Atšalus orams ir prasidėjus peršalimo ligų sezonui, inhaliatorius (dar vadinamas nebulizatoriumi) tampa vienu svarbiausių prietaisų daugelio šeimų vaistinėlėse. Tai efektyvi priemonė, padedanti greičiau įveikti kvėpavimo takų ligas, palengvinti kosulį ir sumažinti gleivinės paburkimą. Tačiau kartu su šio prietaiso populiarumu plinta ir pavojingi mitai apie tai, ką galima į jį pilti. Interneto forumuose gausu „liaudiškų“ patarimų, siūlančių inhaliuoti viską – nuo mineralinio vandens iki eterinių aliejų ar žolelių nuovirų. Medikai skambina pavojaus varpais: netinkamai parinktas skystis inhaliacijoms gali ne tik nesugydyti, bet ir sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą ar stiprią alerginę reakciją. Todėl labai svarbu tiksliai žinoti, kas yra saugu, o kas – griežtai draudžiama.
Kaip veikia šiuolaikiniai inhaliatoriai ir kodėl tai svarbu
Norint suprasti, kodėl negalima į prietaisą pilti bet ko, būtina suvokti jo veikimo principą. Šiuolaikiniai kompresoriniai arba tinkleliniai (MESH) inhaliatoriai skiriasi nuo senovinių garų vonelių. Jų pagrindinė funkcija – skystą vaistinį preparatą suskaldyti į mikroskopines daleles (aerozolį). Šios dalelės yra tokios mažos, kad įkvėpus jos nukeliauja ne tik į nosiaryklę, bet ir giliai į apatinius kvėpavimo takus – bronchus, bronchioles ir net plaučių alveoles.
Būtent čia ir slypi pagrindinė rizika. Jei garų vonelėje stambūs lašai lieka nosyje ar gerklėje, tai inhaliatoriaus sugeneruotas rūkas nuneša visas medžiagas tiesiai į jautriausias plaučių vietas. Jei tos medžiagos nėra sterilios arba skirtos tokiam naudojimui, jos gali mechaniškai užkimšti smulkiausius kvėpavimo takus arba sukelti cheminį nudegimą.
Ką gydytojai rekomenduoja pilti į inhaliatorių
Saugiausių ir dažniausiai rekomenduojamų priemonių sąrašas yra gana trumpas. Gydytojai pabrėžia, kad į inhaliatoriaus talpą turėtų patekti tik sterilūs, specialiai tam skirti tirpalai.
Natrio chlorido 0,9 proc. tirpalas (fiziologinis skystis)
Tai yra pagrindinė ir saugiausia priemonė, kurią galima naudoti be atskiro gydytojo paskyrimo. Fiziologinis tirpalas drėkina kvėpavimo takų gleivinę, skystina gleives ir padeda lengviau atsikosėti. Jis puikiai tinka tiek profilaktikai, tiek lengvo peršalimo gydymui. Svarbu naudoti tik sterilų tirpalą, perkamą vaistinėse ampulėmis arba buteliukais, o ne namuose gamintą druskos ir vandens mišinį.
Specialūs hialurono rūgšties preparatai
Pastaruoju metu vis dažniau rekomenduojami specialūs inhaliacijoms skirti tirpalai su hialurono rūgštimi. Jie ne tik drėkina, bet ir padeda atkurti pažeistą gleivinę, mažina uždegimą ir apsaugo nuo išdžiūvimo. Tai ypač aktualu esant sausam, erzinančiam kosuliui ar laringitui.
Gydytojo paskirti vaistai
Jei ligos eiga sunkesnė (pavyzdžiui, sergant astma, obstrukciniu bronchitu ar plaučių uždegimu), gydytojas gali paskirti specifinius vaistus:
- Bronchus plečiančius vaistus (bronchodiliatorius): Jie atpalaiduoja bronchų raumenis ir palengvina kvėpavimą esant spazmams.
- Mukolitikus: Tai vaistai, kurie skystina tirštas gleives ir palengvina jų pasišalinimą.
- Inhaliuojamuosius gliukokortikoidus: Hormoniniai preparatai, skirti stipriam uždegimui mažinti.
Svarbu: Šie vaistai turi būti naudojami tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, ir dažniausiai yra skiedžiami tuo pačiu fiziologiniu tirpalu.
Griežtas „NE“: ko jokiu būdu negalima naudoti
Nepaisant gausybės klaidingos informacijos internete, tam tikros medžiagos yra kategoriškai draudžiamos naudoti kompresoriniuose ir membraniniuose inhaliatoriuose. Jų naudojimas gali sugadinti prietaisą ir, kas dar blogiau, nepataisomai pakenkti sveikatai.
Eteriniai aliejai – mirtinas pavojus plaučiams
Tai vienas dažniausių ir pavojingiausių mitų. Žmonės mano, kad jei eukaliptų aliejus padeda kvėpuoti garinant, jis tiks ir inhaliatoriui. Tai yra didžiulė klaida. Eteriniai aliejai, suskaldyti į mikrodaleles ir patekę į plaučių alveoles, sukuria plėvelę, kuri trukdo dujų apykaitai.
Riebalinės dalelės plaučiuose negali ištirpti ar pasišalinti. Tai gali sukelti lipidinę pneumoniją (riebalinį plaučių uždegimą) – itin pavojingą būklę, kurią sunku gydyti. Be to, aliejai gali sukelti stiprų bronchų spazmą alergiškiems žmonėms. Aliejus taip pat greitai užkemša inhaliatoriaus filtrus ir purkštukus, sugadindamas prietaisą.
Mineralinis vanduo
Nors vis dar galima išgirsti rekomendacijų inhaliuoti „Vytautą“ ar „Borjomi“, šiuolaikinė medicina tam nepritaria dėl kelių priežasčių:
- Nesterilumas: Mineralinis vanduo buteliuose nėra sterilus. Jame gali būti bakterijų, kurios, patekusios giliai į plaučius, gali sukelti infekciją.
- Druskų nuosėdos: Mineraliniame vandenyje esančios druskos ir mineralai gali kristalizuotis smulkiuose bronchuose, sukeldami dirginimą.
- Angliarūgštė: Gazuotas vanduo gali papildomai dirginti jautrią gleivinę ir sukelti hipoksiją (deguonies trūkumą) audiniuose.
Žolelių nuovirai ir arbatos
Ramunėlių, čiobrelių ar kitų žolelių nuovirai tinka skalauti gerklę arba gerti, bet ne pilti į inhaliatorių. Net ir geriausiai nukoštame nuovire lieka mikroskopinių augalinių dalelių. Patekusios į plaučius, jos veikia kaip svetimkūniai, galintys sukelti stiprią alerginę reakciją, uždegimą ar net pūlinį procesą. Be to, augalinės dalelės akimirksniu užkemša jautrius inhaliatorių mechanizmus.
Sirupai ir sutrintos tabletės
Jokie sirupai nuo kosulio, skirti vartoti per burną, negali būti pilami į inhaliatorių. Jų sudėtyje yra cukraus, kvapiųjų medžiagų ir konservantų, kurie skirti virškinamajam traktui, o ne plaučiams. Cukrus plaučiuose yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Taip pat negalima trinti tablečių ir tirpinti jų vandenyje tikintis, kad tai veiks kaip inhaliacija.
Kaip pasirinkti tirpalą pagal kosulio tipą
Tinkamas preparato pasirinkimas priklauso nuo to, koks kosulys kankina pacientą. Neteisingai parinkta priemonė gali paversti produktyvų kosulį sausu arba atvirkščiai – paskatinti per didelį sekrecijos kiekį, kai to nereikia.
Esant sausam, erzinančiam kosuliui (dažniausiai ligos pradžioje arba sergant laringitu), pagrindinis tikslas yra sudrėkinti gleivinę ir sumažinti dirginimą. Tam idealiai tinka paprastas natrio chlorido tirpalas arba tirpalai su hialurono rūgštimi. Jie padengia gleivinę apsauginiu sluoksniu ir mažina norą kosėti. Gydytojas taip pat gali paskirti inhaliuojamų hormonų, jei kosulys yra spazminio pobūdžio (pvz., laringito priepuolis).
Esant drėgnam kosuliui, kai skrepliai sunkiai atkosėjami, tikslas yra juos suskystinti. Tokiu atveju (tik gydytojui paskyrus) naudojami mukolitikai. Tačiau svarbu atsiminti: negalima inhaliuoti gleives skystinančių vaistų prieš pat miegą, nes suaktyvėjęs kosulys neleis ramiai ilsėtis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje dalyje atsakome į dažniausiai pacientams kylančius klausimus apie inhaliatorių naudojimą ir saugumą.
Ar galima į inhaliatorių pilti paprastą vandenį iš čiaupo?
Ne, negalima. Vanduo iš čiaupo nėra sterilus, jame yra kalkių, chloro ir kitų priemaišų. Be to, paprastas vanduo yra hipotoninis skystis – jis gali sukelti gleivinės ląstelių pabrinkimą, dėl ko kosulys ar dusulys gali tik paūmėti. Visada naudokite tik sterilų fiziologinį tirpalą.
Kiek laiko turi trukti inhaliacija?
Optimali procedūros trukmė paprastai yra apie 10–15 minučių arba tol, kol išgaruoja vaistų talpykloje esantis skystis (paprastai pilama apie 2–5 ml). Vaikams procedūra gali trukti trumpiau – apie 5–7 minutes. Svarbu nepersistengti, nes per ilgas drėkinimas taip pat nėra naudingas.
Ar galima daryti inhaliacijas, jei vaikas ar suaugęs karščiuoja?
Tai priklauso nuo temperatūros aukščio. Jei temperatūra labai aukšta (virš 38°C), inhaliacijų paprastai rekomenduojama vengti, nes procedūra gali dar labiau pakelti kūno temperatūrą dėl suintensyvėjusios kraujotakos. Esant subfebriliai temperatūrai (iki 37,5–38°C), inhaliuoti dažniausiai galima, tačiau geriausia pasitarti su gydytoju.
Kaip dažnai reikia valyti inhaliatorių?
Inhaliatorių būtina valyti po kiekvieno naudojimo. Vaistų likučiai ir drėgmė yra ideali terpė bakterijoms ir pelėsiui daugintis. Kaukę ir talpyklą reikia praplauti šiltu vandeniu (galima su švelniu plovikliu) ir gerai išdžiovinti. Periodiškai būtina keisti ir oro filtrus, jei naudojate kompresorinį prietaisą.
Pavojingi simptomai, kurių negalima ignoruoti
Nors inhaliacijos yra saugus gydymo būdas, kai laikomasi taisyklių, kartais savigyda namuose gali būti nepakankama arba ligos eiga gali būti nenuspėjama. Svarbu atpažinti ženklus, kuomet būtina nedelsiant nutraukti procedūras ir kreiptis į medikus.
Jei po inhaliacijos jaučiate staigų dusulį, atsiranda švokštimas, kurio nebuvo anksčiau, arba pradeda tinti veidas ir lūpos – tai gali būti alerginės reakcijos ar bronchų spazmo požymiai. Taip pat medikų pagalbos reikia, jei nepaisant reguliarių inhaliacijų kosulys nesiliauja ilgiau nei savaitę, skrepliuose atsiranda kraujo priemaišų, kyla aukšta temperatūra arba jaučiamas skausmas krūtinės ląstoje. Inhaliatorius yra puikus pagalbininkas, tačiau jis nepakeičia profesionalios gydytojo apžiūros ir tikslios diagnozės nustatymo, ypač kai kalbama apie pažeidžiamiausių grupių – vaikų ir senjorų – sveikatą.
