Nors menisko operacija, dažniausiai atliekama artroskopiniu būdu, yra laikoma viena saugiausių ir dažniausiai praktikuojamų ortopedinių procedūrų pasaulyje, tai vis dar yra chirurginė intervencija, kuri sukelia stresą organizmui. Didžioji dalis pacientų po šios procedūros sėkmingai grįžta į aktyvų gyvenimą per kelias savaites ar mėnesius, tačiau gijimo procesas ne visada būna sklandus. Svarbu suprasti, kad tam tikras diskomfortas, pavyzdžiui, nedidelis patinimas ar maudimas, yra natūrali pooperacinio laikotarpio dalis, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengus šie simptomai tampa rimtų komplikacijų pranašais. Gebėjimas atskirti normalų gijimą nuo patologinių procesų gali būti lemiamas veiksnys, apsaugantis ne tik kelio sąnario funkciją, bet kartais ir paciento gyvybę.
Normali eiga prieš nenormalią: kaip atskirti?
Pirmosiomis dienomis po operacijos pacientai dažnai jaučiasi pasimetę dėl to, ką jaučia savo kelyje. Po anestezijos ir chirurginės traumos audiniai reaguoja uždegimu – tai natūrali gynybinė ir atstatomoji organizmo reakcija. Normalu, jei pirmąją savaitę kelis yra patinęs, jaučiamas vidutinio stiprumo skausmas, kurį lengvai numalšina gydytojo paskirti vaistai, o judesių amplitudė yra apribota. Taip pat įprasta matyti nedideles mėlynes aplink pjūvių vietas.
Tačiau situacija tampa nerimą kelianti, jei simptomai ne gerėja, o progresuoja. Jei praėjus 3–4 dienoms skausmas tampa nepakeliamas ir vaistai nebepadeda, arba jei tinimas staiga padidėja taip, kad oda tampa įsitempusi ir blizganti, tai jau nėra normalaus gijimo dalis. Labai svarbu stebėti dinamiką: gijimo kreivė turi kilti aukštyn. Jei jaučiate staigų pablogėjimą, tai yra pirmasis signalas, kad organizmui reikia pagalbos.
Infekcija: retas, bet pavojingas priešas
Viena iš rimčiausių, nors ir retai pasitaikančių komplikacijų po menisko artroskopijos, yra septinis artritas arba pooperacinė infekcija. Kadangi operacija atliekama per mažus pjūvius, infekcijos rizika yra gerokai mažesnė nei atvirų operacijų atveju (siekia mažiau nei 1 proc.), tačiau pasekmės gali būti katastrofiškos sąnario kremzlei.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba priėmimo skyrių, jei pastebite šiuos simptomus:
- Karščiavimas: Kūno temperatūra pakyla virš 38°C be kitos aiškios priežasties (pvz., peršalimo).
- Vietinis karštis: Kelio sąnarys yra ne tik šiltas (kas gali būti normalu), bet degantis liečiant.
- Paraudimas: Aplink pjūvius ar visame kelyje plinta raudonis, kartais matomi raudoni dryžiai.
- Išskyros: Iš pjūvių vietų sunkiasi pūliai arba drumstas, nemalonaus kvapo skystis.
- Nuolatinis skausmas ramybės būsenoje: Skausmas, kuris pulsuoja ir nepraeina net visiškai nejudinant kojos.
Giliųjų venų trombozė (GVT): tylioji grėsmė
Kraujo krešulių susidarymas giliosiose venose yra sisteminė komplikacija, kuri gali kelti pavojų gyvybei, jei krešulys atitrūksta ir nukeliauja į plaučius (plaučių embolija). Po menisko operacijos judėjimas yra apribotas, o tai lėtina kraujotaką kojose ir didina trombozės riziką.
Daugelis pacientų klaidingai mano, kad trombozė pasireiškia tik kelio srityje. Iš tikrųjų, klasikiniai GVT simptomai dažniausiai atsiranda blauzdoje, žemiau operuotos vietos. Būkite budrūs, jei jaučiate:
- Aštrų skausmą blauzdoje: Jis dažnai apibūdinamas kaip stiprus mėšlungis, kuris nepraeina masažuojant ar tempiant raumenį.
- Blauzdos patinimą: Viena koja (operuota) tampa akivaizdžiai storesnė už kitą čiurnos ar blauzdos srityje.
- Spalvos pokyčius: Blauzdos ar pėdos oda gali tapti melsva, blyški arba neįprastai raudona.
- Skausmą lenkiant pėdą: Bandant patraukti pėdos pirštus į save (į viršų), blauzdoje jaučiamas stiprus tempimas ar skausmas.
Įtarus trombozę, delsti negalima nė valandos – būtina atlikti echoskopiją ir pradėti gydymą kraują skystinančiais vaistais.
Hemartrozė: kraujavimas į sąnarį
Nors nedidelis kraujavimas po operacijos yra tikėtinas, hemartrozė yra būklė, kai kraujas greitai ir gausiai užpildo sąnario ertmę. Tai sukelia didelį spaudimą vidinėms struktūroms ir stiprų skausmą. Dažniausiai tai nutinka dėl pažeistos kraujagyslės operacijos metu arba per ankstyvo fizinio krūvio po jos.
Pagrindinis hemartrozės požymis yra staigus ir didelis kelio apimties padidėjimas per trumpą laiką (pvz., per kelias valandas). Pacientai dažnai jaučia, kad kelis yra „pilnas“, o judesiai tampa beveik neįmanomi dėl mechaninio blokavimo skysčiu. Tokiu atveju gydytojas dažniausiai turi atlikti sąnario punkciją – specialia adata ištraukti susikaupusį kraują, kad sumažintų spaudimą ir skausmą.
Nervų pažeidimai ir jutimo sutrikimai
Artroskopijos metu naudojami instrumentai ir pjūviai yra arti poodinių nervų šakelių. Viena dažniausiai pasitaikančių, bet mažiau pavojingų komplikacijų – poodinio nervo (nervus saphenus) šakelės pažeidimas. Tai pasireiškia nejautra, „skruzdėlyčių bėgiojimu“ arba deginimo pojūčiu priekinėje ar vidinėje kelio dalyje.
Nors dažniausiai šie pojūčiai laikui bėgant išnyksta arba tampa mažiau pastebimi, jei jaučiate visišką pėdos nutirpimą arba negalite pakelti pėdos (vadinamoji „krentanti pėda“), tai gali reikšti rimtesnį, gilesnių nervų pažeidimą, reikalaujantį neurologo konsultacijos. Tačiau lokalus odos tirpimas aplink pjūvį dažniausiai nėra priežastis panikuoti ir yra laikomas priimtina pooperacine pasekme.
Likutinis skausmas ir mechaniniai simptomai
Kartais net ir po sėkmingos operacijos pacientai skundžiasi, kad „kažkas viduje vis dar negerai“. Jei praėjus 4–6 savaitėms po operacijos vis dar jaučiate aštrų skausmą sąnario plyšyje, strigimą arba girdite traškėjimą, lydimą skausmo, tai gali reikšti keletą dalykų:
- Nepavykęs menisko susiuvimas: Jei meniskas buvo siuvamas, o ne šalinamas, yra tikimybė, kad siūlės neatlaikė ir plyšimas atsinaujino.
- Laisvas kūnas: Mažas kremzlės ar menisko gabalėlis galėjo likti sąnaryje ir veikti kaip svetimkūnis, blokuojantis judesius.
- Kremzlės pažeidimas: Dažnai menisko plyšimas eina kartu su sąnario kremzlės nusidėvėjimu. Pašalinus meniską, krūvis kremzlei padidėja, todėl gali paūmėti artrozės skausmai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pooperaciniu laikotarpiu pacientams kyla daugybė praktinių klausimų. Štai atsakymai į dažniausiai pasitaikančius nerimą keliančius klausimus.
Kiek laiko po operacijos normalu jausti skausmą?
Skausmas yra individualus rodiklis. Paprastai aštrus skausmas atlėgsta per pirmąją savaitę. Maudimas, ypač po fizinio krūvio ar ilgesnio vaikščiojimo, gali būti jaučiamas nuo 3 iki 6 savaičių. Jei skausmas stiprėja praėjus mėnesiui po operacijos, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar traškėjimas kelyje reiškia, kad operacija nepavyko?
Nebūtinai. Po operacijos pasikeičia sąnario skysčių dinamika, randėja audiniai, nyksta raumenys, todėl traškėjimas (krepitacija) yra dažnas reiškinys. Jei traškėjimas nėra skausmingas ir nesukelia tinimo, dažniausiai tai nėra pavojinga. Tačiau skausmingas traškėjimas ar strigimas reikalauja specialisto apžiūros.
Kada turėčiau sunerimti dėl tinimo?
Nedidelis tinimas vakarais gali varginti net keletą mėnesių. Sunerimti reikėtų, jei kelis ištinsta staiga, be aiškios priežasties, tinimas nepraeina po nakties poilsio arba yra lydimas karščiavimo ir paraudimo.
Ar galiu vairuoti, jei vis dar jaučiu diskomfortą?
Vairuoti nerekomenduojama tol, kol negalite staigiai ir stipriai nuspausti stabdžio pedalo be aštraus skausmo. Taip pat negalima vairuoti vartojant stiprius nuskausminamuosius vaistus, veikiančius reakciją.
Prevencinė elgsena ir ilgalaikė sąnario priežiūra
Sėkminga operacija yra tik pusė kelio. Norint išvengti vėlyvųjų komplikacijų, tokių kaip pakartotinis plyšimas ar pagreitintas sąnario susidėvėjimas (osteoartritas), kritiškai svarbu laikytis reabilitacijos protokolo. Viena dažniausių klaidų, kurią daro pacientai, pajutę pagerėjimą – per ankstyvas grįžimas prie intensyvaus sporto be pakankamo raumenų paruošimo.
Kineziterapeuto vaidmuo čia yra esminis. Specialistas ne tik padeda atstatyti judesių amplitudę, bet ir, kas dar svarbiau, stiprina raumenis aplink kelį (ypač keturgalvį šlaunies raumenį ir sėdmenis). Stiprūs raumenys veikia kaip amortizatoriai, nuimantys krūvį nuo sąnario paviršių ir menisko likučių. Ignoruojant reabilitaciją, rizikuojama, kad kelis liks nestabilus, o tai ilgainiui sukels lėtinius skausmus ir tinimą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į biomechaniką ir avalynę. Kartais menisko problemos kyla dėl netaisyklingos pėdos padėties ar eisenos, todėl kompleksinis požiūris į kūną, o ne tik į „sugedusį“ kelį, užtikrina geriausius ilgalaikius rezultatus. Jei po operacijos jaučiate bet kurį iš straipsnyje paminėtų nerimą keliančių signalų, geriau būti atsargiems ir pasirodyti gydytojui, nei ignoruoti simptomus tikintis, kad jie praeis savaime. Laiku suteikta pagalba dažniausiai leidžia visiškai išspręsti problemą ir grįžti į pilnavertį judėjimą.
