Po sunkios ligos, sudėtingos operacijos ar netikėtos traumos žmogaus organizmui prireikia laiko ir didelių pastangų visiškai atsistatyti. Nors pirminis ir ūmus gydymas ligoninėje yra gyvybiškai svarbus siekiant stabilizuoti paciento būklę bei išsaugoti gyvybę, tikrasis kelias į pilnavertį, aktyvų ir kokybišką gyvenimą dažnai prasideda tik po to, kai baigiamas aktyvus medicininis įsikišimas. Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi teisę į valstybės kompensuojamą, kitaip tariant, nemokamą medicininę reabilitaciją, kuri padeda susigrąžinti prarastas fizines bei kognityvines funkcijas arba išmokti gyventi su naujais sveikatos iššūkiais. Šis procesas dažnam pacientui ir jo artimiesiems iš pradžių gali atrodyti painus dėl įvairių biurokratinių procedūrų, formų pildymo, medicininių terminų ir siuntimų tvarkos. Tačiau žinant savo teises, suprantant sveikatos apsaugos sistemos veikimo principus ir turint aiškų veiksmų algoritmą, viskas tampa kur kas paprasčiau. Labai svarbu neatidėlioti šio klausimo ir juo domėtis dar gulint stacionare ar vos prasidėjus ambulatoriniam gydymui, nes laikas reabilitacijoje atlieka vieną svarbiausių vaidmenų siekiant maksimalaus atsistatymo rezultato.
Kas yra antrinė medicininė reabilitacija?
Antrinė medicininė reabilitacija – tai specializuotas, kompleksinis medicinos paslaugų rinkinys, skiriamas pacientams po ūmaus ligos ar traumos periodo. Skirtingai nei pirminė reabilitacija, kuri pradedama dar reanimacijoje ar chirurgijos skyriuje ir apsiriboja baziniais veiksmais (pavyzdžiui, paciento sodinimu lovoje ar kvėpavimo pratimais), antrinė reabilitacija yra kur kas intensyvesnė ir tikslingesnė. Ji vykdoma specializuotuose reabilitacijos skyriuose arba sanatorijose.
Svarbiausias antrinės reabilitacijos bruožas yra tai, kad su pacientu dirba ne vienas specialistas, o ištisa daugiadalykė komanda. Šią komandą paprastai sudaro fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas, kuris koordinuoja visą procesą, taip pat kineziterapeutas, ergoterapeutas, medicinos psichologas, logopedas bei socialinis darbuotojas. Kiekvienas komandos narys turi savo aiškią funkciją. Pavyzdžiui, kineziterapeutas padeda atkurti raumenų jėgą ir sąnarių paslankumą, ergoterapeutas moko pacientą iš naujo atlikti kasdienius buities darbus (apsirengti, pavalgyti), logopedas padeda atkurti kalbos ar rijimo funkcijas po insulto, o psichologas teikia emocinę paramą, kuri yra kritiškai svarbi norint išlaikyti paciento motyvaciją.
Kam priklauso valstybės kompensuojamas gydymas?
Norint gauti nemokamą, t. y. Teritorinių ligonių kasų (TLK) kompensuojamą antrinę reabilitaciją, neužtenka vien paciento ar jo artimųjų pageidavimo. Tam taikomi griežti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti kriterijai. Pirmiausia ir svarbiausia sąlyga – asmuo privalo būti apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Jei draudimo nėra, visos išlaidos guls ant paties paciento pečių.
Antroji sąlyga – paciento diagnozė ir sveikatos būklės sunkumas turi atitikti nustatytas indikacijas. Gydytojai naudoja specialias skales, tokias kaip Barthel indeksas, Keitel indeksas ar modifikuota Rankin skalė, kurios padeda objektyviai įvertinti, kiek pacientas yra savarankiškas ir kokio lygio pagalba jam reikalinga. Jei paciento būklė pernelyg sunki ir jis negali aktyviai dalyvauti procedūrose, jam gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija arba slauga. Jei būklė labai lengva – gali pakakti tik ambulatorinių kineziterapijos procedūrų poliklinikoje.
Pagrindinės ligų ir traumų grupės
Kompensuojama antrinė reabilitacija dažniausiai skiriama po šių ligų ir būklių:
- Neurologinės ligos: persirgtas galvos smegenų insultas, stuburo smegenų pažeidimai, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, po neurochirurginių operacijų.
- Kardiologinės ligos: miokardo infarktas, būklės po širdies vožtuvų keitimo, širdies kraujagyslių šuntavimo operacijų.
- Ortopedinės ligos ir traumos: stambiųjų sąnarių (klubo, kelio) endoprotezavimo operacijos, sudėtingi kaulų lūžiai, galūnių amputacijos, sunkios politraumos.
- Onkologinės ligos: po sudėtingų navikų šalinimo operacijų, taip pat po alinančio chemoterapijos ar spindulinio gydymo kurso, kuomet smarkiai nukenčia paciento fizinis pajėgumas.
- Kvėpavimo sistemos ligos: komplikuotas plaučių uždegimas, sunkios formos lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), būklės po plaučių operacijų.
Žingsnis po žingsnio: kaip gauti siuntimą reabilitacijai
Procesas, kuriuo siekiama gauti nemokamą antrinę reabilitaciją, turi aiškią seką. Svarbu žinoti kiekvieną žingsnį, kad išvengtumėte nereikalingo streso ir laiko švaistymo.
- Gydančio gydytojo įvertinimas. Viskas prasideda nuo jūsų gydančio gydytojo (tai gali būti stacionaro gydytojas chirurgas, neurologas, kardiologas arba jūsų šeimos gydytojas). Jis įvertina jūsų būklę po ūmaus gydymo ir nustato, ar jums apskritai reikalinga reabilitacija.
- FMR gydytojo konsultacija. Jei gydantis gydytojas mato reabilitacijos poreikį, jis išrašo siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. Būtent FMR gydytojas atlieka išsamų fizinės būklės tyrimą, užpildo reikiamas skales ir priima galutinį sprendimą dėl reabilitacijos rūšies (stacionarinės ar ambulatorinės) bei trukmės.
- Dokumentų tvirtinimas TLK. Šiandien šis procesas yra visiškai elektroninis. FMR gydytojas e-sveikatos sistemoje užpildo formą, o Teritorinė ligonių kasa automatiškai patikrina, ar pacientas apdraustas PSD ir ar diagnozė atitinka kompensavimo sąlygas. Dažniausiai atsakymas gaunamas nedelsiant.
- Įstaigos pasirinkimas ir registracija. Gavus teigiamą TLK patvirtinimą, pacientui suteikiama teisė pačiam pasirinkti reabilitacijos įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasomis. Svarbu įstaigą išsirinkti ir joje užsiregistruoti kuo greičiau, kadangi elektroninis pažymėjimas turi galiojimo terminą.
Stacionarinė ar ambulatorinė reabilitacija: ką pasirinkti?
Priklausomai nuo būklės sunkumo, FMR gydytojas gali skirti stacionarinę arba ambulatorinę reabilitaciją. Stacionarinė reabilitacija reiškia, kad pacientas visą gydymo laikotarpį (paprastai nuo 14 iki 24 dienų) gyvena reabilitacijos įstaigoje. Jam suteikiamas maitinimas, nuolatinė medicinos personalo priežiūra ir intensyvus procedūrų grafikas. Tai būtina tiems, kurie po ligos negali savimi pasirūpinti, sunkiai juda ar reikalauja specifinės slaugos.
Ambulatorinė reabilitacija skiriama pacientams, kurių būklė yra lengvesnė ir kurie yra pakankamai savarankiški. Tokiu atveju pacientas gyvena savo namuose, o į reabilitacijos centrą ar polikliniką atvyksta tik nustatytu laiku atlikti jam paskirtų procedūrų. Daugelis pacientų teikia pirmenybę ambulatorinei reabilitacijai, nes sveikimas namų aplinkoje psichologiškai yra komfortiškesnis, tačiau tai reikalauja geros paciento mobilumo būklės arba artimųjų pagalbos atvykstant į įstaigą.
Reabilitacijos įstaigos pasirinkimas: į ką atkreipti dėmesį
Lietuvoje pacientai turi laisvę patys pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje atlikti reabilitaciją, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad vilnietis gali vykti į Palangą, o klaipėdietis – į Druskininkus ar Birštoną. Renkantis įstaigą, nereikėtų kliautis vien geografiniu patogumu. Štai keli svarbūs aspektai, kuriuos verta apsvarstyti:
- Specializacija. Ne visos sanatorijos ar reabilitacijos centrai specializuojasi visose srityse. Pavyzdžiui, viena įstaiga gali turėti moderniausią įrangą po stuburo traumų, o kita – geriausius specialistus po širdies operacijų. Būtinai pasidomėkite įstaigos profiliu.
- Eilių ilgis. Nors siuntimas suteikia teisę gauti paslaugą, populiariausiose įstaigose gali tekti palaukti eilėje. Pasitikrinkite eilių trukmę internete arba paskambinę į registratūrą.
- Apgyvendinimo sąlygos ir papildomos paslaugos. Stacionarinės reabilitacijos atveju verta pasidomėti palatų patogumais, pritaikymu neįgaliesiems. Taip pat kai kurios įstaigos siūlo papildomas, mokamas paslaugas, kurios gali paspartinti sveikimą.
Kaip tinkamai pasiruošti reabilitacijos procesui
Reabilitacija nėra pasyvus gydymas tabletėmis ar poilsis kurorte. Tai sunkus, kasdienis darbas, reikalaujantis daug paciento pastangų. Svarbu tinkamai pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Vykstant į stacionarinę reabilitaciją, būtina pasiimti visus asmens dokumentus, e-sveikatoje nesančius medicininius išrašus (jei tokių yra), kasdien vartojamus vaistus (reabilitacijos įstaigos aprūpina tik su reabilitacija susijusiais medikamentais, o vaistus nuo kraujospūdžio ar diabeto dažnai tenka turėti savo). Taip pat labai svarbu patogi sportinė apranga, neslidi avalynė, maudymosi reikmenys, jei numatytos procedūros baseine.
Psichologinis pasiruošimas yra ne mažiau svarbus. Turite suprasti, kad progresas gali būti lėtas ir banguojantis. Bus dienų, kai jausitės išsekę, o rezultatai atrodys minimalūs. Būtent todėl svarbu atvirai bendrauti su reabilitacijos komanda, nebijoti pasakyti apie patiriamą skausmą ar baimę ir laikytis jų nurodymų net ir tada, kai pratimus daryti sunku.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu gauti reabilitaciją, jei nesu apdraustas PSD?
Ne, valstybės lėšomis kompensuojama reabilitacija teikiama tik privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Jei nesate apdraustas, už visas reabilitacijos paslaugas, procedūras, specialistų konsultacijas bei apgyvendinimą (jei tai stacionaras) teks susimokėti pačiam pagal įstaigos patvirtintus įkainius.
Kiek laiko paprastai trunka antrinės reabilitacijos kursas?
Trukmė priklauso nuo diagnozės ir paciento būklės sunkumo. Dažniausiai antrinė stacionarinė reabilitacija trunka nuo 14 iki 24 dienų. Ambulatorinės reabilitacijos trukmė matuojama procedūrų, kurias paskiria FMR gydytojas, kiekiu. Kai kuriais išimtiniais, labai sunkių traumų atvejais, reabilitacijos trukmė gali būti pratęsta gydytojų konsiliumo sprendimu.
Ar reabilitacijos laikotarpiu man bus išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?
Taip, viso kompensuojamos reabilitacijos kurso metu dirbantiems pacientams yra išduodamas ir tęsiamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Jį išrašo ir prižiūri reabilitacijos įstaigos gydytojas, todėl jums nereikia dėl to papildomai kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ką daryti, jei mano būklė po pirmo reabilitacijos kurso nepagerėja?
Jei pasibaigus reabilitacijos kursui matoma, kad funkcijų atstatymas nėra pakankamas, gali būti svarstomas tretinės reabilitacijos poreikis (tai aukščiausio lygio, itin specializuota reabilitacija) arba pacientui gali būti skiriamos ilgalaikės palaikomosios reabilitacijos paslaugos. Apie šias galimybes būtina pasikonsultuoti su jūsų reabilitacijos eigą prižiūrinčiu FMR gydytoju kurso pabaigoje.
Ar galiu savo noru nutraukti reabilitaciją anksčiau laiko?
Nors pacientas turi teisę atsisakyti gydymo, savavališkas reabilitacijos nutraukimas be medicininių indikacijų nėra rekomenduojamas. Neišėjus viso kurso, nepasiekiamas maksimalus gydymo efektas. Be to, nutraukus reabilitaciją be svarbios priežasties, naujas siuntimas tai pačiai ligai kompensuoti paprastai nėra išduodamas.
Tolimesnis sveikatos palaikymas po reabilitacijos kurso
Pasibaigus intensyviam antrinės reabilitacijos kursui, paciento kelionė link pilno pasveikimo tikrai nesibaigia. Specialistai vieningai sutaria, kad didžiausia klaida, kurią daro pacientai grįžę namo – fizinio aktyvumo nutraukimas. Reabilitacijos įstaigoje įgyti įgūdžiai, suformuotas raumenų tonusas ir išmokti judesiai turi būti nuolat palaikomi. Kineziterapeutai įprastai prieš išvykstant pacientui paruošia individualų mankštos planą, kurį privaloma atlikti savarankiškai savo namų aplinkoje.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į namų aplinkos ergonomiką. Gali tekti pašalinti slenksčius, pritvirtinti turėklus vonios kambaryje ar įsigyti pagalbinių judėjimo priemonių. Taip pat verta išlaikyti ryšį su savo šeimos gydytoju, kuris stebės bendrą sveikatos būklę, koreguos vartojamų vaistų dozes bei, esant reikalui, nukreips papildomoms ambulatorinėms mankštoms ar masažams. Ligų, ypač širdies ir kraujagyslių bei neurologinių, atveju itin svarbų vaidmenį vaidina ir gyvenimo būdo pokyčiai: subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas bei streso valdymas. Tik visapusiškas požiūris į savo kūną ir nuoseklus darbas namuose užtikrins, kad reabilitacijos metu pasiekti rezultatai bus ilgalaikiai ir padės išvengti ligos atsinaujinimo ar pakartotinių traumų ateityje.
