Per didelis hemoglobinas: ką daryti ir kada tikrintis

Per didelis hemoglobinas: ką daryti ir kada tikrintis
Padidėjęs hemoglobinas (Hb) ir (ar) hematokritas (Hct) dažnai nustebina profilaktinių tyrimų metu. Ne visada tai liga, tačiau kai kuriais atvejais už rodiklių slypi būklės, didinančios kraujotakos klampumą ir trombozių riziką. Svarbiausia – atskirti, ar tai laikinas pokytis (pvz., po dehidratacijos), ar eritrocitozė – tikras raudonųjų kraujo kūnelių perteklius, kurį lemia deguonies stoka, hormoniniai veiksniai ar retesnės kraujo ligos. Toliau – išsamus gidas: kaip suprasti savo atsakymus, kokių tyrimų prireiks, ką daryti nedelsiant ir kaip koreguoti gyvenimo būdą.

Kokios vertės laikomos padidėjusiomis?

Kriterijai skirtingose laboratorijose gali kiek skirtis, bet suaugusiesiems įtarimą dėl eritrocitozės dažniausiai kelia:

  • Hemoglobinas: apie ≥165 g/L vyrams ir ≥160 g/L moterims.
  • Hematokritas: apie ≥0,49 vyrams ir ≥0,48 moterims.

Vienkartinė riba nėra diagnozė. Pirmas žingsnis – pakartoti bendrą kraujo tyrimą po 1–2 savaičių, užtikrinus pakankamą skysčių kiekį ir vengiant intensyvaus krūvio bei alkoholio išvakarėse.

Padidėjęs hemoglobinas
Padidėjęs hemoglobinas. Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

  • Galvos skausmas, svaigimas, spengimas ausyse, regos „mirgėjimas“.
  • Odos paraudimas (ypač veido), rankų–kojų dilgčiojimas, niežėjimas po karšto dušo.
  • Dusulys, krūtinės spaudimas, šaltos galūnės.
  • Padidėjęs kraujospūdis, nuovargis, sutrikęs miegas.

Staigūs krūtinės skausmai, vienos kojos tinimas ir skausmas, kalbos ar judesių sutrikimai, ūmus dusulys – tai skubios pagalbos požymiai.

Trys dažniausios padidėjusio hemoglobino grupės

1) Santykinė (klaidinanti) eritrocitozė

Rodikliai pakyla, kai sumažėja plazmos kiekis, bet eritrocitų realiai nepadaugėja. Priežastys: dehidratacija dėl vėmimo, viduriavimo, intensyvaus sporto, saunos, didelio alkoholio ar kofeino kiekio. Sprendimas – skysčių balanso atkūrimas, vertės dažnai normalizuojasi per kelias dienas.

2) Antrinė (reaktyvi) eritrocitozė

Kūnas gamina daugiau eritropoetino (EPO), nes trūksta deguonies ar veikia tam tikri veiksniai:

  • Hipoksija: miego apnėja, lėtinės plaučių ligos, širdies ydų sukeltas deguonies trūkumas, aukštikalnės.
  • Rūkymas ir CO poveikis: susidaro karboksihemoglobinas, mažinantis deguonies tiekimą audiniams.
  • Vaistai ir hormonai: testosteronas ir kiti androgenai, EPO preparatai.
  • Inkstų/kitų audinių navikai ar cistos, gaminantys EPO.

Gydymo kryptis – panaikinti priežastį: gydyti apnėją (CPAP), mesti rūkyti, koreguoti vaistus, spręsti plaučių/inkstų patologiją. Kartais prireikia laikinos fleboto­mijos (terapinės kraujo nuleidimo procedūros).

3) Pirminė eritrocitozė (hematologinės ligos)

Dažniausia – tikroji policitemija (polycythemia vera, PV), mieloproliferacinė liga, kai kaulų čiulpai gamina per daug eritrocitų (dažnai ir trombocitų ar leukocitų). Būdingi simptomai: niežėjimas po dušo, sąnarių skausmai dėl uratų, blužnies padidėjimas. Diagnozei svarbūs: Hct/Hb ribos, EPO koncentracija (dažnai žema), genetiniai tyrimai (pvz., JAK2 mutacija).

Trys dažniausios padidėjusio hemoglobino grupės
Trys dažniausios padidėjusio hemoglobino grupės. Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Ką daryti nedelsiant, jei radote aukštas reikšmes?

  1. Pakartokite tyrimą per 1–2 savaites, gerai hidratuodamiesi (apie 30 ml/kg/d), be intensyvaus sporto ir alkoholio išvakarėse.
  2. Įsivertinkite rizikas: rūkymas, miegas (knarkimas, apnėjos pauzės), aukštis, papildai/vaistai (testosteronas, EPO), nesenos ligos su skysčių netektimi.
  3. Matuokite kraujospūdį, stebėkite simptomus (galvos skausmus, regos pokyčius, krūtinės skausmą).
  4. Jei Hct ≥0,56 ir yra simptomų (galvos skausmai, spaudimas krūtinėje, neurologiniai požymiai) – kreipkitės skubiai.

Kaip gydytojas tęs diagnostiką?

  • BKT su indeksais, retikulocitais, ferritinu (geležies atsargoms), kartais vit. B12/folatais.
  • Arterinis ar kapiliarinis O2 prisotinimas, karboksihemoglobinas rūkantiems.
  • EPO koncentracija kraujyje: žema – labiau tikėtina PV; normali/aukšta – ieškoma antrinių priežasčių.
  • JAK2 V617F (ar kitos) mutacijų tyrimas, esant įtarimui.
  • Plaučių funkcijos tyrimai, miego apnėjos patikra, inkstų echoskopija (esant reikalui).

Ką galite padaryti namuose – saugūs, bet veiksmingi žingsniai

  • Skysčių režimas: palaikykite šviesiai gelsvą šlapimą visą dieną; kelionėse lėktuvu – gurkšnokite vandenį, atsistokite kas 1–2 val.
  • Metimas rūkyti ir CO šaltinių vengimas – vienas efektyviausių būdų sumažinti antrinę eritrocitozę.
  • Miegas: jei yra knarkimas, dienos mieguistumas – pasitarkite dėl miego apnėjos; tvarkykite nosies/kaklo kvėpavimo praeinamumą.
  • Judesys: reguliarus vidutinio intensyvumo aktyvumas gerina mikrocirkuliaciją; venkite per tempiančių jėgos treniruočių karštyje be hidratacijos.
  • Vaistai ir papildai: nevartokite eritropoetino, anabolinių androgenų be medicininių indikacijų. Geležies papildai skiriami tik nustačius jos trūkumą.
  • Alkoholis ir sauna: ribokite, nes skatina dehidrataciją ir santykinę eritrocitozę.

Mityba esant padidėjusiam hemoglobinui

Mityba neišgydo eritrocitozės, bet padeda valdyti riziką:

  • Hidrataciją palaikantys patiekalai ir gėrimai: vanduo, praskiestos žolelių arbatos, daržovių sriubos, vaisiai su daug vandens (arbūzas, apelsinas), daržovės (agurkas, pomidoras).
  • Omega-3 šaltiniai (žuvis 2–3 k./sav., linų sėmenų aliejus) – palankūs širdies ir kraujagyslių sistemai.
  • Druskos ir cukraus kontrolė – kraujospūdžiui ir svoriui palaikyti.
  • Geležies turinčių produktų ribojimas nėra universalus. Jei geležies atsargos normalios, nebūtina vengti raudonos mėsos visiškai; rinkitės liesus kiekius 1–2 k./sav., daugiau augalinių baltymų. Jei nustatytas geležies trūkumas, jo korekcija gali būti būtina net esant eritrocitozei (ypač PV), todėl savavališkai neapribokite be gydytojo.

Gydymo principai pagal priežastį

Antrinė eritrocitozė

  • Hipoksija: CPAP miego apnėjai, plaučių ligų gydymas, aukštikalnių poveikio mažinimas.
  • Rūkymas: nutraukimas dažnai normalizuoja Hb/Hct.
  • Vaistai: koreguojamos testosterono/EPO schemos; sprendžiama su gydytoju.
  • Flebotomija: parenkama individualiai, ypač jei yra klampumo simptomų ar labai aukštas Hct.

Polycythemia vera ir kiti mieloproliferaciniai sutrikimai

  • Flebotomija (tikslinis Hct dažnai <0,45) – mažina trombozių riziką.
  • Mažų dozių aspirinas (jei nėra kontraindikacijų) – trombozių profilaktikai.
  • Citoredukcinė terapija (pvz., hidroksiurėja, interferonas) – aukštesnės rizikos pacientams, nėštumo planavimo atvejais – specialūs sprendimai.
  • Gretutinių rizikų (hipertenzija, dislipidemija, diabetas) valdymas.

Kada tikrintis ir kaip stebėti?

  • Pakartotinis BKT po 1–2 savaičių, jei pirmą kartą rasta padidėjimas.
  • Kas 3–6 mėn. kontrolė, jei priežastis antrinė ir koreguojama (pvz., po rūkymo nutraukimo ar CPAP pradžios).
  • Pagal hematologo planą – sergant PV ar kita kraujo liga (Hct, trombocitai, geležies atsargos, simptominė apklausa).
  • Bet kuriuo metu nedelsiant kreipkitės, jei atsiranda trombozės/embolijos požymių.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

  • „Gydytis“ gausiomis kraują skystinančių papildų dozėmis vietoje diagnostikos – rizikinga.
  • Geležies ribojimas be indikacijų – gali išprovokuoti anemiją su mikrocitoze ir klaidinančius rezultatus.
  • Ignoruoti miego apnėją – dažna antrinės eritrocitozės priežastis.
  • Dehidratacija (sauna, intensyvus sportas be skysčių) prieš tyrimus – klaidina vertinimą.

DUK

Ar pakanka „išgerti daugiau vandens“, kad hemoglobinas sumažėtų?

Jei priežastis – santykinė dėl dehidratacijos, taip, vertės gali normalizuotis. Tačiau tikros eritrocitozės atveju vien skysčiai problemos neišspręs – būtina nustatyti priežastį.

Ar galiu sportuoti, jei hemoglobinas aukštas?

Vidutinio intensyvumo aktyvumas paprastai tinka ir net naudingas kraujagyslėms. Venkite intensyvių krūvių karštyje, užtikrinkite hidrataciją. Esant PV ar labai aukštam Hct – planuokite kartu su gydytoju.

Ar kraujo davimas donorystei išspręs problemą?

Donorystė – kilnu, tačiau terapiniai tikslai (Hct kontrolė) turi būti derinami su gydytoju. PV atveju taikoma terapinė flebotomija su aiškiais tikslais ir dažniu.

Ar padidėjęs hemoglobinas visada reiškia vėžį?

Ne. Dažnesnės priežastys – rūkymas, miego apnėja, aukštikalnės, vaistai, dehidratacija. Kraujo ligos sudaro mažesnę dalį, bet jas svarbu atmesti.

Ar reikia specialios dietos be geležies?

Nebent nurodė gydytojas. Geležies balansas turi būti vertinamas individualiai; savavališkai ribojant galite pakenkti.

Ar aspirinas tinka visiems, jei Hb aukštas?

Ne. Aspirinas skiriamas tik esant indikacijoms ir įvertinus kraujavimo riziką; jis nėra „profilaktika visiems“.

Kasdieniai žingsniai, kurie realiai padeda

Laikykite vandens buteliuką visada po ranka, sureguliuokite miegą ir pasirūpinkite miego apnėjos patikra, jei knarkiate ar jaučiate dienos mieguistumą. Atsisakykite rūkymo ir aptarkite su gydytoju visus hormoninius ar sportinius papildus. Jei tyrimai kartojasi aukšti – nevilkinkite hematologo konsultacijos. Nuoseklūs įpročiai ir tikslinga diagnostika dažniausiai leidžia saugiai sugrąžinti rodiklius į kontrolę ir sumažinti trombozių riziką.