Susidūrus su rimta liga, sudėtinga operacija ar trauma, gydymo procesas ligoninės palatoje dažnai būna tik pirmoji kelionės dalis. Tikrasis grįžimas į pilnavertį gyvenimą prasideda vėliau, kai pacientui tenka atkurti prarastas funkcijas, sustiprinti raumenis ir susigrąžinti savarankiškumą. Būtent čia esminį vaidmenį atlieka medicininė reabilitacija. Nors dauguma Lietuvos gyventojų yra girdėję apie galimybę gauti „kelialapį į sanatoriją“, pati sistema, kaip skiriama antrinė reabilitacija ir kam ji priklauso nemokamai, vis dar apipinta mitais ir neaiškumais. Dažnai žmonės nežino, kuo skiriasi pirminė ir antrinė reabilitacija, kokius dokumentus reikia sutvarkyti ir kodėl vieniems ji skiriama iškart, o kitiems tenka laukti ar net mokėti patiems.
Kas yra antrinė reabilitacija ir kuo ji skiriasi nuo pirminės?
Norint suprasti, kaip veikia sistema, būtina atskirti reabilitacijos etapus. Lietuvoje medicininė reabilitacija yra skirstoma į kelis lygius, ir pacientas negali tiesiogiai patekti į sanatoriją (antrinę reabilitaciją) nepraėjęs pirminio etapo.
Pirminė reabilitacija – tai pradinės procedūros, kurios dažniausiai atliekamos dar gulint stacionare (ligoninėje) iškart po operacijos ar ūmios ligos, arba ambulatoriškai poliklinikoje. Tai gali būti kineziterapija, masažai ar fizioterapija. Tik tuo atveju, jei pirminė reabilitacija neduoda laukiamų rezultatų, o paciento būklė vis dar reikalauja intensyvaus gydymo, sprendžiamas klausimas dėl antrinės reabilitacijos.
Antrinė reabilitacija – tai jau specializuotas, intensyvesnis gydymas, kuris gali būti teikiamas stacionare (kai pacientas guli reabilitacijos įstaigoje ir gauna maitinimą bei nakvynę) arba ambulatoriškai. Šis etapas skiriamas tada, kai paciento biosocialinės funkcijos vis dar yra sutrikusios, tačiau yra aiški prognozė, kad taikant reabilitacines priemones jos pagerės. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra poilsis. Tai – sunkus darbas, kurio metu pacientas per dieną turi atlikti po kelias valandas trunkančias procedūras.
Kokie pacientai gali tikėtis nemokamos reabilitacijos?
Valstybinė ligonių kasa (VLK) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmoka reabilitaciją tik tiems asmenims, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu ir atitinka griežtus medicininius kriterijus. Diagnozė pati savaime negarantuoja nemokamo kelialapio. Sprendimą lemia funkciniai sutrikimai ir paciento būklės sunkumas.
Dažniausiai antrinė reabilitacija skiriama sergantiems šiomis ligomis:
- Nervų sistemos ligos: po insultų, galvos ar nugaros smegenų traumų, sergant išsėtine skleroze ar Parkinsono liga.
- Judamojo-atramos aparato ligos: po sąnarių endoprotezavimo (keitimo) operacijų, sudėtingų kaulų lūžių, stuburo operacijų.
- Kraujotakos sistemos ligos: po miokardo infarkto, širdies operacijų.
- Kvėpavimo sistemos ligos: po sunkios pneumonijos, sergant lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL).
- Kitos būklės: po onkologinių operacijų, virškinimo sistemos sutrikimų, ginekologinių operacijų ir kt.
Svarbiausias rodiklis skiriant reabilitaciją yra funkcinės būklės vertinimas. Gydytojai naudoja specialias skales (pavyzdžiui, Barthel indeksą arba Keitel indeksą), kad nustatytų, kiek pacientas yra savarankiškas ir kokio lygio pagalbos jam reikia. Jei sutrikimai yra menki ir žmogus gali pilnavertiškai rūpintis savimi, stacionarinė reabilitacija greičiausiai nebus skirta – jam bus pasiūlyta ambulatorinė reabilitacija.
Žingsnis po žingsnio: kaip gaunamas siuntimas?
Procesas, kaip gauti reabilitaciją, turi griežtą eigą. Pacientas negali pats nuspręsti vykti į sanatoriją ir tikėtis kompensacijos. Viskas prasideda gydymo įstaigoje.
1. Fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacija
Pirmiausia, gydantis gydytojas (stacionare arba šeimos gydytojas) turi nukreipti pacientą pas FMR gydytoją. Tik šis specialistas turi kompetenciją įvertinti, ar reabilitacija yra būtina, koks jos lygis reikalingas ir ar nėra kontraindikacijų (pavyzdžiui, ūmių uždegimų, karščiavimo, tam tikrų širdies ritmo sutrikimų).
2. Elektroninis siuntimas ir TLK patvirtinimas
Jei FMR gydytojas nustato, kad antrinė reabilitacija reikalinga, jis užpildo elektroninį siuntimą ir medicinos dokumentų išrašą (forma E027). Šie dokumentai per informacinę sistemą automatiškai keliauja į Teritorinę ligonių kasą (TLK). Pacientui pačiam nebereikia vežioti popierinių pažymų į ligonių kasas, kaip tai būdavo anksčiau.
3. Pažyma dėl reabilitacijos skyrimo
TLK peržiūri gautus dokumentus ir, jei viskas atitinka teisės aktus bei kriterijus, išduoda pažymą (sutikimą) apmokėti gydymą. Paprastai atsakymas gaunamas gana greitai – per 1–3 darbo dienas, o skubiais atvejais, kai pacientas perkeliamas tiesiai iš ligoninės, procesas vyksta dar operatyviau.
4. Reabilitacijos įstaigos pasirinkimas
Gavus patvirtinimą, pacientas turi teisę pats rinktis reabilitacijos įstaigą iš tų, kurios turi sutartį su TLK dėl reikiamo profilio paslaugų. Tai gali būti specializuotos ligoninės reabilitacijos skyrius arba sanatorija. Svarbu iš anksto pasiskambinti į pasirinktą įstaigą ir suderinti atvykimo laiką, nes populiariose vietose (pavyzdžiui, Druskininkuose ar Birštone) dažnai susidaro eilės.
Stacionarinė ar ambulatorinė reabilitacija: ką pasirinkti?
Daugeliu atvejų pacientai nori patekti į stacionarinę reabilitaciją, nes jiems tai asocijuojasi su visapusišku aprūpinimu. Tačiau pasirinkimas ne visada priklauso nuo paciento norų – jį lemia sveikatos būklė.
Stacionarinė reabilitacija skiriama sunkesnės būklės pacientams. Jos metu ligonių kasos apmoka ne tik gydytojų konsultacijas ir procedūras, bet ir maitinimą bei apgyvendinimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie sunkiai juda ir kuriems reikalinga nuolatinė slauga ar stebėjimas.
Ambulatorinė reabilitacija skiriama, kai paciento būklė yra stabilesnė, jis gali pats atvykti į gydymo įstaigą. Tokiu atveju pacientas atvyksta kelioms valandoms, atlieka paskirtas procedūras ir grįžta namo. VLK apmoka tik gydymo paslaugas (procedūras ir konsultacijas). Kelionės išlaidos, nakvynė (jei pasirenkama reabilitacija kitame mieste, bet nenorima gulėti ligoninėje) ir maitinimas tenka pačiam pacientui. Tačiau ambulatorinė reabilitacija dažnai yra lankstesnė ir leidžia derinti gydymą su daliniu darbu ar buvimu namuose.
Terminai, kurių negalima praleisti
Vienas svarbiausių aspektų, kurį pacientai dažnai pamiršta – reabilitacijos skyrimo terminai. Antrinė reabilitacija turi būti pradėta laiku.
Paprastai į stacionarinę reabilitaciją pacientas siunčiamas iškart po gydymo stacionare (vadinamasis pervedimas). Jei pacientas išleidžiamas namo, reabilitacija turi būti pradėta ne vėliau kaip per tam tikrą dienų skaičių po išrašymo iš ligoninės ar po ūmios ligos periodo pabaigos. Dažniausiai šis terminas yra gana trumpas. Jei pacientas dėl savo kaltės (pavyzdžiui, dėl atostogų ar asmeninių reikalų) praleidžia šį terminą, teisė į nemokamą reabilitaciją gali būti prarasta, ir už paslaugas tektų mokėti pačiam. Išimtys taikomos tik tais atvejais, kai reabilitacijos įstaigoje nėra vietų – tokiu atveju terminas gali būti pratęstas, tačiau tai turi būti dokumentuota.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu gauti reabilitaciją, jei dirbu?
Taip. Jei jums skiriama stacionarinė arba ambulatorinė reabilitacija, gydymo laikotarpiui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Tai traktuojama kaip gydymo proceso tęsinys, todėl „Sodra“ moka ligos išmoką pagal nustatytą tvarką.
Ar sanatorijoje viskas nemokama?
Bazinės paslaugos yra nemokamos: gydytojo konsultacijos, paskirtas skaičius procedūrų, o stacionare – ir standartinė palata bei maitinimas. Tačiau pacientai dažnai turi primokėti už pagerintas sąlygas (pavyzdžiui, vienvietį kambarį, liukso klasės apartamentus) arba už papildomas procedūras, kurios neįeina į gydymo planą (pvz., SPA procedūros, papildomi masažai).
Kiek trunka reabilitacija?
Trukmė priklauso nuo diagnozės ir skiriamo reabilitacijos profilio. Vidutiniškai stacionarinė reabilitacija trunka nuo 14 iki 24 dienų. Sunkiais atvejais (pvz., po sunkių traumų) ji gali būti tęsiama ir ilgiau. Ambulatorinė reabilitacija paprastai apima 12–14 apsilankymų kursą.
Ar galiu pasirinkti sanatoriją prie jūros?
Teoriškai pacientas turi teisę rinktis bet kurią Lietuvos įstaigą, turinčią sutartį su TLK dėl reikiamo profilio paslaugų. Tačiau praktiškai viskas priklauso nuo laisvų vietų. Vasaros sezonu sanatorijos prie jūros būna perpildytos, todėl, norint gauti reabilitaciją laiku (nepraleidžiant terminų), gali tekti rinktis įstaigą kitame mieste.
Priemokos už komfortą ir papildomas paslaugas
Nors pati reabilitacija (gydymas) apmokama iš PSDF lėšų, finansiniai aspektai tuo nesibaigia. Labai svarbu atskirti, kas yra medicininė būtinybė, o kas – papildomas komfortas. Ligonių kasos apmoka bazinę kainą, kuri įstaigai padengia išlaidas už gydymą, standartinį maitinimą ir vietą paprastoje palatoje (dažniausiai dvivietėje arba trivietėje).
Jeigu pacientas pageidauja gyventi vienvietėje palatoje, kambaryje su vaizdu į pušyną, turėti televizorių, šaldytuvą ar oro kondicionierių, reabilitacijos įstaiga turi teisę prašyti oficialios priemokos. Šios kainos nėra reguliuojamos valstybės ir kiekviena sanatorija jas nustato individualiai. Todėl prieš vykstant labai rekomenduojama peržiūrėti įstaigos kainoraštį ir įsivertinti savo finansines galimybes. Kartais priemoka už „pagerintą“ maitinimą (švedišką stalą vietoj porcijinio) taip pat gali būti taikoma atskirai. Visgi, svarbu žinoti: įstaiga negali reikalauti mokesčio už paslaugas, kurios yra būtinos gydymui, ir negali atsisakyti priimti paciento nemokamai reabilitacijai į standartines sąlygas, jei turi laisvų vietų pagal sutartį su TLK.
