Laimo liga, medicinoje žinoma kaip laimo boreliozė, yra klastinga infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi bakterija, perduodama per infekuotų erkių įkandimus. Nors daugelis žmonių yra girdėję apie klasikinį šios ligos požymį – migruojančią raudonę (erythema migrans), kuri primena taikinį, realybė yra kur kas sudėtingesnė. Didelė dalis pacientų nepastebi erkės įkandimo arba jiems nepasireiškia jokie pirminiai odos bėrimai, todėl liga lieka nediagnozuota ir negydoma. Gydytojai vis dažniau skambina pavojaus varpais, įspėdami visuomenę, jog negydoma boreliozė niekur nedingsta – ji pereina į lėtinę arba vėlyvąją stadiją. Šioje stadijoje infekcija gali tūnoti organizme mėnesius ar net metus, kol galiausiai pasireiškia sunkiais, gyvenimo kokybę žlugdančiais simptomais, kuriuos dažnai sunku susieti su senu, pamirštu erkės įkandimu.
Kodėl Laimo liga vadinama „didžiąja apsimetėle“?
Medicinos bendruomenėje vėlyvosios stadijos Laimo liga dažnai lyginama su sifiliu dėl savo gebėjimo imituoti daugybę kitų lėtinių susirgimų. Bakterijos, patekusios į kraujotaką, išplinta po visą organizmą ir gali pažeisti bet kurį organą ar sistemą. Kai simptomai pasireiškia praėjus ilgam laikui po užsikrėtimo, pacientai dažnai kreipiasi į reumatologus, neurologus ar kardiologus, nė neįtardami, kad jų negalavimų priežastis yra infekcinė.
Borelijos turi unikalią savybę keisti savo formą ir „slėptis“ nuo imuninės sistemos bei antibiotikų, sudarydamos cistas arba bioplėveles. Tai leidžia infekcijai tapti lėtine ir sukelti uždegiminius procesus, kurie klaidingai diagnozuojami kaip:
- Lėtinio nuovargio sindromas;
- Fibromialgija;
- Išsėtinė sklerozė;
- Reumatoidinis artritas;
- Depresija ar nerimo sutrikimai.
Sąnarių pažeidimai: Laimo artritas
Vienas dažniausių vėlyvosios (tretinės) Laimo ligos požymių yra sąnarių pažeidimai, vadinami Laimo artritu. Skirtingai nuo įprasto osteoartrito, šis susirgimas pasižymi specifine eiga. Skausmas ir tinimas dažniausiai atsiranda priepuoliais ir dažniausiai pažeidžia stambiuosius sąnarius. Kelio sąnarys yra pati dažniausia boreliozės „taikinio“ vieta.
Pacientai dažnai skundžiasi, kad sąnarys staiga ištinsta, tampa karštas ir skausmingas, tačiau po kurio laiko simptomai gali atlėgti, kad vėliau vėl sugrįžtų. Jei liga negydoma, uždegimas tampa lėtiniu, o tai gali lemti negrįžtamus sąnario kremzlės ir kaulo pažeidimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skausmas gali būti migruojantis – vieną savaitę gali skaudėti kelį, kitą – alkūnę ar petį.
Neurologiniai simptomai: Neuroboreliozė
Kai borelijos prasiskverbia į nervų sistemą, išsivysto būklė, vadinama neuroborelioze. Tai viena pavojingiausių ir labiausiai varginančių ligos formų, kurios simptomai gali pasireikšti praėjus keliems mėnesiams ar metams po įkandimo. Įsisenėjusios ligos atveju nervų sistemos pažeidimai gali būti labai įvairūs ir dažnai klaidinantys.
Periferinės nervų sistemos pažeidimai
Daugelis pacientų jaučia keistus pojūčius galūnėse, kurie mediciniškai vadinami parestezijomis. Tai gali būti:
- Degimo, dilgčiojimo ar „skruzdėlių bėgiojimo“ jausmas rankose ir kojose;
- Tirpimas, kuris atsiranda ir išnyksta be aiškios priežasties;
- Aštrūs, veriantys skausmai, plintantys nervų eigomis (radikulopatija).
Centrinės nervų sistemos ir kognityviniai sutrikimai
Bene labiausiai gąsdinantys vėlyvosios Laimo ligos požymiai yra susiję su smegenų veikla. Pacientai dažnai tai apibūdina kaip „smegenų rūką“ (brain fog). Gali pasireikšti:
- Atminties sutrikimai: sunku prisiminti žodžius, vardus ar nesenus įvykius.
- Koncentracijos stoka: tampa sunku susikaupti ties darbu, skaitymu ar pokalbiu.
- Miego sutrikimai: nemiga arba atvirkščiai – nuolatinis mieguistumas, nepaisant ilgo poilsio.
- Nuotaikų kaita: nepaaiškinamas dirglumas, nerimas ar depresija, kurie anksčiau žmogui nebuvo būdingi.
Širdies veiklos sutrikimai: Laimo karditas
Nors tai pasitaiko rečiau nei sąnarių ar nervų sistemos pažeidimai, bakterijos gali įsiskverbti į širdies audinius. Laimo karditas pasireiškia širdies laidumo sutrikimais. Bakterijos trukdo elektriniams signalams sklisti širdies raumeniu, todėl atsiranda vadinamoji atrioventrikulinė blokada.
Žmonės, sergantys įsisenėjusia Laimo liga, gali jausti:
- Širdies permušimus (palpitacijas);
- Oro trūkumą fizinio krūvio metu;
- Galvos svaigimą ar net alpimą;
- Krūtinės skausmą.
Šie simptomai yra itin pavojingi, todėl atsiradus nepaaiškinamiems širdies ritmo sutrikimams jauniems ar vidutinio amžiaus žmonėms, kardiologai vis dažniau rekomenduoja atlikti tyrimus dėl boreliozės.
Lėtiniai odos pokyčiai
Vėlyvojoje stadijoje Laimo liga gali pasireikšti ir specifiniais odos pažeidimais, kurie skiriasi nuo pirminės migruojančios raudonės. Viena iš tokių būklių yra lėtinis atrofinis akrodermatitas (Acrodermatitis chronica atrophicans). Tai retas, bet specifinis požymis, dažniausiai pasitaikantis vyresnio amžiaus moterims.
Ši būklė paprastai vystosi ant galūnių, pavyzdžiui, plaštakų ar pėdų. Oda iš pradžių tampa melsvai raudona ir patinusi, o vėliau, ligai progresuojant, ji plonėja, raukšlėjasi ir tampa panaši į pergamentinį popierių. Po oda esančios kraujagyslės tampa ryškiai matomos. Tokie pokyčiai yra negrįžtami, todėl ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi.
Diagnostikos iššūkiai esant vėlyvai stadijai
Diagnozuoti įsisenėjusią Laimo ligą yra tikras iššūkis net ir patyrusiems specialistams. Pagrindinė problema ta, kad praėjus ilgam laikui po užsikrėtimo, organizmo imuninis atsakas gali būti pasikeitęs. Įprasti kraujo tyrimai ieško antikūnų prieš borelijas, o ne pačios bakterijos.
Diagnostika paprastai atliekama dviem etapais:
- Atrankinis testas (ELISA): nustato bendrą antikūnų kiekį. Tačiau vėlyvoje stadijoje jis kartais gali būti klaidingai neigiamas, jei imuninė sistema yra nusilpusi.
- Patvirtinamasis testas (Western Blot): tai daug tikslesnis tyrimas, kuris identifikuoja specifinius baltymus. Įsisenėjusiai ligai būdingas aukštas IgG klasės antikūnų titras, rodantis seną infekciją, tuo tarpu IgM (ūmios infekcijos rodiklis) gali būti neigiamas.
Svarbu paminėti, kad teigiamas IgG rezultatas gali išlikti visą gyvenimą net ir po sėkmingo gydymo, todėl gydytojai turi vertinti ne tik tyrimų rezultatus („gydyti ne popierių“), bet ir klinikinę paciento būklę bei simptomų visumą.
Po gydymo išliekantys simptomai (PTLDS)
Net ir diagnozavus vėlyvąją Laimo ligą ir paskyrus antibiotikų kursą, dalis pacientų nepasijunta visiškai sveiki. Ši būklė vadinama Laimo ligos sindromu po gydymo (Post-Treatment Lyme Disease Syndrome – PTLDS). Mokslininkai vis dar ginčijasi dėl šio sindromo priežasčių. Manoma, kad jį sukelia nebe aktyvi infekcija, o likutiniai audinių pažeidimai ir imuninės sistemos „išsiderinimas“, kuris tęsia uždegiminius procesus net ir žuvus bakterijoms.
PTLDS atveju pacientai gali jausti nuovargį, raumenų skausmus ir kognityvinius sutrikimus dar 6 mėnesius ar ilgiau po gydymo pabaigos. Tokiais atvejais ilgas pakartotinis antibiotikų vartojimas dažnai nerekomenduojamas, nes nauda neatsveria žalos, o gydymas nukreipiamas į simptomų valdymą, imuniteto stiprinimą ir reabilitaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar įmanoma visiškai išgydyti įsisenėjusią Laimo ligą?
Taip, daugeliu atvejų vėlyvosios stadijos Laimo liga yra sėkmingai gydoma antibiotikais. Dažniausiai skiriamas 2–4 savaičių intraveninių arba geriamųjų antibiotikų kursas. Tačiau simptomų (pvz., sąnarių skausmo ar nuovargio) išnykimas gali užtrukti mėnesius net ir po to, kai bakterijos yra sunaikintos, nes organizmui reikia laiko atstatyti pažeistus audinius.
Ar Laimo liga yra užkrečiama nuo žmogaus žmogui?
Ne, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad Laimo liga plistų per tiesioginį kontaktą, oru, per maistą ar lytiniu keliu. Vienintelis patvirtintas užsikrėtimo būdas gamtoje yra infekuotos erkės įkandimas. Taip pat ji neperduodama per motinos pieną, nors nėščiosioms rekomenduojama būti itin atsargioms dėl galimos placentinės infekcijos perdavimo rizikos.
Ką daryti, jei kraujo tyrimas neigiamas, bet jaučiu visus simptomus?
Jei jaučiate simptomus, būdingus vėlyvajai Laimo ligai, bet tyrimai neigiami, rekomenduojama pasikonsultuoti su infekcinių ligų gydytoju. Gali būti, kad sergate kita erkių platinama liga (pvz., babezioze ar anaplazmoze) arba visiškai kita autoimunine liga. Kartais gydytojai gali skirti pakartotinius tyrimus arba taikyti bandomąjį gydymą, remdamiesi klinikine eiga.
Ar persirgus Laimo liga įgyjamas imunitetas?
Deja, ne. Persirgus Laimo liga ir pasveikus, ilgalaikis imunitetas nesusiformuoja. Žmogus gali užsikrėsti pakartotinai, jei jam vėl įkanda infekuota erkė. Tai reiškia, kad apsaugos priemonės (repelentai, tinkama apranga) gamtoje yra būtinos visą gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar jau sirgote šia liga.
Ar mityba turi įtakos sveikimui nuo lėtinės Laimo ligos?
Nors specialios dietos, gydančios Laimo ligą, nėra, daugelis gydytojų rekomenduoja priešuždegiminę mitybą. Cukraus, perdirbtų produktų ir alkoholio atsisakymas gali padėti sumažinti bendrą organizmo uždegimą ir palengvinti simptomus, tokius kaip sąnarių skausmas ar „smegenų rūkas“. Svarbu stiprinti imuninę sistemą visaverčiu maistu.
