Stresas – nematomas odos priešas
Kai organizmas patiria stresą, išsiskiria streso hormonai – kortizolis ir adrenalinas. Jie trumpam padeda susidoroti su pavojumi, tačiau ilgainiui sukelia neigiamas pasekmes. Kortizolis trikdo odos barjerinę funkciją – ji tampa mažiau atspari išorės veiksniams, praranda drėgmę ir pradeda greičiau senti. Dermatologai pabrėžia, kad būtent dėl šių pokyčių oda tampa jautresnė, linkusi į bėrimus ir uždegimus.
Be to, stresas tiesiogiai veikia kraujotaką: smulkieji kapiliarai susitraukia, todėl oda gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Rezultatas – papilkėjusi, pavargusi veido spalva ir prarastas natūralus spindesys.
Kaip stresas sukelia spuogus ir uždegimus
Dermatologai pastebi aiškų ryšį tarp emocinės būsenos ir aknės. Kai patiriame stresą, padidėja riebalinių liaukų aktyvumas, todėl oda pradeda gaminti daugiau sebumo – natūralaus riebalo, kuris, susimaišęs su negyvomis ląstelėmis, užkemša poras. Tai sukuria palankią terpę bakterijoms daugintis, o rezultatas – bėrimai, kurie dažnai atsiranda net suaugusiesiems.
Kai kurie pacientai, patirdami stresą, nesąmoningai liečia ar spaudo odą, taip dar labiau pablogindami situaciją. Dermatologai pataria tokiu metu imtis švelnios priežiūros, vengti agresyvių priemonių ir koncentruotis į raminančius ingredientus – pavyzdžiui, niacinamidą, pantenolį ar žaliosios arbatos ekstraktą.
Stresas ir odos ligos: psoriazė, egzema, rožinė
Ne vien kosmetinės problemos susijusios su stresu – įtampa gali išprovokuoti ar paūminti odos ligas. Psoriazė, atopinis dermatitas ir rožinė yra dažniausiai minimos kaip „emocinės odos“ ligos. Kai nervų sistema veikia per intensyviai, ji išskiria tam tikrus neurotransmiterius, kurie skatina uždegiminius procesus. Oda pradeda rausti, niežėti ar pleiskanoti.
Pasak dermatologės dr. Rimos Vaičienės, daugelis pacientų pastebi, kad būtent po stipraus emocinio streso simptomai smarkiai paūmėja. Ji pabrėžia, kad gydant tokias būkles būtina ne tik naudoti vietinius preparatus, bet ir mažinti streso lygį – nes be to, gydymas tampa tik laikinu sprendimu.
Kaip stresas skatina odos senėjimą
Stresas skatina laisvųjų radikalų gamybą organizme. Jie pažeidžia kolageno ir elastino skaidulas, kurios suteikia odai stangrumo ir elastingumo. Todėl ilgalaikis stresas ne tik skatina raukšlių formavimąsi, bet ir keičia odos tekstūrą – ji tampa plonesnė, mažiau elastinga ir praranda gyvybingumą.
Kortizolis taip pat mažina odos gebėjimą atsinaujinti, todėl žaizdelės ar spuogų pėdsakai gyja lėčiau. Dermatologai vis dažniau kalba apie vadinamąjį „stresinį senėjimą“ – procesą, kai oda atrodo vyresnė ne dėl metų, o dėl nuolatinės įtampos.
Kaip padėti odai stresiniu laikotarpiu
Odos priežiūra stresiniu laikotarpiu turėtų būti švelni, bet nuosekli. Dermatologai rekomenduoja mažinti aktyvių ingredientų kiekį ir orientuotis į drėkinimą bei apsaugą. Kremuose verta ieškoti keramido, hialurono rūgšties, alantoino. Jie atstato apsauginį barjerą ir ramina uždegimą.
Be to, reikėtų pasirūpinti ne tik išore, bet ir vidumi. Mityba, kurioje gausu omega-3 rūgščių, antioksidantų ir pakankamas vandens kiekis, padeda odai atlaikyti streso poveikį. Taip pat svarbu gerai išsimiegoti – būtent miego metu oda regeneruojasi ir atgauna natūralų spindesį.
Psichologinės technikos odos sveikatai
Streso valdymo metodai tiesiogiai prisideda prie sveikesnės odos. Kvėpavimo pratimai, meditacija, joga ar pasivaikščiojimai gamtoje mažina kortizolio lygį kraujyje ir gerina kraujotaką. Dermatologai vis dažniau bendradarbiauja su psichologais, nes pastebima, kad emocinis stabilumas lemia žymiai geresnius gydymo rezultatus.
Jeigu jaučiate, kad stresas tampa nuolatiniu palydovu, verta apsvarstyti psichologo konsultaciją. Kartais odos problemos tampa signalais, kad kūnas prašo poilsio ir dėmesio.
DUK
Ar stresas gali sukelti naujų odos ligų?
Taip, stresas gali išprovokuoti ar sustiprinti psoriazės, egzemos, rožinės bei aknės simptomus. Ilgalaikis emocinis spaudimas silpnina imuninę sistemą, o tai tiesiogiai veikia odos būklę.
Ar stresas sukelia spuogus tik jauniems žmonėms?
Ne, vis daugiau dermatologų pastebi, kad streso sukelta aknė dažnai pasireiškia ir suaugusiems, ypač moterims dėl hormoninių svyravimų.
Ką daryti, jei oda blogėja dėl įtampos?
Reikėtų derinti dermatologinį gydymą su streso mažinimo praktikomis. Tinkama mityba, miegas ir psichologinis palaikymas yra tokie pat svarbūs kaip ir kremai.
Ar grožio procedūros padeda įveikti streso poveikį?
Tik iš dalies. Jos gali pagerinti odos išvaizdą, bet jei stresas išlieka, poveikis bus laikinas. Tik subalansavus emocinę būklę, galima pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Ramybė – geriausias odos priežiūros ritualas
Graži oda prasideda ne nuo brangiausio serumo, o nuo vidinės ramybės. Kai leidžiame sau ilsėtis, kvėpuoti ir gyventi lėčiau, mūsų oda tai atspindi – ji tampa švytinti, lygesnė ir atsparesnė. Tad jei norite sveikos odos, rūpinkitės ne tik tuo, ką tepate ant veido, bet ir tuo, ką jaučiate viduje. Nes tik rami širdis ir protas gali sukurti tikrą, natūralų grožį.
