigiamą šalies įvaizdį. Verslas prašo stabilumo ir prognozuojamumo, o ne kasmet besikeičiančių taisyklių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar tikrai planuojama uždrausti prekiauti alkoholiu sekmadieniais?
Šiuo metu visiškas draudimas nėra pagrindinis svarstomas variantas. Diskusijos vyksta dėl prekybos laiko korekcijų – vieni siūlo jį ilginti, kiti – išlaikyti esamą (iki 15 val.) arba dar labiau griežtinti tam tikras išimtis, tačiau visiškas draudimas sekmadieniais kol kas nėra daugumos palaikomas siūlymas.
Kada galėtų įsigalioti nauji ribojimai?
Įstatymų leidybos procesas Lietuvoje užtrunka. Net jei pataisos būtų priimtos šioje Seimo sesijoje, paprastai verslui duodamas pereinamasis laikotarpis (nuo 6 mėnesių iki metų) prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Tad realūs pokyčiai vartotojus pasiektų ne anksčiau nei kitais kalendoriniais metais.
Ar keisis amžiaus cenzas alkoholio pirkėjams?
Šiuo metu galiojantis 20 metų amžiaus cenzas yra įsitvirtinęs. Nors kartais pasigirsta siūlymų grąžinti 18 metų ribą silpnesniems gėrimams, sveikatos politikos formuotojai tam griežtai priešinasi, todėl amžiaus cenzo mažinimo tikimybė artimiausiu metu yra labai maža.
Kas yra „pseudo-barai“ ir kodėl juos norima uždaryti?
Tai įmonės, kurios turi viešojo maitinimo licenciją, tačiau realiai nevykdo maitinimo veiklos (neturi virtuvės, nesiūlo karštų patiekalų), o veikia tik tam, kad galėtų parduoti alkoholį naktį (kai parduotuvėse prekyba draudžiama). Įstatymo pataisos siekia užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui.
Ar gali būti ribojamas alkoholio pardavimas festivaliuose ir renginiuose?
Taip, masinių renginių organizavimas ir prekyba juose taip pat yra peržiūrima. Svarstoma apie griežtesnį zonų atskyrimą arba prekybos laiko ribojimą renginių metu, siekiant užtikrinti didesnį dalyvių saugumą.
Tolesnė teisėkūros eiga ir visuomenės lūkesčiai
Artimiausi mėnesiai bus kritiniai formuojant galutinį alkoholio kontrolės politikos vaizdą keleriems metams į priekį. Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir Ekonomikos komitetas turės rasti bendrą kalbą, suderindami visuomenės sveikatos interesus su verslo poreikiais ir asmens laisvėmis. Tikėtina, kad radikaliausi siūlymai (tiek visiško liberalizavimo, tiek ekstremalaus draudimo) bus atmesti, o dėmesys nukryps į techninį įstatymo tobulinimą – spragų lopymą dėl naktinės prekybos ir aiškesnį viešojo maitinimo įstaigų reglamentavimą.
Visuomenei svarbu stebėti šiuos procesus, nes priimti sprendimai palies ne tik prekybos centrus ar barus, bet ir kasdienius vartotojų įpročius. Kol kas aišku viena – valstybės kišimasis į alkoholio rinką nemažės, o kontrolės mechanizmai taps tik specifiškesni ir, tikėtina, labiau orientuoti į probleminių vartojimo židinių eliminavimą, užuot taikius visuotinius, bet ne visada efektyvius ribojimus visiems gyventojams.
