Suaugusiųjų kraujospūdžio normos (matuojant gydymo įstaigoje)
- Optimalus: <120/80 mmHg
- Normalus: 120–129 / 80–84 mmHg
- Aukštas normalus: 130–139 / 85–89 mmHg
- Arterinė hipertenzija: ≥140/90 mmHg (pakartotinai patvirtinta)
Šios ribos taikomos „kabinetiniam“ (poliklinikos) matavimui. Tačiau reali kasdienybė rodo, kad daliai žmonių spaudimas gydytojo kabinete būna aukštesnis dėl streso – tai vadinama baltosios chalatų fenomenu. Todėl svarbūs ir namų bei paros (ABPM) matavimai.
Namų ir 24 val. paros matavimų etalonai
- Namų kraujospūdis: hipertenzija įtariama, jei vidurkis ≥135/85 mmHg.
- Paros matavimas (ABPM): hipertenzija įtariama, jei vidurkis ≥130/80 (24 val.), ≥135/85 (dieną) arba ≥120/70 (naktį).
Jei kabinete matuojant reikšmės ≥140/90, o namuose vidurkis normalus – tikėtina „baltojo chalato“ hipertenzija. Priešingai, jei kabinete normalu, o namuose – aukšta, tai gali būti maskuota hipertenzija. Abi būklės svarbios, nes ilgainiui lemia širdies ir kraujagyslių riziką.
Kas laikoma žemu spaudimu?
Apie hipotenziją dažniausiai kalbama, kai spaudimas žemesnis nei ~90/60 mmHg ir tai lydi simptomai – galvos svaigimas, silpnumas, neryškus matymas, alpimas. Asimptomis „žemokas“ spaudimas ne visada blogai – kai kuriems žmonėms tai fiziologinė norma. Pavojus kyla, kai spaudimas stipriai ir staiga krenta, ypač sergant infekcijomis, netekus skysčių ar vartojant tam tikrus vaistus.
Amžius, gretutinės ligos ir tikslai
Normos – vienos, bet gydymo tikslai gali skirtis:
- <65 metų suaugusiesiems dažnai siekiama <130/80 mmHg, jei gerai toleruojama.
- ≥65 metų dažnai taikomas lankstesnis tikslas – sistolinis apie 130–139, diastolinis 70–79 mmHg, vengiant per mažo spaudimo ir galvos svaigimo.
- Sergant cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga, po insulto/infarkto – tikslai individualizuojami (dažniausiai <130/80, jei toleruojama), atsižvelgiant į komplikacijų riziką.
- Nėštumas: nuolatinės vertės ≥140/90 laikomos padidėjusiomis; būtina gydytojo priežiūra dėl preeklampsijos rizikos.
Kaip teisingai matuoti, kad „norma“ būtų tikra?
- Matavimas ramiai sėdint 5 min., nugara atremta, kojos nekryžiuotos, ranka širdies lygyje.
- Venkite kavos, cigarečių, intensyvaus krūvio 30 min. prieš matavimą.
- Rankovė turi būti tinkamo pločio – per siaura rankovė didina rodmenis.
- Matuokite 2–3 kartus su 1 min. pertrauka ir skaičiuokite vidurkį.
- Pirmą savaitę matuokite ryte ir vakare, po 2 matavimus, 3–7 dienas iš eilės – taip gausite patikimą namų vidurkį.
Kodėl „aukštas normalus“ vis tiek svarbu?
130–139 / 85–89 mmHg intervalas dar nėra hipertenzija, bet rodo padidėjusią riziką. Jei šios reikšmės kartojasi, tikėtina, kad be gyvenimo būdo pokyčių jos virs tikra hipertenzija. Čia ypač veiksmingi druskos ribojimas, svorio mažinimas, reguliarus judėjimas ir alkoholio mažinimas.
Pulsinis spaudimas ir ritmo ypatumai
Pulsinis spaudimas – skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio. Nuolat didelis (≥60 mmHg) gali rodyti arterijų standėjimą, ypač vyresniame amžiuje. Jei matuoklis rodo nereguliarų ritmą ar reikšmės labai svyruoja, verta pasitarti dėl ritmo sutrikimo (pvz., prieširdžių virpėjimo) patikros.
Gyvenimo būdas, kuris padeda „tilpti į normą“
- Druskos mažinimas: iki ~5 g per parą (apie 1 arbatinį šaukštelį), vengiant paslėptos druskos perdirbtuose produktuose.
- Svorio korekcija: numetus 5–10 % kūno masės spaudimas krenta apčiuopiamai.
- Judėjimas: ≥150 min. vidutinio intensyvumo per savaitę (ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas), plius jėgos pratimai 2 k./sav.
- Alkoholis ir rūkymas: ribojimas/atsisakymas – vienas efektyviausių žingsnių.
- Mityba: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo, ankštinių, riešutų; mažiau sočiųjų riebalų ir cukraus (DASH principai).
- Miegas ir stresas: 7–9 val. miego, kvėpavimo pratimai, meditacija – mažina nervinę įtampą ir spaudimo šuolius.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei namų vidurkiai per 3–7 dienas ≥135/85, nors jaučiatės gerai.
- Jei kabinete kartotinai ≥140/90, patvirtinta skirtingomis dienomis.
- Jei spaudimas staiga ≥180/120 ir atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, neurologiniai simptomai (regos, kalbos sutrikimai, vienos kūno pusės silpnumas) – tai skubi būklė.
- Jei esate nėščia ir vertės ≥140/90 arba atsiranda galvos skausmas, mirgėjimas akyse, tinimai.
DUK
Ar „vienas kartas“ >140/90 reiškia hipertenziją?
Nebūtinai. Reikia pakartotinių matavimų ir (ar) namų/paros vidurkių. Diagnozė nustatoma įvertinus kelias dienas ir aplinkybes.
Koks skirtumas tarp 120/80 ir 110/70 – ar žemiau visada geriau?
Jei jaučiatės gerai – abi vertės normalios. Per žemi skaičiai su simptomais (alpimas, silpnumas) jau nepageidaujami. Svarbiausia – tolerancija ir bendra rizika.
Ar elektroniniai žasto aparatai patikimi?
Taip, jei yra klinikinis patvirtinimas (sertifikavimas) ir tinkama rankovė. Riešiniai – jautresni klaidoms; naudokite žastinius, sėdėdami taisyklingai.
Kiek kartų per savaitę matuoti, jei viskas normoje?
Profilaktikai pakanka 1–2 kartų per savaitę skirtingomis dienomis, po 2 matavimus ryte ir vakare. Pokyčiams atsiradus – matuokite dažniau ir fiksuokite dienyne.
Ar galima „numušti“ spaudimą žolelėmis?
Vien mityba ir žolelės retai pakanka esant nuolat aukštoms vertėms. Jas galima derinti su gyvenimo būdo korekcijomis, bet vaistus skiria gydytojas pagal riziką.
Kasdieniai žingsniai, padedantys išlaikyti skaičius „žalioje zonoje“
Susikurkite paprastą rutiną: matuokite spaudimą tuo pačiu metu, veskite užrašus, savaitės pabaigoje peržvelkite vidurkius. Šaldytuve laikykite daugiau daržovių nei padažų, o virtuvėje – matavimo šaukštelį druskai. Raskite judėjimo formą, kuri patinka, ir suplanuokite ją kalendoriuje kaip susitikimą su savimi. Tokie maži, bet nuoseklūs veiksmai dažnai lemia daugiau nei vienkartinės „dietos“ ar trumpi įkvėpimai – būtent jie padeda jūsų kraujagyslėms ir širdžiai dirbti taip, kaip numatyta gamtos.
