Pilvo plastika, mediciniškai vadinama abdominoplastika, visuomenėje dažniausiai suprantama kaip estetinė procedūra, skirta pagražinti kūno linijas, pašalinti riebalų sankaupas ar atkurti stangrumą po nėštumo. Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė – didelei daliai pacientų tai nėra užgaida atrodyti geriau, o būtina priemonė, siekiant susigrąžinti sveikatą ir pilnavertį judėjimą. Dėl šios priežasties Lietuvoje galioja tvarka, numatanti, kad tam tikrais griežtai reglamentuotais atvejais šią brangią operaciją gali pilnai kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondas. Svarbu suprasti, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) nefinansuoja grožio operacijų, todėl norint gauti nemokamą gydymą, pacientas privalo atitikti specifinius medicininius kriterijus, kuriuos nustato gydytojų konsiliumas.
Medicininė būtinybė prieš estetinį pageidavimą: kur brėžiama riba?
Pagrindinis veiksnys, lemiantis, ar už operaciją mokėsite patys, ar ją apmokės valstybė, yra funkcinis sutrikimas. Estetinė chirurgija, kurios tikslas yra tik išvaizdos gerinimas (pavyzdžiui, strijų šalinimas ar nedidelio odos pertekliaus panaikinimas), nėra kompensuojama. Tuo tarpu rekonstrukcinė chirurgija, kuria siekiama atkurti prarastas organizmo funkcijas ar pašalinti patologijas, sukeliančias fizines kančias, patenka į kompensuojamųjų paslaugų sąrašą.
Gydytojai plastikos chirurgai pabrėžia, kad egzistuoja dvi pagrindinės pacientų grupės, kurios realiai gali pretenduoti į kompensaciją:
- Pacientai, kuriems po didelio svorio netekimo (dažnai po bariatrinių operacijų) susidarė didelis odos perteklius, sukeliantis lėtinius uždegimus.
- Moterys (arba vyrai), kuriems diagnozuota didelio laipsnio pilvo tiesiųjų raumenų diastazė (prasiskyrimas), neretai lydima išvaržų.
Pilvo tiesiųjų raumenų diastazė: kada operacija yra būtina?
Pilvo raumenų prasiskyrimas, arba diastazė, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi į plastikos chirurgus. Nors dažniausiai tai pasireiškia moterims po gimdymo (ypač po daugiavaisio nėštumo ar esant dideliam vaisiui), ši būklė gali varginti ir vyrus, turinčius didelį visceralinį antsvorį. Kai tarpas tarp pilvo tiesiųjų raumenų tampa neįprastai didelis, pilvo siena nebegali atlikti savo atraminės funkcijos.
Ligonių kasos operaciją kompensuoja ne visais diastazės atvejais. Tam, kad operacija būtų pripažinta mediciniškai būtina, dažniausiai turi būti nustatyta:
- Raumenų prasiskyrimas viršija nustatytą normą: Paprastai kalbama apie diastazę, didesnę nei 4–5 centimetrai, tačiau tikslūs kriterijai vertinami individualiai.
- Gretutinės patologijos: Dažniausiai kompensacija skiriama, kai diastazė yra lydima pilvo sienos išvaržų (bambos ar baltosios linijos). Tokiu atveju operacijos metu ne tik susiuvami raumenys, bet ir atliekama išvaržos plastika.
- Funkciniai sutrikimai: Pacientas skundžiasi nugaros skausmais, dubens dugno problemomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su pilvo raumenų nepakankamumu.
Odos perteklius po masinio svorio kritimo
Kita didelė pacientų grupė – žmonės, numetę itin daug svorio. Tai gali būti rezultatas po skrandžio mažinimo (bariatrinės) operacijos arba drastiškai pakeitus gyvenimo būdą. Kai žmogus netenka 40, 50 ar daugiau kilogramų, oda dažnai nebesugeba susitraukti ir suformuoja vadinamąją „prijuostę“ (kabantį pilvą).
Ši būklė sukelia ne tik psichologinį diskomfortą, bet ir rimtas medicinines problemas. Susidariusiose odos klostėse kaupiasi drėgmė, dauginasi bakterijos ir grybeliai, atsiranda intertrigo (šutimas), lėtinės žaizdos ar infekcijos, kurias sunku išgydyti konservatyviais metodais. Ligonių kasos kompensuoja „prijuostės“ šalinimą, jei:
- Yra dokumentuoti įrašai apie pasikartojančius odos uždegimus, bėrimus ar infekcijas po kabančia oda.
- Odos perteklius trukdo judėti, atlikti kasdienę veiklą ar dirbti.
- Kūno masės indeksas (KMI) yra stabilizavęsis ir neviršija tam tikros ribos (operuoti esant dideliam nutukimui yra per daug rizikinga).
Siuntimo gavimo ir pasiruošimo procesas
Norint pasinaudoti valstybės finansavimu, pacientas privalo laikytis griežtos biurokratinės ir medicininės sekos. Savavališkas kreipimasis į privačią kliniką be siuntimo reikš, kad už paslaugas teks mokėti pilną kainą.
Pirmasis žingsnis: Šeimos gydytojas
Viskas prasideda nuo šeimos gydytojo kabineto. Turite išsakyti savo nusiskundimus (skausmą, odos šutimą, funkcinį ribotumą). Šeimos gydytojas įvertina būklę ir, matydamas indikacijas, išrašo siuntimą (forma 027/a) plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijai.
Antrasis žingsnis: Chirurgo konsultacija
Turint siuntimą, reikia registruotis konsultacijai įstaigoje, kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Konsultacijos metu chirurgas atlieka apžiūrą, matavimus (pavyzdžiui, echoskopu išmatuoja diastazės plotį) ir sprendžia, ar jūsų atvejis atitinka kompensavimo kriterijus. Jei atsakymas teigiamas, jūs įtraukiamas į planinių operacijų eilę.
Ar operacija gali būti atliekama privačioje klinikoje?
Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų. Svarbu žinoti, kad ligonių kasos kompensuoja operacijas tiek valstybinėse ligoninėse, tiek privačiose klinikose, tačiau su viena esmine sąlyga: privati gydymo įstaiga privalo turėti galiojančią sutartį su TLK dėl dienos chirurgijos ar stacionaro paslaugų teikimo.
Jei pasirenkate privačią kliniką, turinčią sutartį su TLK, bazinė operacijos kaina yra padengiama iš PSDF biudžeto. Visgi, pacientui gali tekti primokėti už:
- Padidinto komforto sąlygas (vienvietę palatą, geresnį maitinimą).
- Brangesnes medicinines priemones ar implantus, jei pageidaujama kitokių nei baziniai.
- Papildomas estetines korekcijas, atliekamas tos pačios operacijos metu (pvz., riebalų nusiurbimą nuo šonų), kurios nėra mediciniškai būtinos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar riebalų nusiurbimas (liposukcija) yra kompensuojamas?
Ne, riebalų nusiurbimas laikomas estetinio pobūdžio procedūra ir ligonių kasų lėšomis nėra kompensuojamas. Jei operacijos metu šalinamas odos perteklius (kompensuojama dalis) ir kartu atliekamas riebalų nusiurbimas, už pastarąjį pacientas turi susimokėti pats.
Kiek laiko tenka laukti operacijos eilėje?
Laukimo laikas labai priklauso nuo pasirinktos gydymo įstaigos. Valstybinėse ligoninėse, tokiose kaip Santaros klinikos ar Kauno klinikos, eilės gali siekti nuo kelių mėnesių iki metų ar ilgiau. Privačiose klinikose, turinčiose sutartis su TLK, eilės kartais būna trumpesnės, tačiau kvotų skaičius ten yra ribotas.
Ar kompensuojama operacija po nėštumo, jei liko tik strijos ir šiek tiek laisvos odos?
Deja, ne. Vien estetiniai pakitimai – strijos, nedidelis odos laisvumas ar „riebaliukas“ ant pilvo – nėra pagrindas gauti kompensaciją. Būtina įrodyti funkcinį sutrikimą (didelę diastazę su išvarža) arba patologinį odos perteklių („prijuostę“), sukeliantį medicinines problemas.
Ar operacija palieka randus?
Taip, pilvo plastika yra didelės apimties operacija, todėl randai yra neišvengiami. Paprastai lieka ilgas horizontalus randas pilvo apačioje (kurį dažniausiai galima paslėpti po apatiniais) ir randas aplink bambą (jei ji buvo persodinta). Randų gijimas priklauso nuo individualių organizmo savybių.
Pooperacinis laikotarpis ir galimos rizikos
Nors galimybė atlikti operaciją nemokamai yra džiuginanti, pacientai privalo rimtai įvertinti tai, kad abdominoplastika yra sudėtinga chirurginė intervencija, reikalaujanti ilgo atsistatymo. Po operacijos pacientas ligoninėje dažniausiai praleidžia 1–3 paras, priklausomai nuo operacijos apimties ir drenažo poreikio.
Reabilitacijos laikotarpis namuose trunka mažiausiai 4–6 savaites. Šiuo laikotarpiu:
- Privaloma dėvėti kompresinį korsetą: Jis mažina patinimą, padeda audiniams prigyti ir palaiko pilvo sieną.
- Fizinio krūvio ribojimas: Negalima kelti sunkių daiktų, sportuoti, atlikti staigių judesių. Tai ypač svarbu, jei buvo siūti pilvo raumenys, nes per ankstyvas krūvis gali sugadinti operacijos rezultatą.
- Nedbingumas: Po tokios operacijos išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, nes žmogus kurį laiką negali atlikti įprastų darbų.
Kaip ir bet kuri chirurginė intervencija, pilvo plastika turi rizikų. Galimos komplikacijos apima seromas (skysčių kaupimąsi po oda), hematomas, žaizdų infekcijas, lėtesnį gijimą (ypač rūkantiems pacientams) ar, retais atvejais, audinių nekrozę. Taip pat egzistuoja bendrosios nejautros rizika. Todėl sprendimas operuotis turėtų būti priimamas ne tik dėl finansinės galimybės, bet ir atidžiai pasvėrus naudą sveikatai bei galimas grėsmes. Prieš operaciją būtina atlikti išsamius kraujo tyrimus, elektrokardiogramą ir, esant poreikiui, konsultuotis su anesteziologu dėl lėtinių ligų valdymo operacijos metu.
