Nuolatinis nuovargis, energijos stoka, slenkantys plaukai ir išblyškusi oda – tai simptomai, kuriuos dažnas lietuvis linkęs nurašyti įtemptam gyvenimo ritmui, stresui darbe ar sezonų kaitai. Tačiau neretai už šių požymių slepiasi klastinga būklė – mažakraujystė, dar vadinama anemija. Nors visuomenėje vis dar gajus mitas, kad šią ligą galima lengvai įveikti geriant granatų sultis, valgant daugiau burokėlių ar grikių, gydytojai skambina pavojaus varpais. Kai diagnozuojama tikra mažakraujystė, vien mitybos korekcijos dažniausiai jau nebepakanka. Tai rimtas organizmo signalas, kad geležies atsargos yra kritiškai išsekusios, ir norint jas atstatyti, reikalingas sistemingas medicininis gydymas bei kantrybė.
Kodėl geležis yra tokia svarbi mūsų organizmui?
Geležis yra vienas svarbiausių mikroelementų, atsakingų už gyvybiškai svarbius procesus žmogaus kūne. Pagrindinė jos funkcija – dalyvauti hemoglobino gamyboje. Hemoglobinas yra raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) baltymas, kuris perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organus ir audinius. Kai organizmui trūksta geležies, sutrinka hemoglobino gamyba, todėl audiniai pradeda dusti – jiems tiesiog trūksta deguonies.
Tačiau deguonies pernešimas nėra vienintelė geležies funkcija. Ji taip pat būtina:
- Imuninei sistemai: geležis padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
- Energijos apykaitai: ji dalyvauja procesuose, kurių metu maistinės medžiagos paverčiamos energija.
- Kognityvinėms funkcijoms: pakankamas geležies kiekis svarbus dėmesio koncentracijai, atminčiai ir bendrai smegenų veiklai.
Geležies stokos anemija vystosi ne per vieną dieną. Tai laipsniškas procesas. Iš pradžių organizmas naudoja savo sukauptas atsargas (feritiną), ir žmogus gali nieko nejausti. Tik visiškai išsekus atsargoms, pradeda mažėti hemoglobino kiekis kraujyje ir pasireiškia klinikiniai simptomai.
Klaidingas požiūris: kodėl maistas ne visada gydo?
Viena dažniausių klaidų, kurią daro pacientai, sužinoję apie sumažėjusį hemoglobino ar feritino kiekį – bandymas gydytis tik maistu. Gydytojai pabrėžia, kad mityba yra puiki profilaktinė priemonė, padedanti išlaikyti normalų geležies lygį, tačiau ji yra bejėgė, kai kalbama apie jau esančios mažakraujystės gydymą.
Problema slypi geležies pasisavinimo mechanizmuose. Iš maisto mes pasisaviname tik labai nedidelę dalį šiame produkte esančios geležies:
- Iš gyvūninės kilmės produktų (heminė geležis) pasisavinama apie 15–30 proc. geležies.
- Iš augalinės kilmės produktų (neheminė geležis) pasisavinama vos 5–10 proc.
Sergant mažakraujyste, organizmui reikia gydomųjų geležies dozių, kurios dažnai siekia 100 mg ar net daugiau elementinės geležies per parą. Norint gauti tokį kiekį vien iš maisto, žmogui reikėtų kasdien suvalgyti kelis kilogramus jautienos arba išgerti kibirą granatų sulčių. Tai fiziškai neįmanoma ir netgi žalinga virškinimo sistemai. Todėl, kai diagnozuojama anemija, mityba tampa tik pagalbine priemone šalia medikamentinio gydymo.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Daugelis žmonių pripranta prie prastos savijautos ir mano, kad tai normalu. Tačiau yra specifinių ženklų, rodančių, kad laikas kreiptis į medikus:
- Bendras silpnumas ir greitas nuovargis: tai dažniausias simptomas. Žmogus jaučiasi pavargęs net po gero nakties miego.
- Dusulys fizinio krūvio metu: lipant laiptais ar greičiau einant pritrūksta oro, pradeda smarkiau plakti širdis.
- Pokyčiai išvaizdoje: oda tampa blyški, kartais įgauna gelsvą atspalvį, lūpų kampučiai trūkinėja, plaukai tampa sausi, lūžinėja ir slenka, nagai tampa trapūs ar net įgauna šaukšto formą.
- Neramių kojų sindromas: nemalonus pojūtis kojose, verčiantis jas nuolat judinti, ypač vakarais ar naktį.
- Noras valgyti nevalgomus dalykus: pica (kreidą, molį, ledą) – tai specifinis smegenų signalas apie didelį geležies trūkumą.
Kaip teisingai gydyti mažakraujystę?
Gydytojai hematologai ir šeimos gydytojai sutaria: nustačius anemiją, būtina skirti geležies preparatus. Gydymo taktika priklauso nuo anemijos sunkumo laipsnio, paciento tolerancijos vaistams ir gretutinių ligų.
Geriamieji geležies preparatai
Tai pirmojo pasirinkimo gydymo būdas lengvai ir vidutinio sunkumo mažakraujystei gydyti. Vaistinėse galima rasti įvairių formų geležies papildų – dvivalentės ir trivalentės geležies druskų. Dvivalentė geležis paprastai pasisavinama geriau, tačiau dažniau sukelia šalutinius reiškinius virškinimo traktui.
Siekiant geresnio efekto, vaistus rekomenduojama vartoti:
- Tuščiu skrandžiu: geriausia 30–60 minučių prieš valgį, užgeriant stikline vandens ar rūgščių sulčių.
- Kartu su vitaminu C: rūgštinė terpė žymiai pagerina geležies absorbciją.
- Vengiant slopintojų: kava, arbata (tiek juoda, tiek žalia), pieno produktai (kalcis) ir kai kurie vaistai (pvz., skrandžio rūgštingumą mažinantys preparatai) blokuoja geležies pasisavinimą. Juos reikėtų vartoti bent 2 valandas prieš arba po geležies tabletės.
Intraveninė geležies terapija
Jei pacientas netoleruoja geriamųjų vaistų (pykina, skauda skrandį, užkietėja viduriai) arba jei anemija yra sunki ir reikia greito efekto (pvz., prieš operaciją, nėštumo metu ar sergant lėtinėmis žarnyno ligomis, kai geležis tiesiog nepasisavinama), gydytojas gali skirti intravenines geležies infuzijas. Tai procedūra, kurios metu geležies preparatas lašinamas tiesiai į veną. Šis būdas leidžia greitai atstatyti geležies atsargas aplenkiant virškinimo traktą.
Gydymo trukmė: kantrybės išbandymas
Vienas didžiausių iššūkių gydant mažakraujystę – per ankstyvas gydymo nutraukimas. Pradėjus vartoti vaistus, savijauta dažnai pagerėja jau po 1–2 savaičių, o hemoglobino rodikliai normalizuojasi per mėnesį. Tačiau tai nereiškia, kad liga įveikta.
Gydytojai įspėja: normalus hemoglobinas dar nereiškia, kad atstatytos geležies atsargos (feritinas). Norint pripildyti organizmo „sandėlius”, gydymą būtina tęsti dar bent 3–6 mėnesius po to, kai kraujo tyrimas parodo normalų hemoglobino kiekį. Nutraukus gydymą anksčiau, anemija labai greitai atsinaujins, ir visą procesą teks pradėti iš naujo.
Mitybos vaidmuo gydymo fone
Nors straipsnio pradžioje minėjome, kad maistas vienas pats neišgydys ligos, jis yra būtinas sėkmingam sveikimo procesui ir rezultatų išlaikymui. Ką vertėtų įtraukti į racioną vartojant vaistus?
- Raudona mėsa: jautiena, veršiena, elniena. Tai geriausi heminės geležies šaltiniai.
- Kepenyse: jose gausu geležies, tačiau dėl didelio vitamino A kiekio jų nerekomenduojama valgyti kasdien, ypač nėščiosioms.
- Liežuvis: puikus ir lengvai virškinamas geležies šaltinis.
- Augaliniai šaltiniai: grikiai, lęšiai, špinatai, moliūgų sėklos. Svarbu prisiminti, kad augalinę geležį organizmas pasisavina tik tada, jei kartu vartojami vitamino C turintys produktai (citrinos, paprikos, rauginti kopūstai, brokoliai).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks turėtų būti normalus feritino kiekis?
Nors laboratorijų normos ribos yra plačios (dažnai nuo 10 iki 120 µg/l ar daugiau), gydytojai teigia, kad norint jaustis gerai ir turėti energijos, feritino rodiklis turėtų siekti bent 30–50 µg/l. Jei feritinas yra žemiau 15–30 µg/l, tai jau rodo geležies atsargų išsekimą, net jei hemoglobinas dar normos ribose (vadinamoji latentinė anemija).
Ar geležies papildai visada sukelia vidurių užkietėjimą?
Nebūtinai. Senesnės kartos geležies sulfato preparatai dažniau sukelia virškinimo trakto sutrikimus. Naujesnės formos, tokios kaip geležies bisglicinatas (chelatas) arba liposominė geležis, yra gerokai švelnesnės skrandžiui ir rečiau kietina vidurius. Jei jaučiate diskomfortą, pasitarkite su gydytoju dėl vaisto formos pakeitimo.
Ar galima perdozuoti geležies?
Taip, geležies perteklius yra toksiškas ir pavojingas, ypač kepenims ir širdžiai. Todėl jokiu būdu negalima patiems nusistatyti diagnozės ir gerti didelių geležies dozių be kraujo tyrimų. Yra žmonių, turinčių genetinį polinkį kaupti geležį (hemochromatozė), kuriems papildai gali padaryti neatitaisomą žalą.
Ar mažakraujystė visada atsiranda tik dėl geležies trūkumo?
Ne. Nors geležies stokos anemija yra dažniausia, mažakraujystę gali sukelti ir vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumas, lėtinės ligos, kaulų čiulpų sutrikimai. Todėl svarbu atlikti išsamius kraujo tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli anemijos priežastis.
Ilgalaikė sveikatos stebėsena ir priežasčių šalinimas
Svarbiausia suprasti, kad mažakraujystė dažniausiai yra ne savarankiška liga, o pasekmė. Geležis iš organizmo niekur nedingsta be priežasties (išskyrus augimo periodus ir nėštumą). Dažniausiai geležies netenkama dėl lėtinio kraujavimo. Moterims tai dažnai būna gausios menstruacijos, vyrams ir vyresnio amžiaus žmonėms – kraujavimas iš virškinamojo trakto (opos, polipai, hemorojus).
Taip pat geležies gali trūkti dėl pasisavinimo sutrikimų, pavyzdžiui, sergant celiakija, lėtiniu gastritu arba turint H. pylori bakteriją skrandyje. Todėl gydant mažakraujystę neužtenka tik pakelti hemoglobino lygį vaistais. Būtina rasti ir, jei įmanoma, pašalinti priežastį, dėl kurios geležies atsargos senka. Tik kompleksinis požiūris – gydytojo paskirtas medikamentinis gydymas, mitybos korekcija ir reguliari kraujo rodiklių stebėsena – gali užtikrinti ilgalaikę pergalę prieš šią varginančią būklę. Rūpinkitės savimi ir bent kartą per metus atlikite bendrą kraujo tyrimą bei feritino testą, net jei jaučiatės gerai.
