Kiaušidžių vėžys medicinos bendruomenėje neretai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes jo simptomai ankstyvose stadijose būna neryškūs, klaidinantys arba visai nejuntami. Moterys dažnai priskiria atsiradusius negalavimus nuovargiui, stresui, virškinimo sutrikimams ar artėjančioms mėnesinėms. Deja, būtent šis delsimas ir simptomų ignoravimas lemia tai, kad liga dažnai diagnozuojama jau pažengusioje stadijoje, kai gydymo galimybės tampa ribotos. Tačiau sąvoka „tylusis“ nėra visiškai tiksli – naujausi tyrimai ir pacientų patirtys rodo, kad kūnas siunčia signalus gana anksti, tik reikia mokėti juos atpažinti ir teisingai interpretuoti. Žinojimas, į kokius pokyčius atkreipti dėmesį, gali išgelbėti gyvybę, todėl kiekviena moteris turėtų būti susipažinusi su pagrindiniais įspėjamaisiais ženklais.
Kodėl šią ligą taip sunku diagnozuoti laiku?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kiaušidžių vėžys nustatomas vėlai, yra anatominė kiaušidžių padėtis. Jos yra giliai dubens srityje, todėl nedideli augliai ar cistos dažnai nesukelia jokio fizinio diskomforto ar skausmo, kol nepasiekia didesnio dydžio arba nepradeda spausti gretimų organų. Be to, nėra vieno paprasto profilaktinio tyrimo, tokio kaip gimdos kaklelio tepinėlis, kuris efektyviai aptiktų kiaušidžių vėžį ankstyvoje stadijoje.
Kita problema – simptomų nespecifiškumas. Daugelis moterų, kurioms vėliau buvo diagnozuotas kiaušidžių vėžys, iš pradžių kreipėsi į gastroenterologus dėl įtariamo dirgliosios žarnos sindromo (DŽS), gastrito ar kitų virškinamojo trakto problemų. Būtent todėl labai svarbu stebėti ne tik pačius simptomus, bet ir jų dažnumą bei trukmę.
Keturi pagrindiniai simptomai, kurių negalima ignoruoti
Onkologai išskiria keturis pagrindinius simptomus, kurie pasireiškia dažniausiai ir yra būdingi kiaušidžių vėžiui. Jei šie požymiai atsiranda staiga ir tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, būtina pasikonsultuoti su ginekologu.
1. Nuolatinis pilvo pūtimas
Daugelis moterų patiria pilvo pūtimą menstruacijų metu arba suvalgius tam tikro maisto. Tačiau kiaušidžių vėžio atveju pūtimas yra kitoks. Jis nepraeina pakeitus mitybą, išgėrus virškinimą gerinančių vaistų ir vargina beveik kasdien. Pilvas gali atrodyti padidėjęs, o drabužiai juosmens srityje tapti ankšti be jokios akivaizdžios priežasties (pavyzdžiui, svorio priaugimo).
2. Mitybos sutrikimai ir greitas sotumo jausmas
Jei pastebėjote, kad suvalgiusios vos kelis kąsnius jaučiatės visiškai sočios, arba staiga praradote apetitą, tai gali būti rimtas signalas. Auglys gali spausti skrandį, sukurdamas klaidingą pilnumo jausmą. Taip pat neretai pasireiškia pykinimas ar bendras nevirškinimo jausmas.
3. Dubens ar pilvo skausmas
Skausmas gali būti maudžiantis, nuolatinis arba aštrus. Skirtingai nuo menstruacijų skausmų, šis diskomfortas nėra susietas su ciklu. Moterys dažnai skundžiasi skausmu apatinėje pilvo dalyje, šonuose arba dubens srityje. Kartais šis skausmas gali būti supainiojamas su nugaros problemomis.
4. Padažnėjęs šlapinimasis
Jei staiga pradėjote jausti nenumaldomą norą šlapintis arba tenka bėgti į tualetą daug dažniau nei įprastai (nors skysčių vartojimas nepadidėjo), tai gali reikšti, kad auglys spaudžia šlapimo pūslę. Šis simptomas dažnai klaidingai priskiriamas šlapimo takų infekcijai, tačiau jei tyrimai nerodo infekcijos, o problema išlieka, būtina tirti kiaušides.
Kiti galimi įspėjamieji ženklai
Be minėtų keturių pagrindinių simptomų, yra ir kitų, mažiau specifinių požymių, kurie gali pasireikšti sergant kiaušidžių vėžiu. Nors jie gali būti susiję ir su kitomis ligomis, jų derinys su pagrindiniais simptomais turėtų kelti susirūpinimą.
- Nuolatinis nuovargis: Jaučiatės išsekusi net ir gerai išsimiegojusi, trūksta energijos įprastai veiklai.
- Nugaros skausmas: Skausmas juosmens srityje, kuris nepraeina pailsėjus ir nėra susijęs su fiziniu krūviu.
- Skausmas lytinių santykių metu: Dispareunija (skausmingi lytiniai santykiai) gali atsirasti staiga.
- Menstruacijų ciklo pokyčiai: Nereguliarios mėnesinės arba kraujavimas po menopauzės (pastarasis simptomas visada reikalauja skubios gydytojo konsultacijos).
- Vidurių užkietėjimas ar viduriavimas: Staigūs žarnyno veiklos pokyčiai be aiškios priežasties.
Rizikos veiksniai: kas turėtų būti ypač budrus?
Nors kiaušidžių vėžiu gali susirgti bet kuri moteris, tam tikri veiksniai padidina riziką. Žinodamos savo rizikos grupę, moterys gali atidžiau stebėti savo sveikatą.
Svarbiausi rizikos veiksniai yra:
- Amžius: Rizika didėja su amžiumi. Dauguma atvejų diagnozuojama moterims po menopauzės (virš 50–60 metų), tačiau liga gali paliesti ir jaunesnes.
- Genetika: Apie 10–15 proc. kiaušidžių vėžio atvejų yra paveldimi. Moterys, turinčios BRCA1 arba BRCA2 genų mutacijas, turi žymiai didesnę riziką susirgti ne tik kiaušidžių, bet ir krūties vėžiu.
- Šeimos istorija: Jei artimos giminaitės (mama, sesuo, močiutė) sirgo kiaušidžių, krūties ar storosios žarnos vėžiu.
- Reprodukcinė istorija: Moterys, kurios niekada negimdė arba gimdė būdamos vyresnio amžiaus (po 35 m.), patiria šiek tiek didesnę riziką. Tuo tarpu ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas, nėštumas ir žindymas riziką mažina.
Kaip atskirti vėžio simptomus nuo kitų ligų?
Vienas sudėtingiausių uždavinių – atskirti pavojingus simptomus nuo kasdienių negalavimų. Gydytojai rekomenduoja vadovautis „trijų savaičių taisykle“. Jei simptomai yra:
- Nauji: Anksčiau tokių pojūčių nebuvo arba jie buvo kitokie.
- Dažni: Pasireiškia daugiau nei 12 kartų per mėnesį.
- Patvarūs: Nepraeina pakeitus mitybą, pailsėjus ar pavartojus paprastų vaistų.
Tokiu atveju nereikėtų laukti kasmetinio patikrinimo, o registruotis vizitui pas ginekologą nedelsiant.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar PAP tyrimas (gimdos kaklelio tepinėlis) parodo kiaušidžių vėžį?
Ne, tai yra vienas dažniausių mitų. PAP tyrimas skirtas tik gimdos kaklelio pakitimams nustatyti. Kiaušidžių vėžiui diagnozuoti reikalinga ginekologinė apžiūra, transvaginalinis ultragarsas ir kraujo tyrimai (CA-125 žymuo), nors pastarasis ne visada yra tikslus.
Ar cista kiaušidėje visada reiškia vėžį?
Tikrai ne. Kiaušidžių cistos yra labai dažnos, ypač vaisingo amžiaus moterims. Dauguma jų yra funkcinės (atsiranda dėl ovuliacijos proceso) ir išnyksta savaime per kelis mėnesius. Tačiau sudėtingos cistos arba cistos po menopauzės reikalauja atidesnio stebėjimo.
Ką reiškia CA-125 kraujo tyrimas?
CA-125 yra baltymas, kurio kiekis kraujyje gali padidėti sergant kiaušidžių vėžiu. Tačiau jo padidėjimą gali lemti ir kitos, nepiktybinės būklės, pavyzdžiui, endometriozė, miomos ar net menstruacijos. Todėl šis tyrimas vertinamas tik kartu su kitais diagnostiniais metodais.
Ar kiaušidžių vėžys yra išgydomas?
Taip, ypač jei jis diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje. Kai liga nustatoma I stadijoje, penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 90 proc. Deja, vėlesnėse stadijose gydymas tampa sudėtingesnis, todėl ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi.
Savo kūno signalų stebėjimas – geriausia apsauga
Nors medicina nuolat tobulėja, kol kas nėra sukurta idealaus kiaušidžių vėžio skriningo metodo, kuris tiktų visoms moterims. Todėl geriausia apsauga išlieka atidus savo kūno stebėjimas ir intuicija. Niekas geriau už jus nepažįsta jūsų organizmo. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, nebijokite pasirodyti „įkyri“ pacientė ir prašyti išsamesnių tyrimų.
Reguliarūs vizitai pas ginekologą (bent kartą per metus), atviras pokalbis apie šeimos ligų istoriją ir dėmesys net ir menkiems, bet ilgai nepraeinantiems simptomams yra galingiausi ginklai kovoje su šia liga. Atminkite, kad pūtimas, pilvo skausmas ar sotumo jausmas gali būti ne tik virškinimo sutrikimai, bet ir pagalbos šauksmas, kurį išgirdus laiku, galima išsaugoti sveikatą ir gyvybę.
