Išangės vėžio simptomai gali būti kraujavimas iš išangės, gumbelis, skausmas ar spaudimas, niežėjimas, neįprastos išskyros ir pasikeitę tuštinimosi įpročiai. Šiuos požymius dažniau sukelia hemorojus, įplėša ar kita nepiktybinė būklė, tačiau vien pagal pojūčius ar vaizdą jų atskirti negalima. Jeigu simptomas kartojasi, nepraeina arba stiprėja, kreipkitės į šeimos gydytoją ar koloproktologą – ankstyvas ištyrimas padeda greičiau rasti tikrąją priežastį.
Skambinkite 112, jei kraujavimas gausus ir nesiliauja, jaučiate ryškų silpnumą, alpstate, esate sutrikę arba išmatos tapo juodos ir deguto spalvos. Nedidelį, bet pasikartojantį kraujavimą taip pat turi įvertinti gydytojas.
Dažniausi išangės vėžio simptomai
Ligai nėra vieno tik jai būdingo požymio. Nacionalinis vėžio institutas (JAV) ir NHS nurodo, kad verta atkreipti dėmesį į šiuos pokyčius:
- kraują iš išangės ar ant išmatų;
- gumbelį arba sukietėjimą prie išangės;
- skausmą, spaudimą ar pilnumo pojūtį išangės srityje;
- užsitęsusį niežėjimą arba dirginimą;
- gleivingas ar kitas neįprastas išskyras;
- tuštinimosi pokyčius, pavyzdžiui, dažnesnį norą tuštintis ar sunkesnį išmatų sulaikymą;
- padidėjusius kirkšnies limfmazgius.
Vienas simptomas dar nereiškia vėžio. Vis dėlto naujas, pasikartojantis ar blogėjantis pokytis yra priežastis ne gydytis „iš akies“, o išsitirti.
Simptomų žemėlapis
Kraujas, gumbelis, išskyros
Skausmas, spaudimas, niežėjimas
Tuštinimosi ar sulaikymo pokyčiai
Išangės vėžys ar hemorojus?
Hemorojus ir išangės vėžys gali sukelti panašų kraujavimą, niežėjimą ar gumbelį. Hemorojui dažnai būdingas ryškiai raudonas kraujas po tuštinimosi ir su stanginimusi susiję simptomai, tačiau šie požymiai nėra patikimas būdas atmesti vėžį. Ypač svarbu tikrintis, jei anksčiau buvę simptomai pasikeitė, gydymas nuo hemorojaus nepadeda arba atsirado naujas kietas darinys.
Daugiau apie dažną kraujavimo priežastį skaitykite straipsnyje kraujavimas iš išangės, o apie kitus darinius – išangės polipų simptomai.
| Požymis | Dažnos kitos priežastys | Ką daryti |
|---|---|---|
| Kraujavimas | Hemorojus, įplėša, uždegimas | Pasikartojantį kraujavimą aptarkite su gydytoju |
| Gumbelis | Išorinis hemorojus, cista, karpa | Nespauskite ir nedeginkite; reikalinga apžiūra |
| Skausmas ar niežėjimas | Įplėša, dermatitas, infekcija | Kreipkitės, jei nepraeina ar stiprėja |
| Tuštinimosi pokytis | Mityba, vaistai, žarnyno ligos | Įvertinkite trukmę ir kitus simptomus su gydytoju |
Kaip nustatoma diagnozė?
Vizitas paprastai prasideda pokalbiu apie simptomų pradžią, kraujavimą, vartojamus vaistus ir rizikos veiksnius. Gydytojas gali apžiūrėti išangės sritį ir atlikti digitalinį tiesiosios žarnos tyrimą. Išangės kanalui apžiūrėti gali būti naudojama anoskopija ar proktoskopija.
Jei randamas įtartinas pakitimas, paimamas audinio mėginys. Biopsijos laboratorinis ištyrimas patvirtina, ar pakitime yra vėžinių ląstelių. Patvirtinus diagnozę, vaizdiniai tyrimai padeda įvertinti ligos išplitimą ir parinkti gydymą.
Ištyrimo kelias
1. Simptomų įvertinimas → 2. Apžiūra ir apčiuopa → 3. Anoskopija / proktoskopija → 4. Biopsija, jei reikia → 5. Stadijos tyrimai ir gydymo planas
Kas didina riziką?
Svarbiausias rizikos veiksnys yra užsitęsusi tam tikrų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų infekcija. Rizika taip pat siejama su rūkymu, ŽIV infekcija ar kita nusilpusia imunine sistema ir ankstesniais ŽPV sukeltais ikivėžiniais pakitimais ar vėžiais. Rizikos veiksnys nėra diagnozė: liga gali neatsirasti net turint kelis veiksnius, o kartais nustatoma jų neturint.
Riziką padeda mažinti nerūkymas ir vakcinacija nuo ŽPV pagal Lietuvoje taikomas amžiaus bei individualias rekomendacijas. Padidintos rizikos žmonėms tikrinimosi planą reikėtų aptarti individualiai – visiems tinkamo vienodo kasmetinio tyrimo grafiko nėra.
Kaip gydomas išangės vėžys?
Gydymas priklauso nuo naviko vietos, stadijos, bendros sveikatos ir paciento poreikių. Išangės kanalo vėžiui dažnai taikomas spindulinio gydymo ir chemoterapijos derinys. Operacija gali būti pasirenkama mažiems tam tikros vietos navikams arba kai liga po pradinio gydymo išlieka ar atsinaujina. Planą sudaro daugiadalykė specialistų komanda; internete aprašytas metodas negali pakeisti individualaus sprendimo.
Ką padaryti prieš vizitą?
- Užsirašykite, kada prasidėjo simptomai ir kaip dažnai kartojasi.
- Pažymėkite kraujo spalvą ir apytikslį kiekį, bet neatidėliokite pagalbos dėl užrašų.
- Susirašykite vaistus, ypač kraują skystinančius preparatus.
- Nenaudokite agresyvių „liaudiškų“ priemonių ar rūgščių dariniui šalinti.
- Gydytojui pasakykite apie ŽPV, ŽIV, imunitetą slopinantį gydymą ir ankstesnius pakitimus.
Dažniausi klausimai
Ar išangės vėžys visada kraujuoja?
Ne. Gali vyrauti gumbelis, skausmas, niežėjimas, išskyros arba tuštinimosi pokyčiai. Kai kurie ankstyvi pakitimai gali sukelti labai nežymius simptomus.
Ar hemorojus gali virsti vėžiu?
Hemorojus nėra išangės vėžys ir pats savaime juo nevirsta. Problema ta, kad abi būklės gali pasireikšti panašiai, todėl užsitęsusių simptomų nereikėtų automatiškai priskirti hemorojui.
Ar gumbelį galima atpažinti iš nuotraukos?
Patikimai – ne. Nuotrauka neparodo darinio gylio ir audinių savybių. Diagnozei gali reikėti apžiūros, instrumentinio tyrimo ir biopsijos.
Kiek laiko laukti, kol simptomas praeis?
Jei kraujavimas kartojasi, yra gumbelis ar simptomas blogėja, registruokitės nelaukdami. Net ir nepiktybinę priežastį dažnai galima veiksmingiau gydyti ją nustačius.
Kodėl nereikėtų atidėlioti ištyrimo?
Dažniausia delsimo priežastis – įsitikinimas, kad kraujavimą ar gumbelį tikrai sukėlė hemorojus. Tačiau saugus sprendimas nėra spėlioti diagnozę, o patvirtinti priežastį. Apžiūra gali būti trumpa, o gydytojas iš anksto paaiškina kiekvieną veiksmą. Jeigu jaučiate nerimą ar skausmą, apie tai pasakykite prieš tyrimą – tyrimo eiga gali būti pritaikyta.
Neatidėliokite vien todėl, kad simptomas trumpam sumažėjo. Kraujavimas ir diskomfortas gali būti epizodiniai. Taip pat svarbu nepradėti savarankiškai vartoti receptinių tepalų ar žvakučių: jie gali sumažinti pojūčius, bet nepašalina neaiškios priežasties.
Kaip pasiruošti pokalbiui apie jautrius simptomus?
Išangės srities nusiskundimai yra įprasta gydytojų darbo dalis. Galite iš anksto užsirašyti svarbiausius faktus ir perskaityti juos vizito metu. Pasakykite, ar kraujas matomas ant popieriaus, išmatų paviršiuje ar tualete, ar gumbelis keičiasi, ar yra išskyrų, karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas. Tiksli informacija padeda pasirinkti reikalingus tyrimus, tačiau jokio simptomo nereikia apibūdinti „tobulai“, kad gautumėte pagalbą.
Patikimi šaltiniai
- National Cancer Institute: anal cancer symptoms
- National Cancer Institute: diagnosis and prognosis
- National Cancer Institute: treatment
- NHS: symptoms of anal cancer
- American Cancer Society: signs and symptoms
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Išangės vėžio simptomai: ką tikrinti, o ne spėlioti
Kraujavimą, skausmą, niežėjimą ar guzelį dažniau sukelia hemorojus ar įplėša, tačiau užsitęsę ar pasikartojantys simptomai turi būti apžiūrėti. Išangės vėžys negali būti patvirtintas vien nuotrauka – diagnozei reikalinga apžiūra ir dažnai biopsija.
| Situacija | Ką tai gali reikšti | Kitas žingsnis |
|---|---|---|
| Ryškus kraujas po tuštinimosi | Dažnai hemorojus ar įplėša, bet reikia vertinti | Kreiptis, jei kartojasi |
| Kietas guzelis, negyjanti opa ar išskyros | Reikia atmesti naviką | Neatidėlioti proktologo apžiūros |
| Gausus kraujavimas, silpnumas ar alpimas | Galimas reikšmingas kraujo netekimas | 112 |
- Neatidėkite apžiūros dėl gėdos – ankstyvas įvertinimas svarbus.
- Informuokite apie ŽPV, rūkymą, imunitetą slopinančius vaistus ir simptomų trukmę.
- Normalus tuštinimasis ar skausmo nebuvimas naviko visiškai neatmeta.
Staigiai blogėjant būklei, atsiradus dusuliui, alpimui, sumišimui, nekontroliuojamam kraujavimui, stipriam skausmui ar naujam neurologiniam simptomui skambinkite 112.
