Daugelis Lietuvos gyventojų, susidūrę su rimtomis sveikatos problemomis, pradeda domėtis neįgalumo (nuo 2024 metų vis dažniau vartojamas terminas – asmens su negalia) nustatymo tvarka. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad egzistuoja konkretus, baigtinis ligų sąrašas, kuriame radus savo diagnozę, automatiškai suteikiamas tam tikras neįgalumo lygis. Realybė yra kur kas sudėtingesnė ir labiau individualizuota. Nors medicininė diagnozė yra atspirties taškas, lemiamą reikšmę turi ne ligos pavadinimas lotynų kalba, o tai, kaip stipriai ta liga pažeidžia organizmo funkcijas ir kiek ji apriboja žmogaus galimybę savarankiškai gyventi, dirbti bei dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Šis procesas apima ne tik medicininius, bet ir socialinius kriterijus, todėl svarbu suprasti, kaip veikia vertinimo sistema ir kokie sveikatos sutrikimai dažniausiai tampa pagrindu negaliai nustatyti.
Kaip veikia naujoji negalios vertinimo sistema?
Lietuvoje vykstant negalios reformai, keičiasi ne tik terminologija, bet ir pats požiūris į žmogų. Anksčiau buvę „darbingumo lygiai“ palaipsniui keičiami į dalyvumo lygį. Tai reiškia, kad vertinama ne tai, ko žmogus negali, o tai, kiek pagalbos jam reikia, kad jis galėtų pilnavertiškai dalyvauti gyvenime. Svarbu žinoti, kad vertinimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių:
- Medicininis kriterijus: Tai bazinio funkcionavimo vertinimas, kurį atlieka gydytojai ekspertai, remdamiesi jūsų šeimos gydytojo ir specialistų pateiktais dokumentais (forma E027). Čia nustatomi procentai, atspindintys organizmo funkcijų sutrikimo mastą.
- Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus: Tai socialinė dalis, kurioje vertinama, kiek žmogus yra savarankiškas kasdienėje veikloje (apsirengimas, valgymas, higiena, judėjimas) ir kokios aplinkos pritaikymo priemonės jam reikalingos.
Galutinis sprendimas priimamas sujungus šiuos du rodiklius. Todėl du žmonės, sergantys ta pačia liga (pavyzdžiui, cukriniu diabetu), gali gauti visiškai skirtingus įvertinimus, priklausomai nuo komplikacijų ir ligos kontrolės.
Pagrindinės ligų grupės, dažniausiai lemiančios negalią
Nors „stebuklingo sąrašo“ nėra, Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintuose aprašuose išskiriamos tam tikros ligų grupės ir būklės, kurios laikomos sunkiomis ir dažniausiai tampa pagrindu nustatyti asmens su negalia statusą. Žemiau pateikiamos pagrindinės kategorijos ir kas jose vertinama.
1. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
Tai viena dažniausių priežasčių Lietuvoje. Vien diagnozė „arterinė hipertenzija“ negalios nesuteikia. Vertinant šios grupės ligas, atsižvelgiama į:
- Širdies nepakankamumo klasę (NYHA): Kuo aukštesnė klasė (III–IV), tuo didesnė tikimybė gauti mažesnį dalyvumo lygį (t.y. didesnę negalią).
- Išvarymo frakciją: Echoskopijos metu nustatomas rodiklis, rodantis širdies pajėgumą pumpuoti kraują.
- Komplikacijas: Buvusius miokardo infarktus, insultus, inkstų veiklos sutrikimus dėl kraujotakos problemų.
2. Judėjimo atramos aparato sutrikimai
Ši grupė apima stuburo ligas, sąnarių problemas (artrozę, artritą) bei traumų pasekmes. Svarbiausias kriterijus čia – funkcinis judesių ribotumas. Gydytojai vertina:
- Sąnarių judesių amplitudę (ar ranka/koja lankstosi pilnai, ar judesiai riboti).
- Raumenų jėgą ir atrofiją.
- Gebėjimą savarankiškai vaikščioti (ar reikalingos pagalbinės priemonės: lazdelė, ramentai, vežimėlis).
- Skausmo intensyvumą ir jo įtaką kasdienei veiklai.
- Rentgenologinius pakitimus (kuri stadija, ar yra kaulų deformacijų).
3. Onkologiniai susirgimai
Vėžinių susirgimų atveju negalia nustatoma atsižvelgiant į ligos stadiją, taikomą gydymą ir prognozę. Dažnai asmenims, kuriems taikomas aktyvus gydymas (chemoterapija, radioterapija), nustatomas terminuotas sunkesnis neįgalumo lygis (pvz., dvejiems metams). Pasiekus remisiją, lygis gali būti peržiūrimas ir mažinamas arba naikinamas, jei funkcijos atsistatė.
4. Psichikos ir elgesio sutrikimai
Tai sudėtinga grupė, kurioje vertinimas remiasi psichiatro išvadomis. Svarbu ne tik diagnozė (pvz., šizofrenija, sunki depresija, bipolinis sutrikimas), bet ir ligos eiga:
- Paūmėjimų dažnis ir trukmė (kiek laiko per metus žmogus praleidžia ligoninėje).
- Asmenybės pokyčiai ir socialinė adaptacija.
- Kognityvinių funkcijų (atminties, dėmesio, mąstymo) sutrikimai.
5. Neurologiniai susirgimai
Čia patenka tokios ligos kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, epilepsija ar būklės po galvos smegenų insulto. Vertinama pagal paralyžiaus laipsnį (parezė ar plegija), kalbos sutrikimus (afazija), priepuolių dažnį ir pusiausvyros sutrikimus.
Specialieji poreikiai: kas tai yra ir kam jie nustatomi?
Be dalyvumo lygio (anksčiau – darbingumo), asmeniui gali būti nustatyti ir specialieji poreikiai. Tai atskiras sprendimas, kuris dažnai lemia papildomas finansines išmokas (slaugos ar priežiūros tikslines kompensacijas). Tam tikros ligos ar būklės yra tiesiogiai įtrauktos į specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus:
- Nuolatinės slaugos poreikis: Nustatomas asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba 24 valandas per parą (pvz., gulintiems ligoniams, asmenims su sunkia demencija, visiškai akliesiems su gretutinėmis ligomis).
- Nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis: Nustatomas tiems, kurie gali atlikti dalį veiksmų patys, bet jiems reikia kasdienės pagalbos (pvz., paruošti maistą, padėti nusiprausti, palydėti pas gydytoją).
- Lengvojo automobilio įsigijimo ir techninio pritaikymo išlaidų kompensacija: Skiriama esant ryškiems judėjimo funkcijos sutrikimams (pvz., abiejų kojų amputacija, ryški parezė).
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, planuojantiems kreiptis dėl negalios nustatymo.
Ar nustačius negalią, ji galioja visą gyvenimą?
Nebūtinai. Negalia gali būti nustatoma terminuotai (pvz., 6 mėnesiams, 1 metams, 2 metams) arba neterminuotai. Terminuotai nustatoma tada, kai prognozuojama, kad asmens būklė gali keistis (pagerėti po gydymo arba reabilitacijos). Neterminuotai nustatoma esant negrįžtamiems pakitimams arba senatvės pensijos amžiaus asmenims, kai funkcijų atsistatymas nėra tikėtinas.
Ar reikia fiziškai vykti į komisiją (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą)?
Daugeliu atvejų – ne. Sprendimai dažniausiai priimami neakivaizdžiu būdu, remiantis elektroniniais medicininiais dokumentais (e. sveikata) ir užpildytu klausimynu. Tačiau, jei dokumentuose trūksta informacijos arba ji prieštaringa, asmuo gali būti pakviestas apžiūrai ar pokalbiui.
Ar sergant cukriniu diabetu visada priklauso negalia?
Ne. Jei diabetas yra gerai kontroliuojamas vaistais, nėra sunkių komplikacijų (akių, inkstų, nervų sistemos pažeidimų), dalyvumo lygis gali būti nustatytas kaip nesutrikęs arba sutrikęs nežymiai, kas nesuteikia teisės į išmokas. Vertinamos komplikacijos, o ne pati diagnozė.
Ką daryti, jei nesutinku su nustatytu lygiu?
Jūs turite teisę apskųsti sprendimą. Skundas turi būti pateiktas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo. Tuomet atliekamas pakartotinis vertinimas, kurį atlieka kiti specialistai. Jei ir šis sprendimas netenkina, jį galima skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Ar dirbantis žmogus gali gauti neįgalumą?
Taip, žinoma. Negalios statusas nedraudžia dirbti. Priešingai, naujoji sistema orientuota į pagalbą žmogui išlikti darbo rinkoje. Asmenys su negalia gali dirbti, o darbdaviai, įdarbinantys tokius asmenis, gali gauti valstybės subsidijas. Išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne (išskyrus tam tikrus specifinius atvejus dėl nedarbingumo išmokų ligos metu).
Dokumentų parengimo svarba ir dažniausios klaidos
Vienas svarbiausių etapų, nuo kurio priklauso sėkmingas negalios nustatymas, yra tinkamas medicininių dokumentų parengimas. Labai dažnai žmonės gauna neigiamą atsakymą arba mažesnį neįgalumo lygį ne todėl, kad jie yra sveiki, o todėl, kad jų sveikatos būklė buvo netinkamai aprašyta siuntime (forma E027). Svarbu suprasti, kad Agentūros vertintojai jūsų nemato – jie mato tik tai, kas parašyta popieriuje.
Dažniausia klaida yra apsiribojimas sausomis diagnozėmis be funkcinio aprašymo. Pavyzdžiui, įrašas „Juosmens radikulopatija“ vertintojui suteikia mažai informacijos. Tačiau įrašas, kuriame detalizuojama: „Pacientas dėl skausmo negali pasilenkti, eisena sutrikusi, be lazdelės nueina tik 50 metrų, stebima kairės kojos raumenų atrofija 2 cm, Barthel indeksas 85 balai“, yra kur kas svaresnis. Todėl prieš siunčiant dokumentus, rekomenduojama atvirai pasikalbėti su šeimos gydytoju ir paprašyti, kad jis kuo detaliau aprašytų ne tik diagnozes, bet ir tai, kaip liga trukdo atlikti kasdienius darbus. Taip pat labai svarbu, kad visi tyrimai būtų „švieži“ ir atspindėtų dabartinę būklę, o konsultantų (neurologų, kardiologų ir kt.) išvados būtų ne senesnės nei reikalaujama teisės aktuose.
