Dar visai neseniai pokalbis apie psichologinę sveikatą šeimos gydytojo kabinete atrodė tarsi tabu. Pacientai drąsiai kalbėdavo apie kraujospūdį, galvos skausmus ar virškinimo sutrikimus, bet kai tema pasisukdavo į nerimą, įtampą ar nemigą – pokalbis dažnai nutrūkdavo.
Pastaraisiais metais situacija keičiasi. Vis daugiau lietuvių ryžtasi atvirai kalbėti apie stresą ir emocinę savijautą, o šeimos gydytojo kabinetas tampa pirmąja vieta, kur pradedama spręsti psichinės sveikatos problemas.
Pokyčiai po pandemijos – žmonės tapo atviresni
Pasak šeimos gydytojos Lauritos iš „Drops Clinic“, pandemijos laikotarpis tapo lūžio tašku. „Po COVID-19 žmonės ėmė labiau rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata. Jie patyrė vienatvę, izoliaciją, nerimą dėl ateities. Tai paskatino kalbėti apie dalykus, kuriuos anksčiau stengdavomės nutylėti,“ – pasakoja gydytoja.
Remiantis Higienos instituto 2024 m. Sveikatos statistikos metraščio ir Gyventojų sveikatos apklausos duomenimis, apie 43 % Lietuvos gyventojų teigia, kad per pastaruosius dvejus metus jautė padidėjusį stresą ar nerimą. Šis rodiklis, palyginti su 2018 m., išaugo beveik 15 procentinių punktų, o psichikos sveikatos specialistai nurodo, kad didžiausią įtaką tam turi darbo krūvis, ekonominis spaudimas ir informacinis nuovargis.
Šeimos gydytojas Vilniuje tai jaučia kasdien. Vis daugiau pacientų kreipiasi ne dėl fizinių, o dėl psichologinių simptomų: nemigos, širdies plakimo, nuolatinio nuovargio.
Kai stresas „apsimeta“ fizine liga
Gydytoja Laurita pabrėžia, kad daugelis pacientų vis dar nesupranta, jog jų fiziniai simptomai gali būti streso pasekmė. „Žmonės ateina su galvos skausmais, virškinimo problemomis ar spaudimo šuoliais, o tyrimai nieko nerodo. Tokiu atveju mes kalbamės apie emocinį foną ir dažnai paaiškėja, kad žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje,“ – sako ji.
Šeimos gydytojai vis dažniau susiduria su vadinamuoju psichosomatiniu stresu (kai emocinė būsena pasireiškia per kūną). Ilgainiui tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas, jei nebus atpažinta ir sprendžiama laiku.
Ar lietuviai jau drįsta kalbėti apie stresą?
Situacija gerėja, bet pokyčiai vyksta lėtai. Pasak gydytojos, vyresnio amžiaus pacientams vis dar sunku pripažinti, kad emocijos gali turėti įtakos fizinei būklei. Tuo tarpu jaunesni žmonės, ypač dirbantys intensyviame tempime, vis dažniau atvirai prašo pagalbos.
„Džiugu matyti, kad jauni pacientai vis dažniau klausia, kaip sumažinti stresą, ar kur galima kreiptis dėl psichoterapijos. Jie nebežiūri į tai kaip į silpnumą, o kaip į rūpinimąsi savimi,“ – teigia šeimos gydytoja Laurita.
Statistika tai patvirtina. 2023 m. psichikos sveikatos paslaugų poreikis išaugo 22 %, o konsultacijų pas šeimos gydytojus dėl nerimo ir miego sutrikimų padaugėjo beveik 30 %.
Šeimos gydytojas – pirmasis žingsnis į pagalbą
Vienas svarbiausių pokyčių – šeimos gydytojų vaidmuo. Jie tampa pirmuoju kontaktu, kai žmogus pajunta emocinį išsekimą ar depresijos požymius. Gydytojas gali įvertinti būklę, paskirti tyrimus, rekomenduoti poilsį ar, jei reikia, nukreipti pas psichologą ar psichiatrą.
„Svarbu suprasti, kad psichinė sveikata yra gydymo proceso dalis. Mes ne tik gydome kūną, bet ir klausomės žmogaus istorijos. Kartais tai padeda labiau nei vaistai,“ – sako Laurita.
Kas padeda kovoti su stresu?
Šeimos gydytoja primena, kad stresas neišvengiamas, tačiau jį galima suvaldyti. Padeda reguliarus fizinis aktyvumas, miego režimas, sveika mityba ir socialinis bendravimas. Net trumpas pokalbis su gydytoju ar artimu žmogumi gali sumažinti įtampą ir padėti atgauti emocinę pusiausvyrą.
„Svarbiausia – nekaupti. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, kalbėkite apie tai. Šeimos gydytojas – ne tik kraujo spaudimo matuotojas, bet ir pirmas žmogus, galintis padėti surasti sprendimą,“ – pabrėžia Laurita.
Psichinė sveikata jau nebėra uždrausta tema šeimos gydytojo kabinete. Vis daugiau lietuvių drįsta pripažinti, kad stresas veikia jų gyvenimą ir ieško pagalbos. Tai – didelis žingsnis į priekį, keičiantis ne tik požiūrį į sveikatą, bet ir visą visuomenės kultūrą.
Kaip sako šeimos gydytoja: „Kūnas visada pasako, kai jam blogai, tik ne visada mokame išgirsti. Kalbėjimas apie stresą – tai pirmas žingsnis į tikrą gijimą.“
