Ką reiškia „normalus“ pulsas
Pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis per minutę. Sveikam suaugusiam žmogui ramybės būsenoje jis turėtų būti nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms pulsas gali būti dar žemesnis – net 50, nes jų širdis dirba efektyviau.
Tačiau normalus pulsas nebūtinai reiškia, kad širdis veikia be sutrikimų. Kartais širdies ritmas išlieka tvarkingas, bet kraujo spaudimas, deguonies lygis ar nervų sistema patiria disbalansą – ir būtent tai sukelia prastą savijautą.
Dažniausios priežastys, kodėl prastai jaučiatės, nors pulsas normalus
1. Kraujo spaudimo svyravimai
Net jei pulsas normalus, sumažėjęs ar padidėjęs kraujo spaudimas gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ir nuovargį. Kai spaudimas per žemas, smegenys gauna mažiau deguonies, o kai per aukštas – kraujagyslės dirba per daug intensyviai.
2. Deguonies trūkumas kraujyje
Prasta savijauta gali būti susijusi su žemu deguonies kiekiu kraujyje (SpO₂). Net jei širdis plaka normaliai, jei kraujas nepakankamai prisotintas deguonies, galite jausti mieguistumą, galvos skausmą ar net pykinimą. Šį rodiklį galima pasitikrinti pulsoksimetru.
3. Mažakraujystė (anemija)
Vienas dažniausių silpnumo šaltinių – geležies ar kitų maistinių medžiagų trūkumas. Esant mažakraujystei, organizmas negauna pakankamai deguonies, todėl net normalus pulsas nesugeba kompensuoti nuovargio. Dažnai kartu pasireiškia blyškumas, lūpų sausumas, trapūs nagai.
4. Skysčių ir elektrolitų disbalansas
Dehidratacija arba mineralų trūkumas (ypač magnio, kalio, natrio) gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar raumenų spazmus. Net jei pulsas normalus, širdies raumuo gali dirbti nestabiliai. Šis sutrikimas dažnas po ilgo buvimo karštyje ar sporto.
5. Skydliaukės sutrikimai
Tiek per aktyvi, tiek per lėtai veikianti skydliaukė gali turėti įtakos savijautai. Hipotireozė dažnai sukelia vangumą, šaltį, svorio augimą, o hipertireozė – nerimą, miego sutrikimus ir drebulį. Abu atvejai gali vykti net ir esant normaliam pulsui.
6. Lėtinis stresas ir nerimas
Psichologiniai veiksniai dažnai pasireiškia fiziškai. Stresas išbalansuoja nervų sistemą, kuri reguliuoja širdies ritmą, kvėpavimą ir kraujotaką. Dėl to gali jaustis spaudimas krūtinėje, silpnumas ar kvėpavimo sutrikimai, nors medicininiai rodikliai – normalūs.
7. Miego trūkumas
Net kelių naktų prastas miegas sumažina kūno gebėjimą reguliuoti kraujotaką ir hormonų pusiausvyrą. Dėl to atsiranda nuovargis, dirglumas ir širdies plakimo pojūtis, nors pulsas gali būti normalus.
8. Kraujotakos ar širdies elektriniai sutrikimai
Kartais pulsas atrodo normalus, bet širdies veikla nėra ritminga. Tai gali būti dėl paslėptų aritmijų ar kraujo tėkmės problemų. Tokiais atvejais gali padėti EKG ar Holterio monitoravimas, kuris fiksuoja širdies ritmą per parą.
Ką daryti, jei pulsas normalus, bet savijauta prasta
Pirmiausia – įvertinkite, ar simptomai pasikartoja. Vienkartinis silpnumas gali būti dėl miego trūkumo ar dehidratacijos, tačiau jei prasta savijauta trunka kelias dienas ar savaites, būtina išsiaiškinti priežastį. Pagrindiniai žingsniai:
- matuokite kraujo spaudimą kelis kartus per dieną;
- pasitikrinkite deguonies lygį kraujyje pulsoksimetru;
- atlikite bendrą kraujo tyrimą – jis parodys, ar netrūksta geležies, vitaminų ar kitų medžiagų;
- įvertinkite skydliaukės hormonų rodiklius (TSH, FT4);
- atkreipkite dėmesį į miego, mitybos ir streso lygį.
Jei visi šie rodikliai atrodo geri, tačiau silpnumas išlieka, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju – kartais priežastis slypi nervų sistemos ar net emocinės sveikatos srityje.
Kada kreiptis į gydytoją nedelsiant
Jei prastą savijautą lydi šie simptomai, nedelskite ir kreipkitės į gydymo įstaigą:
- staigus silpnumas, tirpimas ar kalbos sutrikimas (galimas insultas);
- skausmas ar spaudimas krūtinėje (galimas širdies sutrikimas);
- staigus galvos svaigimas ar alpimas;
- užsitęsęs pykinimas ar vėmimas;
- nepaaiškinamas prakaitavimas, šaltkrėtis ar nerimo priepuolis.
DUK
Ar galima turėti normalią širdies veiklą, bet jaustis blogai?
Taip, nes savijautai įtakos turi ne tik širdis – bet ir kraujospūdis, deguonis, nervų bei endokrininė sistema.
Ar reikia matuoti pulsą, kai jaučiu silpnumą?
Taip, bet kartu verta pamatuoti ir kraujo spaudimą. Pulsas vienas pats nesuteikia pilno vaizdo apie širdies būklę.
Ar stresas gali sukelti prastą savijautą, net jei visi rodikliai normalūs?
Taip. Lėtinis stresas gali paveikti hormonų balansą, virškinimą, miegą ir kraujotaką, todėl kūnas reaguoja silpnumu ar įtampa.
Ar verta pasitikrinti kraujo tyrimus, jei pulsas normalus?
Būtinai. Kartais geležies, vitamino D ar B12 trūkumas sukelia simptomus, primenančius širdies sutrikimus.
Ar galima gerinti savijautą be vaistų?
Dažnai taip – poilsis, visavertė mityba, pakankamas vandens kiekis ir streso mažinimas gali atstatyti organizmo pusiausvyrą.
Kai organizmas kalba ne skaičiais
Net jei termometras, tonometras ar pulsoksimetras rodo normą, jūsų kūnas gali siųsti signalus, kad jam reikia poilsio, maistinių medžiagų ar emocinės ramybės. Todėl svarbu pasitikėti ne tik prietaisais, bet ir savo savijauta – ji dažnai pirmoji praneša apie disbalansą, kurį dar galima lengvai ištaisyti.
