Kas yra „normalus“ kraujo spaudimas?
Pagal ekspertų rekomendacijas, laikoma, kad:
- Normalus spaudimas – sistolinis (viršutinis) < 120 mmHg ir diastolinis (apatinis) < 80 mmHg.
- Padidėjęs spaudimas (jie mini jį kaip „elevated“) – sistolinis 120-129 mmHg ir diastolinis < 80 mmHg.
- 1 stadijos hipertenzija – sistolinis 130-139 mmHg arba diastolinis 80-89 mmHg.
- 2 stadijos hipertenzija – sistolinis ≥ 140 mmHg arba diastolinis ≥ 90 mmHg.
Ką tai reiškia praktikoje?
Jei jūsų spaudimas yra < 120/80 mmHg ir jūs jaučiatės gerai – tai gera žinia. Tokiu atveju svarbu išlaikyti sveiką gyvenimo būdą (judėjimas, sveika mityba, mažas druskos kiekis, pakankamas miegas). Jei rodiklis yra 120-129/<80 mmHg – tai nėra dar hipertenzija, bet signalas, kad verta imtis profilaktinių priemonių.
Jei rodikliai siekia 130-139 arba diastolinis 80-89 mmHg, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes jau reikalingi pokyčiai gyvenimo būde ar galbūt gydymas. O jei 140/90 mmHg ar daugiau – tai jau būklė, kuriai gali prireikti medikamentinio gydymo ir griežtesnės priežiūros.
Kada rodikliai gali būti kitokie?
Amžius, lytis, bendroji sveikatos būklė ir kiti veiksniai (pvz., diabetas, inkstų liga) gali lemti, kad jūsų gydytojas rekomenduos šiek tiek kitus tikslus spaudimui. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems tam tikromis ligomis gali būti toleruojamas šiek tiek aukštesnis spaudimas.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?
- Matuokite ramybės būsenoje – atsisėdę, kojos nesipynusios, 5–10 minučių pailsėję. :contentReference[oaicite:4]{index=4}
- Manžetė turi būti tinkamo dydžio ir apimti viršutinę žasto dalį.
- Nematuokite spaudimo iš karto po fizinio krūvio, streso ar valgymo – tai gali iškraipyti rezultatą.
- Įrašykite rezultatus ir, jei spaudimas nuolat yra aukštesnis nei rekomenduojama, pasikonsultuokite su gydytoju.
Gyvenimo būdo būtinumo priemonės
Net jei spaudimas kol kas normalus, šie įpročiai padeda jį išlaikyti optimaliu:
- mažinkite druskos suvartojimą;
- valgykite daugiau vaisių, daržovių ir mažai perdirbto maisto;
- reguliarus fizinis aktyvumas (pvz., greitas ėjimas – 30 min per dieną);
- palaikykite sveiką kūno masę;
- ribokite alkoholio vartojimą ir venkite rūkymo;
- valdykite stresą – pakankamas miegas, poilsis, atsipalaidavimo pratimai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją nedelsiant?
Jei spaudimas viršija 180/120 mmHg arba jaučiate tokius simptomus kaip krūtinės skausmas, dusulys, veido tirpimas, staigus regėjimo sutrikimas – tai gali būti hipertenzinė krizė, kuriai reikalinga skubi medikų pagalba.
DUK
Ar reikėtų jaudintis, jei rodiklis šiek tiek viršija 120/80?
Jei kartkartėmis rodiklis kiek didesnis, bet greitai grįžta į normą, tikėtina, kad tai fiziologinis pokytis (pvz., stresas, fizinis krūvis). Tačiau jei aukštas rezultatas kartojasi – verta kreiptis į gydytoją.
Ar svarbus vyresnio amžiaus žmonėms mažesnis spaudimo tikslas?
Vyresniame amžiuje arterijos gali būti standesnės, todėl gydytojas gali nustatyti šiek tiek laisvesnę normą. Visgi, tikslas – neleisti spaudimui augti ir kelti riziką.
Ar žemas spaudimas (< 90/60 mmHg) yra geriau?
Per žemas spaudimas taip pat gali sukelti simptomų (galvos svaigimą, alpimą). Jei nuolat jaučiatės blogai su žemu spaudimu – kreipkitės į gydytoją įvertinti būklę.
Ar galima vartoti vaistus savarankiškai, jei spaudimas 130/80 mmHg?
Ne. Nors 130/80 mmHg jau yra 1 stadijos hipertenzija pagal daugelį kriterijų, gydymo poreikį turi nuspręsti gydytojas, įvertinęs bendrą sveikatą, rizikos veiksnius ir gyvenimo būdą.
„Skaitykite rodiklius, bet vertinkite save“
Kraujospūdis – vertingas rodiklis, bet ne vienintelis. Net jei jūsų skaičiai atrodo normalūs, svarbu stebėti, kaip jaučiatės, ir kartu rūpintis gyvenimo būdu. Užsitęsęs aukštas spaudimas gali veikti sausą organizmą tyliai – todėl laiku imtis priemonių ir kreiptis į gydytoją yra protingas sprendimas.
