Organizme vykstantys uždegiminiai procesai ne visada pasireiškia aiškiais simptomais, tokiais kaip karščiavimas ar skausmas. Gydytojai pastebi, kad lėtinis uždegimas – tai tylus ir nuolatinis organizmo būklės blogėjimas, kuris dažnai išlieka nepastebėtas daugelį metų. Būtent šis „tylus uždegimas“ siejamas su širdies ligomis, diabetu, Alzheimerio liga ir net vėžiu. Vidaus ligų gydytojas dr. Rytis Morkūnas teigia, kad svarbu atpažinti organizmo siunčiamus subtilius signalus ir laiku keisti gyvenimo būdą.
Lėtinis nuovargis: kai poilsis nepadeda
Vienas iš dažniausių lėtinio uždegimo simptomų – nuolatinis nuovargis. Skirtingai nei įprastas pervargimas po ilgos darbo dienos, šis nuovargis būna gilus, nepaaiškinamas ir nepraeina net pailsėjus. Mokslininkai aiškina, kad uždegimo metu organizme padidėja citokinų – uždegiminių molekulių – kiekis, kurie daro poveikį centrinės nervų sistemos veiklai. Jie gali slopinti dopamino gamybą, o tai sukelia mieguistumą, motyvacijos trūkumą ir bendrą vangumą.
Dr. Morkūnas pabrėžia, kad tokio pobūdžio nuovargis dažnai painiojamas su depresija ar perdegimu, tačiau kraujo tyrimai neretai parodo padidėjusį C-reaktyvųjį baltymą (CRB) ar kitus uždegimo žymenis. Tai signalizuoja, kad imuninė sistema nuolat aktyvuota ir veikia net tada, kai iš pirmo žvilgsnio žmogus atrodo sveikas.
Virškinimo sutrikimai kaip vidinio uždegimo atspindys
Žarnynas yra viena svarbiausių žmogaus imuninės sistemos dalių – net iki 80 % imuninės veiklos lokalizuojasi būtent čia. Todėl lėtinis žarnyno uždegimas dažnai tampa pirmuoju sisteminio uždegimo šaltiniu. Simptomai gali būti įvairūs: pilvo pūtimas, dažnas viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, maisto netoleravimai, diskomfortas po valgymo.
Tyrimai rodo, kad žarnyno mikrofloros disbalansas (disbiozė) bei padidėjęs žarnyno pralaidumas (vadinamasis „prakiuręs žarnynas“) leidžia bakterinėms endotoksinams patekti į kraują. Organizmas į tai reaguoja uždegimu, kuris gali išplisti toli už virškinimo sistemos ribų – į sąnarius, odą, smegenis.
Norint sumažinti šiuos simptomus, būtina peržiūrėti mitybą: atsisakyti cukraus, pusfabrikačių, glitimo pertekliaus ir įtraukti daugiau skaidulų, fermentuotų produktų bei omega-3 šaltinių. Taip galima atstatyti mikrobiotos pusiausvyrą ir sumažinti sisteminio uždegimo riziką.
Sąnarių skausmas be diagnozuotos ligos
Nors sąnarių skausmas dažnai siejamas su artritu ar traumos padariniais, vis dažniau pastebima, kad lėtinis uždegimas gali sukelti skausmą net nesant aiškios patologijos. Ypač dažnas simptomas – sąnarių sustingimas rytais, kuris išnyksta tik po kelių valandų. Tai gali būti pirmasis požymis, kad uždegiminiai procesai veikia jungiamuosius audinius.
Moksliniai tyrimai rodo, kad sisteminis uždegimas veikia kremzlinius audinius, o citokinai (ypač IL-6 ir TNF-alfa) lemia skausmo receptorių jautrumą. Ilgainiui tai gali tapti pagrindu rimtesnėms autoimuninėms būklėms, tokioms kaip reumatoidinis artritas. Todėl sąnarių skausmas, kuris pasikartoja be traumos ar fizinio krūvio, neturėtų būti ignoruojamas.
Oda – organizmo būsenos veidrodis
Odos problemos – bėrimai, aknė, paraudimai ar niežėjimas – dažnai laikomos kosmetine problema. Tačiau gydytojai ir dermatologai vis dažniau akcentuoja, kad oda gali atspindėti vidinius uždegiminius procesus. Psoriazė, egzema, net suaugusiųjų aknė dažnai susijusi su sisteminiu uždegimu, kurio šaknys slypi žarnyne arba kepenyse.
Žarnyno–odos ašis – tai vis dažniau tyrinėjama sąsaja tarp žarnyno mikrobiotos ir odos būklės. Sutrikus žarnyno funkcijai, į kraują patenka toksinai, kurie stimuliuoja imuninę sistemą ir sukelia reakcijas odoje. Tinkama mityba, antioksidantai, žarnyno floros palaikymas – tai ilgalaikiai būdai, kaip pagerinti odos būklę iš vidaus.
Kaip nustatyti uždegimą ir ką daryti?
Uždegimą galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus – svarbiausi rodikliai yra CRB, ENG, leukocitų kiekis ir vitamino D lygis. Dr. Morkūnas taip pat siūlo atkreipti dėmesį į gyvenimo būdo įpročius: fizinio aktyvumo trūkumą, miego stoką, lėtinį stresą. Visa tai prisideda prie organizmo uždegiminės būsenos.
Veiksmingiausi priešuždegiminiai veiksmai – subalansuota mityba (turtinga daržovėmis, riebiosiomis žuvimis, riešutais), reguliarus judėjimas, pakankamas miegas ir streso valdymas. Antioksidantai, tokie kaip kurkuminas ar resveratrolis, taip pat turi mokslu pagrįstą priešuždegiminį poveikį.
Galiausiai, svarbiausia – klausytis savo kūno. Nuovargis, nemiga, virškinimo sutrikimai ar odos problemos gali būti ne tik laikini nemalonumai, bet ir organizmo žinutė, kad reikia sulėtinti tempą ir peržiūrėti savo įpročius. Uždegimas – tai ne priešas, o įspėjimas. Ir kuo anksčiau jį atpažinsime, tuo efektyviau galėsime jam užkirsti kelią.
