Geležies trūkumas yra viena dažniausių mitybos problemų visame pasaulyje, paliečianti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Daugelis žmonių, kuriems diagnozuota mažakraujystė ar sumažėjusios feritino atsargos, skuba į vaistines pirkti papildų, tačiau dažnai nusivilia po kelių mėnesių atlikę pakartotinius kraujo tyrimus. Kodėl hemoglobino ir feritino rodikliai nekyla, net ir sąžiningai geriant paskirtus preparatus? Atsakymas dažniausiai slypi ne pačiame vaiste, o vartojimo klaidose. Geležis yra itin „kaprizingas“ mikroelementas – jos pasisavinimui didžiulę įtaką daro skrandžio rūgštingumas, paros metas ir, svarbiausia, maistas bei gėrimai, vartojami kartu. Gydytojų ir vaistininkų praktika rodo, kad tiesiog pakoregavus vartojimo laiką ir atskyrus tam tikrus produktus, gydymo efektyvumas gali padidėti kelis kartus.
Auksinė taisyklė: kada geriausia gerti geležį?
Pagrindinė taisyklė, kurią pabrėžia dauguma hematologų ir šeimos gydytojų, yra gana griežta: geležis geriausiai pasisavinama tuščiame skrandyje, kai rūgštingumas yra didžiausias. Tai reiškia, kad idealus laikas yra ryte, likus 30–60 minučių iki pusryčių. Būtent rūgšti terpė yra būtina, kad dvivalentė geležis (dažniausia papildų forma) ištirptų ir būtų paruošta absorbcijai dvylikapirštėje žarnoje.
Tačiau realybė dažnai pakoreguoja šią taisyklę. Geležies druskos (pavyzdžiui, geležies sulfatas) stipriai dirgina skrandžio gleivinę. Vartojant papildus ant tuščio skrandžio, daugeliui pacientų pasireiškia nemalonūs simptomai: pykinimas, skrandžio skausmai, rėmuo ar net vėmimas. Jei priklausote jautrų skrandį turinčių žmonių grupei, gydytojai rekomenduoja alternatyvią strategiją:
- Vartoti geležį praėjus 2 valandoms po valgio. Tai kompromisas, leidžiantis skrandžiui šiek tiek išsituštinti, bet nepaliekantis jo visiškai be apsaugos.
- Perkelti vartojimą į vakarą, prieš miegą (taip pat bent 2 valandas po paskutinio valgio). Tai gali padėti „išmiegoti“ pykinimo jausmą.
- Kraštutiniu atveju – vartoti su nedideliu kiekiu maisto, tačiau žinant, kad pasisavinimas gali sumažėti net iki 50 proc., todėl gydymo kursas užtruks ilgiau.
Su kuo griežtai negalima maišyti geležies?
Net jei pasirinkote tinkamą laiką, visa jūsų pastanga gali nueiti perniek, jei kartu su geležies tablete išgersite netinkamą gėrimą ar suvalgysite tam tikrą produktą. Egzistuoja vadinamieji „geležies blokatoriai“ – medžiagos, kurios chemiškai susijungia su geležimi ir paverčia ją netirpiu junginiu, kurio organizmas negali įsisavinti.
1. Pienas ir kiti kalcio šaltiniai
Kalcis ir geležis konkuruoja dėl tų pačių pasisavinimo receptorių žarnyne. Be to, kalcis tiesiogiai blokuoja geležies absorbciją. Todėl geležies preparatų negalima užsigerti pienu, kefyru, jogurtu ar valgyti kartu su varške bei sūriu. Tarp geležies vartojimo ir didelio kiekio pieno produktų vartojimo turėtų būti bent 2 valandų pertrauka.
2. Kava ir arbata (taninai ir polifenoliai)
Tai viena dažniausių klaidų – geležies tabletė užgeriama rytine kava arba stipria juoda arbata. Šiuose gėrimuose gausu taninų ir polifenolių, kurie yra stiprūs geležies inhibitoriai. Tyrimai rodo, kad puodelis kavos gali sumažinti geležies pasisavinimą iki 60 proc., o stipri arbata – net iki 70–80 proc. Tai galioja ne tik juodai, bet ir žaliai arbatai bei kai kurioms žolelių arbatoms. Vandenį keisti kava reikėtų tik praėjus bent porai valandų po vaisto išgėrimo.
3. Kiaušiniai ir pilno grūdo produktai
Nors kiaušiniai yra maistingi, jų baltyme yra fosvitino, kuris suriša geležį. Taip pat atsargiai reikėtų vertinti sėlenas, avižas ir kitus pilno grūdo produktus, kuriuose gausu fitatų (fitino rūgšties). Fitatai yra natūralūs augalų junginiai, kurie stipriai slopina mineralų absorbciją. Jei pusryčiams valgote avižinę košę, geležį geriau gerti gerokai prieš ją arba jau po jos.
4. Antacidiniai vaistai
Jei vartojate vaistus nuo rėmens (mažinančius skrandžio rūgštingumą, pavyzdžiui, omeprazolį ar paprastus kramtomus antacidus su kalciu/magniu), geležies pasisavinimas bus labai prastas. Geležiai reikia rūgšties. Jei būtina vartoti abu vaistus, pasitarkite su gydytoju dėl laiko suderinimo – dažniausiai rekomenduojama daryti kuo didesnę pertrauką.
Kas padeda įsisavinti geležį?
Jei yra blokatoriai, yra ir pagalbininkai. Geriausias geležies draugas yra vitaminas C (askorbo rūgštis). Jis rūgština skrandžio terpę ir padeda geležį paversti į formą, kurią žarnynas lengvai atpažįsta ir pasiima.
Gydytojai rekomenduoja:
- Geležies tabletę užgerti stikline vandens su citrina arba natūraliomis apelsinų sultimis (šviežiai spaustomis).
- Kartu su geležimi vartoti 250–500 mg vitamino C papildą.
- Valgyti produktus, turinčius vitamino C (braškes, kivius, paprikas, brokolius), jei geležį geriate valgio metu.
Sąveika su kitais vaistais: ką svarbu žinoti?
Geležis yra reaktyvus elementas, todėl ji gali paveikti ne tik maisto, bet ir kitų vaistų veikimą. Ypač atidūs turi būti pacientai, sergantys skydliaukės ligomis. Geležies papildai mažina levotiroksino (vaisto, skiriamo esant hipotirozei) pasisavinimą. Todėl taisyklė paprasta: pirma geriamas levotiroksinas (ryte nevalgius), o geležis – tik po 4 valandų (pavyzdžiui, prieš pietus). Jei nesilaikysite šios pertraukos, gali sutrikti skydliaukės hormonų balansas.
Taip pat geležis gali sąveikauti su tam tikrais antibiotikais (tetraciklinais, fluorochinolonais) ir vaistais nuo parkinsonizmo. Visada informuokite gydytoją apie visus vartojamus preparatus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie geležies vartojimą.
Ar normalu, kad vartojant geležį pakito išmatų spalva?
Taip, tai visiškai normalu ir nepavojinga. Vartojant geležies preparatus, išmatos dažnai tampa tamsios, net juodos spalvos. Taip nutinka dėl nepasisavintos geležies oksidacijos. Dėl to nerimauti nereikia, nebent atsiranda kitų simptomų, pavyzdžiui, stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas.
Kiek laiko reikia gerti geležį?
Klaidinga manyti, kad geležį galima nutraukti vos tik hemoglobinas pasiekia normos ribas. Hemoglobinas atsistato greičiau, tačiau pagrindinis tikslas yra atstatyti feritino (geležies atsargų) kiekį. Tai dažniausiai užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių, o kartais ir ilgiau. Nutraukus gydymą per anksti, anemija greitai atsinaujins.
Ar skystą geležį gerti geriau nei tabletes?
Skystos formos dažnai yra švelnesnės skrandžiui ir tinka vaikams ar žmonėms, kuriems sunku nuryti dideles tabletes. Tačiau skysta geležis turi vieną minusą – ji gali nudažyti dantis tamsia spalva. Kad to išvengtumėte, skystą preparatą gerkite per šiaudelį ir po vartojimo praskalaukite burną vandeniu.
Ką daryti, jei nuo geležies kietėja viduriai?
Vidurių užkietėjimas – dažnas šalutinis poveikis. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto arba pasitarti su vaistininku dėl magnio preparatų vartojimo (kurie laisvina vidurius), tačiau juos reikia gerti atskiru metu nuo geležies. Taip pat galima bandyti keisti geležies formą (pvz., į chelatinius junginius), kurie mažiau dirgina žarnyną.
Geležies formų įvairovė ir pasirinkimas
Ne visa geležis vaistinėse yra vienoda. Tradicinė ir dažniausiai kompensuojama forma yra dvivalentės geležies druskos (pvz., geležies sulfatas). Jos yra efektyvios, greitai kelia hemoglobino lygį, tačiau pasižymi stipriausiais šalutiniais poveikiais virškinamajam traktui. Dėl šios priežasties dalis pacientų nutraukia kursą.
Alternatyva – trivalentė geležis arba naujos kartos chelatinės (bisglicinato) bei liposominės formos. Šios geležies formos yra „apvilktos“ apsauginiais sluoksniais arba sujungtos su aminorūgštimis, todėl jos nedirgina skrandžio ir yra absorbuojamos kitose žarnyno dalyse. Nors jos gali būti brangesnės ir kartais lėčiau kelia rodiklius, jos yra puikus pasirinkimas tiems, kurie visiškai netoleruoja standartinių preparatų. Liposominė geležis taip pat mažiau reaguoja su maistu, todėl jos vartojimo taisyklės gali būti šiek tiek lankstesnės, tačiau visada geriausia vadovautis konkretaus preparato informaciniu lapeliu.
Mitybos įtaka atsargų palaikymui
Geležies preparatai yra lyg gaisro gesinimas – jie būtini, kai atsargos kritiškai sumažėjusios. Tačiau norint, kad ateityje nebereikėtų kartoti vaistų kurso, būtina peržiūrėti savo mitybą. Svarbu suprasti skirtumą tarp heminės ir neheminės geležies. Heminė geležis, esanti gyvūniniuose produktuose (raudona mėsa, kepenys, liežuvis), pasisavinama geriausiai (apie 15–30 proc.). Neheminė geležis, esanti augaluose (špinatai, lęšiai, burokėliai, grikiai), pasisavinama daug sunkiau (vos 2–5 proc.).
Tai nereiškia, kad augaliniai šaltiniai yra nevertingi, tačiau vegetarams ar retai mėsą valgantiems žmonėms reikia itin atidžiai derinti produktus – augalinę geležį visada valgyti kartu su vitaminu C gausiais produktais ir vengti kavos valgio metu. Nuoseklus mitybos derinimas kartu su teisingu papildų vartojimu ryte arba tarp valgių yra vienintelis kelias į ilgalaikę sveikatą ir energijos atgavimą.
