Tikriausiai kiekvienam iš mūsų yra tekę patirti tą nemalonų pojūtį, kai staiga pašokus nuo kėdės ar išlipus iš lovos prieš akis trumpam aptemsta, o pasaulis aplink pradeda šiek tiek suktis. Dažniausiai tai trunka vos kelias sekundes, praeina savaime ir nesukelia jokių rimtesnių pasekmių. Tačiau, nors daugeliu atvejų tai yra tiesiog fiziologinė organizmo reakcija į staigų padėties pasikeitimą, nuolatinis ar stiprus galvos svaigimas gali signalizuoti apie gilesnes sveikatos problemas. Norint suprasti, kodėl taip nutinka ir kada derėtų kreiptis į specialistus, svarbu žinoti, kaip veikia mūsų kraujotakos sistema ir kokie procesai vyksta kūne tą akimirką, kai staiga pakeičiame padėtį iš horizontalios į vertikalią.
Kas vyksta mūsų organizme keičiant kūno padėtį?
Kai mes gulime ar sėdime, kraujas mūsų organizme pasiskirsto gana tolygiai. Tačiau vos tik staiga atsistojame, gravitacija veikia ne tik mus pačius, bet ir mūsų kraują – jis skuba tekėti į žemesnes kūno dalis, ypač į kojas bei pilvo sritį. Dėl šio staigaus pasiskirstymo, trumpam sumažėja kraujo kiekis, pasiekiantis smegenis, todėl ir atsiranda tas trumpalaikis svaigulys ar „žvaigždutės“ akyse.
Sveikas organizmas turi įdiegtą automatinę kompensacinę sistemą, vadinamą barorefleksu. Vos tik kraujospūdis smegenyse šiek tiek krinta, baroreceptoriai (specialūs jutikliai kraujagyslėse) pasiųsti signalą smegenims, o šios akimirksniu reaguoja: susitraukia kraujagyslės ir padažnėja širdies plakimas. Tai padeda sugrąžinti kraujospūdį į normą ir užtikrinti pakankamą aprūpinimą deguonimi. Kai ši sistema reaguoja lėčiau nei įprastai, mes ir pajuntame galvos svaigimą.
Ortostatinė hipotenzija – pagrindinė priežastis
Medicinoje šis reiškinys, kai staiga atsistojus kraujospūdis nukrenta žemiau normos, vadinamas ortostatine hipotenzija. Tai nėra pati liga, o greičiau simptomas, nurodantis, kad kraujotakos reguliavimo mechanizmai laikinai nespėja prisitaikyti. Pagrindiniai veiksniai, galintys lemti šią būklę, yra šie:
- Dehidratacija: Tai viena dažniausių priežasčių. Kai organizme trūksta skysčių, bendras kraujo tūris sumažėja, todėl kraujospūdžiui sunkiau išlikti stabiliam keičiant padėtį.
- Vaistų vartojimas: Kai kurie vaistai nuo kraujospūdžio, diuretikai (šlapimą varantys preparatai), antidepresantai ar vaistai nuo skausmo gali sulėtinti arba sutrikdyti normalią organizmo reakciją į padėties pokyčius.
- Ilgas buvimas nejudrioje padėtyje: Ilgai gulint ar sėdint, raumenų „siurblys“ kojose nedirba, todėl kraujas lengviau kaupiasi apatinėse galūnėse.
- Amžius: Senstant mūsų kraujagyslių elastingumas mažėja, o autonominė nervų sistema lėčiau reaguoja į aplinkos pokyčius, todėl vyresnio amžiaus žmonės su šia problema susiduria žymiai dažniau.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Sutrikęs širdies ritmas ar vožtuvų problemos gali neleisti širdžiai tinkamai reaguoti į poreikį pumpuoti daugiau kraujo atsistojus.
Kada galvos svaigimas tampa rimtu pavojaus signalu?
Nors trumpalaikis, lengvas svaigulys, praeinantis per kelias sekundes, paprastai nėra pavojingas, egzistuoja tam tikri įspėjamieji ženklai, rodantys, kad vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Sunerimti ir ieškoti medicininės pagalbos reikia, jei:
- Galvos svaigimas yra itin stiprus ir sukelia griuvimą ar sąmonės netekimą (alpimą).
- Svaigulys lydi kitus nerimą keliančius simptomus, tokius kaip stiprus skausmas krūtinėje, dusulys, kalbos sutrikimas, regėjimo pokyčiai ar silpnumas vienoje kūno pusėje.
- Svaigimas kartojasi kiekvieną kartą atsistojus ir trukdo kasdienei veiklai.
- Jūs jaučiate širdies plakimo sutrikimus (aritmiją), tarsi širdis „bildėtų“ arba „praleistų dūžį“.
- Svaigimą lydi nuolatinis nuovargis, išblyškusi oda ar kiti anemijos (mažakraujystės) požymiai.
Kaip padėti sau ir išvengti nemalonių pojūčių?
Jei jūsų galvos svaigimas nėra susijęs su rimta liga, dažniausiai padėti gali paprasti gyvenimo būdo pokyčiai. Pirmiausia – viską darykite lėčiau. Atsikeldami iš lovos, pirmiausia atsisėskite, kelias akimirkas pailsėkite kraujui „susireguliuoti“, ir tik tada lėtai stokitės. Tai duoda laiko organizmui prisitaikyti. Taip pat labai svarbu užtikrinti pakankamą skysčių kiekį per dieną – dehidratacija yra vienas pagrindinių provokatorių.
Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį ir gerina kraujagyslių tonusą, todėl organizmas tampa atsparesnis padėties pokyčiams. Jei dirbate sėdimą darbą, stenkitės kas valandą atsikelti, šiek tiek pajudėti, atlikti kojų pratimus – tai padės „išjudinti“ kraujotaką.
Dažniausiai užduodami klausimai apie galvos svaigimą
Ar galiu tiesiog ignoruoti galvos svaigimą atsistojus?
Jei svaigulys pasitaiko itin retai, yra labai trumpas ir nesukelia griuvimo, dažniausiai nerimauti nėra pagrindo. Tačiau jei tai tampa pasikartojančia problema, geriau ne ignoruoti, o pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kad būtų galima atmesti rimtesnes priežastis.
Ar dieta gali turėti įtakos galvos svaigimui?
Taip, mityba yra labai svarbi. Per mažas suvartojamų kalorijų kiekis, griežtos dietos ar per mažas druskos kiekis (jei kraujospūdis linkęs kristi) gali skatinti svaigulį. Taip pat svarbu reguliariai maitintis, kad kraujyje stabiliai laikytųsi gliukozės lygis.
Kokius tyrimus dažniausiai skiria gydytojai?
Priklausomai nuo įtariamos priežasties, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus (anemijai ar elektrolitų disbalansui nustatyti), elektrokardiogramą (EKG) širdies veiklai įvertinti, arba ortostatinį mėginį – procedūrą, kurios metu matuojamas kraujospūdis gulint ir atsistojus.
Kada reikėtų kviesti greitąją pagalbą?
Nedelsdami kvieskite pagalbą, jei svaigulį lydi sąmonės netekimas, stiprus krūtinės skausmas, staigus rankos ar kojos aptirpimas, sutrikusi kalba arba jei svaigulys nepaliauja net atsigulus.
Prevencija ir ilgalaikė kraujotakos sveikata
Ilgalaikė sveikata priklauso nuo mūsų kasdienių įpročių. Norint išvengti su kraujotaka susijusių problemų, verta atkreipti dėmesį į subalansuotą mitybą, kuri apimtų pakankamai elektrolitų, ypač jei aktyviai sportuojate. Taip pat svarbu vengti staigių judesių ne tik atsikeliant, bet ir atliekant kitus fizinius veiksmus. Jei vartojate vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju – galbūt kai kurių preparatų dozes galima koreguoti arba pakeisti kitais, kurie nesukelia tokio stipraus šalutinio poveikio kraujospūdžiui. Galiausiai, klausykitės savo kūno: jis dažniausiai pats pasako, kada jam reikia poilsio ar papildomo dėmesio.
