Hemoglobinas yra vienas svarbiausių kraujo rodiklių, atliekantis gyvybiškai būtiną funkciją – deguonies pernešimą iš plaučių į visus organizmo audinius ir organus. Kai šio baltymo koncentracija kraujyje sumažėja, organai pradeda „dusti“, nes negauna pakankamai deguonies, o tai sukelia grandininę reakciją, galinčią paveikti širdį, smegenis ir bendrą imuninę sistemą. Nors daugelis žmonių yra girdėję apie mažakraujystę (anemiją) ir dažnai ją sieja tik su nuovargiu ar blyškia oda, gydytojai pabrėžia, kad egzistuoja riba, kurią peržengus situacija tampa ne tik nemaloni, bet ir pavojinga gyvybei. Suprasti, kada hemoglobino rodikliai signalizuoja apie kritinę būklę, yra būtina kiekvienam, besirūpinančiam savo sveikata.
Kas yra normalus hemoglobino lygis?
Norint suprasti, kas yra kritinė norma, pirmiausia reikia žinoti, kokie rodikliai laikomi sveikais. Hemoglobino norma priklauso nuo lyties, amžiaus ir netgi gyvenimo būdo (pavyzdžiui, rūkantiems žmonėms arba gyvenantiems aukštikalnėse norma gali būti šiek tiek didesnė).
Bendrosios medicininės normos yra šios:
- Vyrams: 130–160 g/l
- Moterims: 120–140 g/l
- Nėščiosioms: norma gali būti šiek tiek žemesnė, apie 110 g/l, dėl padidėjusio kraujo tūrio.
- Vaikams: normos kinta priklausomai nuo amžiaus tarpsnio.
Kai rodikliai nukrenta žemiau šių ribų, diagnozuojama anemija. Tačiau anemija anemijai nelygu. Gydytojai skirsto ją į lengvą, vidutinę ir sunkią, o gydymo taktikos kardinaliai skiriasi priklausomai nuo šio laipsnio.
Kaip atpažinti mažakraujystę: pagrindiniai simptomai
Daugelis žmonių su lengva mažakraujyste net nejaučia jokių simptomų, ypač jei hemoglobino lygis krito lėtai, per ilgą laiką. Organizmas turi nuostabią savybę adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų. Tačiau ligai progresuojant, atsiranda specifiniai požymiai, rodantys deguonies badą:
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas, nepraeinantis net ir pailsėjus.
- Odos ir gleivinių blyškumas (ypač gerai matomas vidinėje apatinio voko pusėje).
- Dusulys fizinio krūvio metu, o vėliau – ir ramybės būsenoje.
- Dažnas širdies plakimas (tachikardija) – širdis bando kompensuoti deguonies trūkumą greičiau varinėdama kraują.
- Galvos svaigimas, mirgėjimas akyse, alpimas.
- Šaltos galūnės, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai.
Kritinė hemoglobino riba: kada kyla pavojus gyvybei?
Tai yra pati svarbiausia dalis, kurią akcentuoja hematologai ir reanimatologai. Kritinė riba nėra vienas konkretus skaičius visiems, tačiau medicinoje egzistuoja gairės, kurios nurodo skubios intervencijos būtinybę.
Anemijos laipsniai skirstomi taip:
- Lengva anemija (Hb 110–90 g/l): Dažniausiai gydoma mitybos korekcija ir geležies papildais. Žmogus jaučiasi gana gerai.
- Vidutinė anemija (Hb 90–70 g/l): Simptomai tampa ryškūs. Reikalingas rimtas gydymas, dažnai skiriama intraveninė geležis.
- Sunki anemija (Hb < 70 g/l): Tai jau yra pavojinga zona.
Gydytojai įspėja, kad hemoglobino kritimas žemiau 70 g/l yra laikomas sunkia anemija, o rodikliai, siekiantys 50–60 g/l ir mažiau, yra tiesioginė grėsmė gyvybei.
Esant tokiam žemam lygiui, prasideda audinių hipoksija (deguonies badas). Širdis patiria milžinišką krūvį, nes bando kompensuoti deguonies trūkumą. Tai gali sukelti:
- Širdies nepakankamumą.
- Miokardo infarktą (net ir nesant užsikimšusioms kraujagyslėms, tiesiog dėl deguonies stygiaus širdies raumeniui).
- Smegenų veiklos sutrikimus, sąmonės praradimą.
- Dauginį organų nepakankamumą.
Svarbu paminėti adaptacijos faktorių. Jei žmogus netenka kraujo staiga (pvz., dėl traumos ar vidinio kraujavimo), net ir nukritus hemoglobinui iki 90 g/l, jis gali jaustis labai blogai ir prarasti sąmonę (hipovoleminis šokas). Tuo tarpu lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, kurių hemoglobinas mažėjo mėnesius, kartais sugeba patys ateiti pas gydytoją net su 50 g/l rodikliu, nors jų būklė yra kritinė ir bet kurią akimirką gali ištikti širdies sustojimas.
Kodėl hemoglobinas nukrenta iki kritinio lygio?
Kritinė anemija retai atsiranda „iš niekur“. Dažniausiai tai yra uždelsta arba staigi būklė, kurią sukelia viena iš šių priežasčių:
1. Ūmus arba lėtinis kraujavimas: Tai dažniausia priežastis.
- Gausios menstruacijos moterims.
- Virškinamojo trakto kraujavimas (opos, polipai, navikai, hemorojus).
- Traumos ir operacijos.
2. Geležies stoka (Mityba ir pasisavinimas):
Jei su maistu gaunama per mažai geležies arba organizmas negali jos pasisavinti (pvz., sergant celiakija, po skrandžio mažinimo operacijų), geležies atsargos (feritinas) išsenka, ir kaulų čiulpai nebegali gaminti hemoglobino.
3. Lėtinės ligos ir onkologija:
Sergant inkstų nepakankamumu, reumatinėmis ligomis ar vėžiu, organizme sutrinka raudonųjų kraujo kūnelių gamyba.
4. Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas:
Šie elementai taip pat būtini kraujodarai. Jų trūkumas sukelia specifinę anemijos formą, kurios metu eritrocitai būna dideli, bet jų kiekis mažas.
Kaip gydoma kritinė būklė?
Kai nustatoma kritinė hemoglobino norma (dažniausiai < 70 g/l), gydymas vyksta nebe namuose, o ligoninėje. Paprasti maisto papildai tokioje situacijoje veikia per lėtai – efektas pasireiškia tik po kelių savaičių ar mėnesių, o paciento gyvybei gresia pavojus čia ir dabar. Pagrindiniai skubios pagalbos metodai:
- Eritrocitų masės transfuzija (kraujo perpylimas): Tai greičiausias būdas pakelti hemoglobino lygį ir atstatyti deguonies tiekimą audiniams. Tai taikoma esant gyvybei grėsmingai anemijai.
- Intraveninė geležis: Skiriama didelėmis dozėmis lašelinės būdu. Tai efektyviau nei tabletės, nes geležis patenka tiesiai į kraują.
- Priežasties šalinimas: Svarbiausia yra ne tik pakelti hemoglobiną, bet ir sustabdyti jo kritimą (pvz., sustabdyti kraujavimą iš opos ar operuoti miomą).
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie hemoglobiną
Ar galiu jaustis gerai, jei mano hemoglobinas žemas?
Taip, ypač jei anemija vystėsi lėtai. Organizmas pripranta funkcionuoti ekstremaliomis sąlygomis. Tačiau „gera savijauta“ yra apgaulinga – vidaus organai vis tiek kenčia nuo deguonies bado, o širdis dirba su didžiule perkrova.
Kokie maisto produktai geriausiai kelia hemoglobiną?
Geriausiai pasisavinama heminė geležis, esanti gyvūninės kilmės produktuose: raudonoje mėsoje (jautiena, veršiena), kepenyse, liežuvyje. Augalinė geležis (neheminė), esanti špinatuose, grikiuose ar obuoliuose, pasisavinama žymiai sunkiau.
Ar kava trukdo pasisavinti geležį?
Taip. Kavoje, arbatoje, šokolade ir vyne esantys taninai ir polifenoliai blokuoja geležies pasisavinimą. Todėl geležies papildus ar geležimi turtingą maistą rekomenduojama vartoti bent 2 valandas prieš arba po kavos gėrimo.
Kaip greitai atsistato hemoglobino lygis pradėjus gydymą?
Tai lėtas procesas. Pradėjus vartoti geležies preparatus, pirmasis hemoglobino pakilimas pastebimas po 2–4 savaičių, tačiau pilnas atsistatymas ir geležies atsargų (feritino) sukaupimas gali užtrukti nuo 3 iki 6 mėnesių.
Ar padidėjęs hemoglobinas taip pat yra blogai?
Taip, per didelis hemoglobino kiekis (pvz., >170-180 g/l) tirština kraują, didina trombų susidarymo riziką, o tai gali sukelti insultą ar infarktą. Tai gali rodyti dehidrataciją, plaučių ligas arba kraujo ligas.
Sveikatos stebėsena ir prevencija
Geriausias būdas išvengti kritinės situacijos – reguliariai atlikti bendrąjį kraujo tyrimą (BKT). Gydytojai rekomenduoja tai daryti bent kartą per metus, net ir neturint jokių nusiskundimų. Moterims, dėl fiziologinių ypatybių, ir vegetarams bei veganams šį tyrimą vertėtų atlikti atidžiau, kartu stebint ir feritino (geležies atsargų) rodiklį.
Pastebėjus pirmuosius anemijos simptomus – nepaaiškinamą nuovargį, dusulį lipant laiptais ar širdies permušimus – nereikėtų užsiimti savigyda ar tiesiog gerti daugiau granatų sulčių. Būtina kreiptis į šeimos gydytoją, nustatyti tikrąją anemijos priežastį ir paskirti tinkamą gydymą. Laiku diagnozavus geležies trūkumą, užtenka paprastų tablečių, o ignoravimas gali nuvesti iki reanimacijos skyriaus ir kraujo perpylimo būtinybės. Sveikata yra brangiausias turtas, todėl į organizmo siunčiamus signalus reaguokite atsakingai.
