Kada spaudimas kyla dėl streso
Trumpalaikį kraujo spaudimo padidėjimą dažniausiai sukelia stresas. Tai natūrali organizmo reakcija į pavojų: suaktyvėja antinksčių veikla, išsiskiria adrenalinas, padažnėja pulsas ir pakyla spaudimas. Tokiu būdu organizmas ruošiasi veikti – bėgti ar kovoti. Kai įtampa praeina, spaudimas paprastai grįžta į normą.
Trumpalaikis pakilimas dažnai pasireiškia situacijose, kai:
- patiriamas stiprus emocinis stresas – pyktis, nerimas, baimė;
- trūksta miego ar patiriamas pervargimas;
- vartojama daug kofeino ar nikotino;
- skausmas ar staigus išgąstis suaktyvina simpatinę nervų sistemą.
Tokie pakilimai nėra pavojingi, jei spaudimas greitai normalizuojasi, o žmogus neturi kitų simptomų. Tačiau dažnai pasikartojantis stresas, nuolatinė įtampa ir miego trūkumas gali palaipsniui pažeisti kraujagyslių sieneles ir sukelti ilgalaikę hipertenziją.
Kada pakilęs spaudimas reiškia rimtą problemą
Jei kraujo spaudimas pakyla reguliariai, o poilsio metu nesumažėja, tai gali rodyti arterinę hipertenziją. Tai būklė, kai kraujospūdis išlieka aukštas net ir be aiškios priežasties. Ji dažnai būna besimptomė, tačiau ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį, inkstus ir akis.
Gydytojai nurodo, kad į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis, jei:
- spaudos rodmenys nuolat viršija 140/90 mmHg;
- atsiranda galvos skausmas, svaigulys, mirgėjimas akyse ar pykinimas;
- širdis plaka per greitai arba jaučiamas skausmas krūtinėje;
- kraujospūdis nesumažėja net pailsėjus ar po streso situacijos.
Tokie simptomai gali rodyti, kad padidėjęs spaudimas jau nebe laikinas, o tampa sveikatos problema, kuriai reikalinga priežiūra ir gydymas.
Kas gali išprovokuoti spaudimo šuolius
Be streso, yra ir kitų veiksnių, kurie gali turėti įtakos kraujo spaudimui:
- per didelis druskos vartojimas – ji sulaiko skysčius ir didina kraujo tūrį;
- nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas – apkrauna širdį ir kraujagysles;
- alkoholio vartojimas ir rūkymas – pažeidžia kraujagyslių sieneles;
- hormonų pokyčiai, pavyzdžiui, menopauzės metu ar nėštumo laikotarpiu;
- kai kurie vaistai – pavyzdžiui, dekongestantai, kontraceptikai ar kortikosteroidai.
Kartais spaudimo šuoliai gali būti ir paveldimi – jei šeimoje yra sergančių hipertenzija, rizika padidėja.
Kaip kontroliuoti spaudimą be vaistų
Nors gydymas vaistais kai kuriais atvejais būtinas, daugeliui žmonių spaudimą galima sureguliuoti keičiant gyvenimo būdą. Svarbiausia – nuoseklumas.
- Mažinkite druskos kiekį. Rinkitės natūralius produktus, venkite pusfabrikačių ir perdirbto maisto.
- Valgykite daugiau daržovių ir vaisių. Jie aprūpina organizmą kalio ir magnio mineralais, kurie padeda reguliuoti kraujospūdį.
- Judėkite kasdien. Bent 30 minučių pasivaikščiojimo, plaukimo ar lengvos mankštos mažina streso hormonų lygį ir stiprina širdį.
- Ribokite alkoholį ir mesti rūkyti. Šie įpročiai labiausiai pažeidžia kraujagyslių sieneles.
- Užtikrinkite pakankamą miegą. Miego trūkumas didina kortizolio lygį ir trikdo kraujospūdžio reguliaciją.
DUK
Ar stresas tikrai gali pakelti spaudimą?
Taip. Emocinis ar fizinis stresas trumpam padidina kraujo spaudimą dėl hormonų poveikio, tačiau sveikam žmogui jis greitai grįžta į normą.
Kiek laiko gali būti pakilęs spaudimas po streso?
Paprastai 15–30 minučių, tačiau kai kuriems žmonėms, ypač jautriems stresui ar sergantiems hipertenzija, jis gali išlikti aukštesnis kelias valandas.
Ar reikia vartoti vaistus po vienkartinio spaudimo šuolio?
Ne, jei spaudimas normalizuojasi pailsėjus ir simptomų nėra. Tačiau jei šuoliai kartojasi – būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
Ar galima sumažinti spaudimą natūraliai?
Taip, dažnai padeda gilus kvėpavimas, vandens stiklinė, trumpas pasivaikščiojimas ar meditacija. Reguliarus judėjimas ir subalansuota mityba duoda ilgalaikį poveikį.
Koks kraujo spaudimas laikomas pavojingu?
Jei sistolinis spaudimas viršija 180 mmHg arba diastolinis – 110 mmHg, tai jau hipertenzinė krizė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Kai organizmas siunčia signalą sulėtinti tempą
Pakilęs spaudimas ne visada reiškia ligą, bet visada – įspėjimą. Dažniausiai tai kūno reakcija į per didelį krūvį, įtampą ar nesubalansuotą gyvenimo ritmą. Skirdami laiko poilsiui, fiziniam aktyvumui ir sveikai mitybai, galite ne tik normalizuoti spaudimą, bet ir pagerinti bendrą savijautą. Kūnas visada siunčia ženklus – svarbiausia juos išgirsti laiku.
