Mažoji bendrija dažnai pasirenkama ne todėl, kad viskas apie ją aišku, o todėl, kad „visi taip daro“. Greitas įsteigimas, jokio įstatinio kapitalo, laisvė tvarkytis patiems – skamba kaip idealus startas. Tačiau praktikoje būtent ši forma tampa dažniausia mokesčių nesusipratimų priežastimi pradedantiesiems. Ne dėl blogos valios, o dėl smulkių detalių, kurios iš pradžių atrodo nereikšmingos, bet vėliau kainuoja realius pinigus.
Kodėl mažoji bendrija reikalauja daugiau finansinio sąmoningumo
Skirtingai nei UAB, MB neturi griežtos hierarchijos ar „automatinio“ direktoriaus. Čia pats narys tampa ir savininku, ir sprendimų priėmėju. Tai reiškia daugiau kontrolės, bet ir daugiau atsakomybės. Vienas rečiau minimas faktas – didelė dalis VMI nustatomų pažeidimų kyla ne dėl tyčinio vengimo, o dėl neteisingo supratimo, kaip veikia išmokos ir mokesčiai būtent MB.
Mažoji bendrija nėra paprastesnė – ji tiesiog kitokia. Ir kuo anksčiau tai suvokiama, tuo mažesnė tikimybė „atsitrenkti“ į mokestinę sieną.
Steigimo procesas: greitas startas, bet ilga distancija
Techninė steigimo dalis šiandien itin patogi – viską galima atlikti elektroniniu būdu per Registrų centro savitarną. Pavadinimo rezervavimas, dokumentų sugeneravimas, buveinės nurodymas, pasirašymas elektroniniu parašu – visa tai telpa į kelias valandas. Tačiau tikrasis darbas prasideda ne po įregistravimo, o kitą dieną.
Būtent čia, svarbu suprasti vieną dalyką: MB steigimas nėra tik formalus veiksmas, tai sprendimas, kuris nulemia, kaip bus apmokestinami jūsų pinigai nuo pirmos uždirbtos euro sumos.
Pinigų išsiėmimas: laisvė, kuri turi kainą
Vienas patraukliausių MB aspektų – galimybė nariui išsiimti lėšas asmeniniams poreikiams. Tačiau būtent čia slypi daugiausia klaidų. Šios išmokos nėra atlyginimas, bet ir ne „nemokamas“ pelnas. Kiekvienas išsiėmimas turi būti pagrįstas uždirbtu rezultatu ir tinkamai apmokestintas.
Svarbiausi niuansai:
- nario išmokos apmokestinamos 15 % GPM;
- negalima išsiimti daugiau nei bendrija realiai uždirbo;
- socialinio draudimo įmokos priklauso nuo nario vaidmens;
- dividendai galimi tik po finansinių ataskaitų patvirtinimo.
Šių taisyklių nesilaikymas dažnai sukelia mokesčių prievoles „atgaline data“.
Buhalterija: paprasta nereiškia primityvu
Nors MB apskaita gali būti supaprastinta, ji privalo būti tiksli. Įdomus faktas – net ir labai mažos MB dažnai pamiršta, kad apskaitos dokumentai turi ne tik egzistuoti, bet ir logiškai atspindėti veiklą. VMI tikrinimuose dažnai klausiama ne „kiek uždirbote“, o „kaip tai pagrindėte“.
Apskaitą galima tvarkyti savarankiškai, tačiau tai reikalauja disciplinos: sąskaitų, išmokų, deklaracijų terminų laikymosi. Viena praleista data gali sukelti laviną delspinigių.
Kam MB forma iš tiesų tinka
Mažoji bendrija idealiai tinka tiems, kurie nori pradėti veiklą su minimalia rizika ir be didelių pradinių investicijų. Ji ypač populiari tarp IT specialistų, kūrybinių profesijų atstovų, konsultantų, šeimos verslų. Tai taip pat puikus formatas išbandyti verslo idėją prieš žengiant į didesnę struktūrą.
MB leidžia mokėti mokesčius tada, kai realiai uždirbama. Tai suteikia kvėpavimo laisvę pradžioje, jei ši laisvė naudojama atsakingai.
Didžiausia klaida steigiant MB – manyti, kad mokesčiai „susitvarkys patys“. Jie nesusitvarko. Tačiau suprasti iš anksto, kaip jie veikia, reiškia paversti juos planuojama verslo dalimi. Kai tai padaroma laiku, mažoji bendrija tampa ne spąstais, o vienu lanksčiausių būdų kurti verslą Lietuvoje.
