Kas sukelia piršto pūliavimą
Pagrindinė priežastis – bakterijų patekimas į audinius per odos pažeidimą. Tai gali įvykti po įdrėskimų, pjūvių, nago kampelio įaugimo ar net po paprasto odelių nukarpymo. Dažniausiai pūliavimą sukelia Staphylococcus aureus bakterijos, kurios gyvena ant odos, tačiau per žaizdą gali patekti į gilesnius sluoksnius.
Prie rizikos veiksnių priskiriama prasta rankų higiena, įprotis kramtyti nagus ar odeles, darbas su dirginančiomis cheminėmis medžiagomis be pirštinių, taip pat silpnesnė imuninė sistema ar diabetas.
Pūliuojančio piršto simptomai
Pirmieji požymiai dažnai būna nežymūs – maudimas, paraudimas, jautrumas prisilietus. Tačiau infekcijai progresuojant atsiranda šie simptomai:
- Pastebimas patinimas aplink nago ar piršto galiuką;
- Oda tampa karšta, įsitempusi ir skausminga;
- Matyti gelsvai baltas pūlių taškas ar pūlinys;
- Skausmas stiprėja, ypač spaudžiant ar lenkiant pirštą;
- Esant sunkesnei infekcijai – gali pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas.
Ką daryti, kai pūliuoja pirštas
Pirmas žingsnis – įvertinti situaciją. Jeigu infekcija paviršinė, be karščiavimo ar didelio patinimo, ją galima bandyti gydyti namuose. Tačiau jei pūliai kaupiasi giliai, atsiranda stiprus skausmas, karščiavimas ar plintantis paraudimas, būtina kreiptis į gydytoją.
Pirmoji pagalba namuose
1. Švari aplinka. Prieš bet kokius veiksmus kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu.
2. Šiltos druskos vonelės. Mirkykite pirštą šiltame vandenyje su druska (1 arbatinis šaukštelis stiklinei vandens) 3–4 kartus per dieną po 10–15 minučių. Tai padeda ištraukti pūlius ir mažina patinimą.
3. Dezinfekcija. Po mirkymo odą švelniai nusausinkite ir patepkite antiseptiniu tirpalu (pvz., chlorheksidinu ar spiritiniu jodo tirpalu).
4. Tvarsliava. Jei yra atvira žaizda, ją lengvai uždenkite steriliu pleistru, kad išvengtumėte papildomo užkrėtimo.
Ko nereikėtų daryti
Niekada nespauskite pūlinio patys – tai gali paskatinti bakterijų patekimą giliau ar į kraują. Taip pat nerekomenduojama naudoti stipriai dirginančių medžiagų, tokių kaip grynas alkoholis ar acto rūgštis, nes jos gali dar labiau pažeisti audinius.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu po 1–2 dienų savarankiško gydymo pagerėjimo nėra, arba infekcija plinta – būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar chirurgą. Gali būti reikalingas pūlinio atvėrimas ir profesionalus išvalymas. Kai kuriais atvejais skiriami antibiotikai, ypač jei pūliavimas plinta ar pasireiškia karščiavimas.
Kaip išvengti piršto pūliavimo
Prevencija – geriausias gydymas. Svarbiausia laikytis rankų higienos, ypač jei dirbate sode, su įrankiais ar chemikalais. Naudokite apsaugines pirštines, o įdrėskimus ar įpjovimus visada dezinfekuokite iš karto. Nekerpkit odelių per giliai ir venkite nagų kramtymo. Jei pastebite paraudimą ar įaugusį nagą, pasirūpinkite juo iš karto, nelaukite, kol atsiras pūliai.
DUK
Ar galima pūliuojantį pirštą gydyti tik namuose?
Jei infekcija nedidelė, galima pabandyti gydytis namuose šiltomis vonelėmis ir antiseptiku, tačiau jei pūlinys gilesnis ar didėja – reikalinga gydytojo apžiūra.
Kiek laiko gyja pūliuojantis pirštas?
Paviršiniai uždegimai paprastai praeina per 3–5 dienas. Gilesni pūliniai gali gyti iki dviejų savaičių, ypač jei reikalingas pjūvis ar antibiotikai.
Ar galima naudoti antibiotikų tepalą be recepto?
Geriau ne – savarankiškai pasirinkti antibiotiką nėra saugu. Tik gydytojas gali nustatyti, ar jo tikrai reikia, ir paskirti tinkamą preparatą.
Ką daryti, jei pūliai vis tiek kaupiasi?
Jei pūliai neišnyksta ar skausmas stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją – gali būti reikalingas chirurginis pūlinio atvėrimas.
Kai piršto skausmas tampa rimtu signalu
Atrodytų, mažytis piršto uždegimas gali pasirodyti nereikšmingas, tačiau uždelstas gydymas gali baigtis rimtomis komplikacijomis. Todėl net ir mažiausias pūlinys – signalas pasirūpinti savimi. Laiku suteikta pagalba, higiena ir dėmesys rankų odai padės išvengti skausmingų situacijų ir užkirsti kelią infekcijai plisti.
