Gerklės skausmas – vienas nemaloniausių peršalimo simptomų, kuris dažnai užklumpa netikėtai ir sutrikdo kasdienį ritmą. Nors vaistinėse gausu pastilių, purškalų ir sirupų, daugelis žmonių vis dar prisimena ir sėkmingai taiko laiko patikrintą liaudies medicinos metodą – kompresus. Tai paprasta, pigi, tačiau stebėtinai veiksminga fizioterapinė priemonė, kurią galima atlikti namų sąlygomis. Tiesa, norint pasiekti teigiamą rezultatą ir nepakenkti sau ar savo vaikui, būtina žinoti ne tik receptus, bet ir tikslias klojimo taisykles, anatominius niuansus bei griežtus saugumo reikalavimus. Netinkamai uždėtas kompresas gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti infekcijos eigą ar sukelti odos nudegimus.
Kaip veikia šildomieji kompresai?
Prieš pradedant procedūras, svarbu suprasti fiziologinį kompreso veikimo mechanizmą. Pagrindinis šildomojo kompreso tikslas – sukurti lokalią šilumą ir drėgmę, kuri prasiskverbia į gilesnius kaklo audinius. Šis procesas mediciniškai vadinamas hiperemija.
Šildant audinius, įvyksta kraujagyslių išsiplėtimas. Tai pagerina kraujotaką uždegimo pažeistoje vietoje. Suaktyvėjusi kraujotaka atneša daugiau deguonies ir imuninių ląstelių (leukocitų), kurios kovoja su infekcija, o pagreitėjusi limfos apykaita padeda greičiau pašalinti toksinus ir medžiagų apykaitos produktus, susidariusius dėl uždegimo. Rezultatas – sumažėjęs skausmas, atlėgęs audinių patinimas ir greitesnis gijimas. Tačiau šis metodas veiksmingas tik pradinėse ligos stadijose arba sveikimo periodu, bet ne esant ūmiam pūlingam procesui.
Auksinė „sumuštinio” taisyklė: trys būtini sluoksniai
Dažniausia klaida, kurią daro žmonės – tiesiog uždeda sumirkytą audinį ant kaklo ir tikisi rezultato. Taisyklingas kompresas privalo susidėti iš trijų sluoksnių, kurių kiekvienas atlieka savo funkciją. Jei praleisite bent vieną sluoksnį, kompresas greitai atvės ir vietoj gydymo gausite atvirkštinį efektą – peršaldymą.
- Drėgnasis (gydomasis) sluoksnis. Tai vidinis sluoksnis, kuris tiesiogiai liečiasi su oda. Jam naudojama marlė, plona medvilninė skepetaitė ar bintas, sulankstytas į 4–6 sluoksnius. Šis audinys suvilgomas pasirinktame tirpale (degtinėje, aliejuje ir kt.) ir gerai nuspaudžiamas. Jis turi būti drėgnas, bet ne šlapias, kad skystis netekėtų kaklu žemyn.
- Izoliacinis sluoksnis. Šis sluoksnis dedamas ant drėgnojo audinio. Jo tikslas – sulaikyti drėgmę ir neleisti jai išgaruoti, sukuriant „šiltnamio efektą”. Tam puikiai tinka specialus kompresinis popierius, vaškuotė arba paprasta maistinė plėvelė (polietilenas). Svarbu: izoliacinis sluoksnis turi būti 1–2 cm platesnis už drėgnąjį sluoksnį visomis kryptimis, kad pilnai jį uždengtų.
- Šildomasis sluoksnis. Tai viršutinis sluoksnis, skirtas šilumai išlaikyti. Tam naudojama vata, flanelė, storas šalikas ar vilnonė skara. Šis sluoksnis turi būti dar platesnis už izoliacinį, kad sandariai apgaubtų kaklą ir neleistų orui patekti į vidų.
Viską sutvirtinti reikia taip, kad kompresas laikytųsi stabiliai, bet neveržtų kaklo, netrukdytų kvėpuoti ir kraujotakai.
Populiariausi kompresų tipai ir jų paruošimas
Nors principas tas pats, skirtingos medžiagos pasižymi skirtingu poveikiu. Štai keletas laiko patikrintų variantų, kuriuos galite pasigaminti namuose.
Degtinės arba spirito kompresas
Tai vienas populiariausių kompresų suaugusiems. Alkoholis greitai garuoja ir intensyviai šildo. Tačiau čia slypi ir didžiausias pavojus – odos nudegimas.
- Paruošimas: Jei naudojate medicininį spiritą (96%), jį būtina skiesti vandeniu santykiu 1:2 arba 1:3. Jei naudojate degtinę (40%), ją galima naudoti gryną arba skiesti vandeniu santykiu 1:1, ypač jei oda jautri.
- Apsauga: Prieš dedant kompresą, kaklo odą rekomenduojama patepti riebiu kremu arba aliejumi, kad spiritas jos neišsausintų ir nedirgintų.
- Trukmė: Laikoma apie 2–4 valandas, kol jaučiama maloni šiluma. Nerekomenduojama palikti nakčiai, nes išgaravus alkoholiui, kompresas taps šaltas ir drėgnas.
Varškės kompresas
Tai švelnesnė alternatyva, dažnai taikoma net vaikams. Varškė pasižymi puikiomis priešuždegiminėmis savybėmis ir ilgai išlaiko drėgmę. Manoma, kad rūgštinė terpė padeda mažinti patinimą.
- Paruošimas: Reikia naudoti natūralią, kambario temperatūros arba šiek tiek pašildytą (jokiu būdu ne šaltą iš šaldytuvo) varškę. Ją reikia užtepti ant marlės maždaug 0,5–1 cm storio sluoksniu.
- Uždėjimas: Marlę su varške dėkite ant kaklo, tuomet uždėkite plėvelę ir apvyniokite šalikų.
- Trukmė: Galima laikyti ilgiau nei spirito kompresą, netgi per naktį, kol varškė išdžius ir taps kieta.
Bulvių kompresas
Bulvės puikiai akumuliuoja šilumą ir atiduoda ją labai lėtai, todėl šis kompresas užtikrina gilų ir ilgą šildymą.
- Paruošimas: Išvirkite 2–3 bulves su lupenomis. Jas sutrinkite šakute (galima tiesiogiai su lupenomis) ir sudėkite į marlės maišelį ar tiesiog įvyniokite į audinį.
- Saugumas: Tai labai karštas kompresas. Prieš dedant ant kaklo, būtinai patikrinkite temperatūrą ant vidinės riešo pusės, kad nenusidegintumėte. Jei per karšta – padėkite papildomą rankšluostį tarp odos ir bulvių masės.
Kopūsto lapas su medumi
Tai senovinis metodas, kurį daugelis mėgsta dėl natūralumo. Kopūsto lapai „ištraukia” karštį ir mažina uždegimą, o medus veikia raminančiai ir gerina kraujotaką.
- Paruošimas: Kopūsto lapą reikia šiek tiek pamušti mėsos plaktuku arba subadyti šakute, kad išsiskirtų sultys. Tuomet vieną pusę plonai patepti medumi.
- Naudojimas: Dėkite lapą meduota puse ant kaklo, uždenkite plėvele ir apriškite skara.
Esminės klaidos, kurios gali pakenkti
Netinkamai naudojami kompresai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Atkreipkite dėmesį į šiuos dažnai pasitaikančius netinkamus veiksmus:
Skydliaukės zonos šildymas. Tai viena pavojingiausių klaidų. Dedant kompresą, griežtai draudžiama dengti priekinę kaklo dalį ties viduriu, kur yra skydliaukė. Šiluma gali skatinti skydliaukės mazgų formavimąsi ar cistų augimą. Kompresas turi būti dedamas „pasagos” forma – apimant šonines kaklo dalis ir pasmakrę, paliekant laisvą tarpą priekyje.
Kompresas esant aukštai temperatūrai. Jei kūno temperatūra viršija 37,5–38 laipsnius, jokių šildančių procedūrų atlikti negalima. Papildoma šiluma tik dar labiau pakels kūno temperatūrą ir apkraus širdį bei kraujagyslių sistemą.
Naudojimas esant pūlingai anginai. Jei gerklėje matomi pūliniai (baltos apnašos ant tonzilių), šildyti griežtai draudžiama. Šiluma sukuria idealias sąlygas bakterijoms daugintis, todėl infekcija gali išplisti į aplinkinius audinius, sukelti abscesą ar net sepsį.
Per ilgas laikymas. Drėgnas kompresas veikia tol, kol jis yra šiltas. Kai tik vidinis sluoksnis atvėsta, jis tampa šaltu kompresu, kuris ne gydo, o vėsina kaklą, kas esant gerklės uždegimui yra žalinga. Todėl spirito kompresus reikia nuimti jiems atvėsus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima dėti kompresus mažiems vaikams?
Vaikams iki 3 metų spiritinių kompresų dėti nerekomenduojama dėl jautrios odos ir rizikos, kad alkoholis rezorbuosis per odą į kraujotaką. Mažiesiems saugiau rinktis aliejaus arba varškės kompresus. Visada pasitarkite su pediatru prieš taikydami liaudies priemones kūdikiams.
Ar po kompreso galima eiti į lauką?
Griežtai ne. Nuėmus kompresą, kaklas yra sušilęs, poros atsivėrusios, o kraujotaka suaktyvėjusi. Išėjus į šaltą orą ar skersvėjį, galima labai greitai perpūsti kaklą ir situaciją pabloginti. Po procedūros rekomenduojama bent 1–2 valandas pabūti šilumoje, geriausia – po antklode.
Ar galima kompresą palikti visai nakčiai?
Tai priklauso nuo kompreso tipo. Spiritiniai kompresai paprastai atvėsta per 3–4 valandas, todėl naktį jie gali tapti šalti ir nemalonūs. Tuo tarpu sausi kompresai (pvz., vilnos, druskos) arba varškės kompresai gali būti laikomi ir ilgiau, jei nesukelia diskomforto.
Ką daryti, jei po kompreso oda paraudo ir niežti?
Tai gali būti alerginė reakcija į naudojamą medžiagą (pvz., medų ar priedus degtinėje) arba cheminis nudegimas nuo per stiprios alkoholio koncentracijos. Tokiu atveju procedūrą nedelsiant nutraukite, nuplaukite odą drungnu vandeniu ir patepkite raminamuoju kremu. Kitą kartą tokio kompreso nenaudokite.
Svarbūs įspėjimai dėl odos būklės
Prieš dėdami bet kokį kompresą, atidžiai apžiūrėkite kaklo odą. Jei odoje yra bėrimų, žaizdelių, pūlinukų, egzemos požymių ar limfmazgiai yra ne tik padidėję, bet ir labai skausmingi, kieti bei paraudę – kompresų dėti negalima. Pažeista oda yra pralaidesnė infekcijoms ir cheminėms medžiagoms, todėl rizikuojate sukelti dermatitą ar infekcijos plitimą. Taip pat kompresų nereikėtų dėti žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis kaklo srityje arba turintiems sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Nors kompresai yra puiki pagalbinė priemonė, jie nepakeičia profesionalaus gydymo, ypač esant bakterinei infekcijai. Jei gerklės skausmas nepraeina per 3–4 dienas, jei temperatūra staiga pakyla virš 38°C, jei sunku išsižioti, ryti seiles ar atsiranda dusulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip pat, jei pastebėjote bėrimus ant kūno, sąnarių skausmą ar stiprų silpnumą, tai gali būti rimtesnių ligų (pvz., skarlatinos ar infekcinės mononukleozės) požymiai, kuriems gydyti vien šilumos procedūrų neužteks. Būkite atidūs savo organizmo siunčiamiems signalams ir liaudies mediciną naudokite protingai.
