Glaukoma yra viena klastingiausių akių ligų, kurios diagnozė pacientui dažnai sukelia didelį nerimą ne tik dėl regėjimo išsaugojimo, bet ir dėl kasdienių įpročių keitimo. Išgirdus diagnozę, natūraliai kyla daugybė klausimų apie tai, kas anksčiau atrodė savaime suprantama: skaitymą, vairavimą, darbą kompiuteriu ir, žinoma, televizoriaus žiūrėjimą. Daugelis pacientų baiminasi, kad bet koks akių įtempimas gali pagreitinti ligos progresavimą ir dar labiau pakenkti regos nervui. Gydytojai oftalmologai dažnai susiduria su klausimu: ar aš vis dar galiu mėgautis vakarais prie televizoriaus ekrano, ar tai taps prabanga, kurios teks atsisakyti? Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų atsisakyti mėgstamų laidų ar filmų nereikia, tačiau būtina suprasti, kaip televizoriaus žiūrėjimas veikia jūsų akis ir kokių saugumo priemonių privalu imtis.
Glaukoma ir akių įtampa: kur slypi tikrasis pavojus?
Norint atsakyti į klausimą, ar televizorius kenkia sergant glaukoma, pirmiausia svarbu atskirti du skirtingus procesus: akių nuovargį ir akispūdžio didėjimą. Glaukoma yra liga, kurios metu dažniausiai dėl padidėjusio intraokulinio spaudimo (akispūdžio) yra pažeidžiamas regos nervas. Tai progresuojanti būklė, kuri, negydoma, gali sukelti aklumą.
Tuo tarpu televizoriaus žiūrėjimas, darbas kompiuteriu ar skaitymas sukelia vadinamąją astenopiją arba akių nuovargį. Nors akių nuovargis gali sukelti diskomfortą, skausmą, akių sausumą ar laikiną regėjimo neryškumą, moksliškai nėra įrodyta, kad pats akių „darbas” žiūrint į ekraną tiesiogiai didintų akispūdį tiek, kad tai sukeltų glaukomos progresavimą daugumai pacientų. Paprastai tariant, regos nervas „nenusidėvi” nuo žiūrėjimo.
Tačiau čia yra keletas svarbių niuansų. Nors pats žiūrėjimo procesas ligos nesukelia, aplinkybės, kuriomis tai darote, gali turėti įtakos jūsų akių būklei, ypač priklausomai nuo glaukomos tipo.
Apšvietimo svarba: kodėl negalima žiūrėti televizoriaus tamsoje?
Vienas iš kritiškiausių aspektų, kurį pabrėžia oftalmologai, yra kambario apšvietimas. Tai ypač aktualu pacientams, kuriems diagnozuota uždaro kampo glaukoma arba tiems, kurių priekinės kameros kampas yra siauras. Šis mechanizmas veikia taip:
- Vyzdžio reakcija: Kai esate tamsioje patalpoje, jūsų vyzdžiai išsiplečia (vyksta midriazė), kad į akį patektų daugiau šviesos.
- Drenažo blokada: Žmonėms su siauru priekinės kameros kampu išsiplėtusi rainelė gali užblokuoti drenažinę sistemą, per kurią nuteka akies skystis.
- Spaudimo šuolis: Dėl blokados skystis kaupiasi akyje, todėl staiga ir smarkiai gali pakilti akispūdis. Tai gali išprovokuoti ūmų glaukomos priepuolį, kuris yra skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė.
Todėl, jei žiūrite televizorių visiškai tamsiame kambaryje, o ekranas yra vienintelis šviesos šaltinis, sukuriamas didelis kontrastas, o aplinkos tamsa skatina vyzdžius plėstis. Gydytojo rekomendacija: visada palikite įjungtą foninį apšvietimą. Tai gali būti stalinė lempa ar švelnus kambario apšvietimas. Tai neleis vyzdžiams pernelyg išsiplėsti ir sumažins ūmaus spaudimo pakilimo riziką pacientams, turintiems polinkį į uždaro kampo glaukomą. Pacientams su atviro kampo glaukoma šis faktorius yra mažiau pavojingas, tačiau papildomas apšvietimas vis tiek rekomenduojamas akių komfortui užtikrinti.
Kūno padėtis žiūrint televizorių
Daugelis žmonių mėgsta žiūrėti televizorių gulėdami ant sofos ar lovoje. Sergant glaukoma, jūsų kūno padėtis yra svarbesnė nei gali pasirodyti. Tyrimai rodo, kad intraokulinis spaudimas keičiasi priklausomai nuo kūno pozicijos:
- Sėdėjimas: Tai optimaliausia pozicija. Sėdint akispūdis paprastai būna žemiausias.
- Gulėjimas: Atsigulus akispūdis natūraliai šiek tiek pakyla.
- Galva žemyn: Pozicijos, kai galva yra žemiau kūno lygio arba kai gulima veidu į pagalvę, gali žymiai padidinti spaudimą.
Jei žiūrite televizorių gulėdami ant nugaros, spaudimo pokytis dažniausiai nėra kritinis, tačiau jei turite įprotį žiūrėti televizorių gulėdami ant šono, kai galva yra nepatogiai pasukta, arba jei ekrano padėtis verčia jus laikyti galvą nuleistą, tai gali turėti neigiamos įtakos. Geriausia rekomendacija – žiūrėti televizorių patogiai sėdint fotelyje ar ant sofos, laikant galvą tiesiai, o ekraną – akių lygyje arba šiek tiek žemiau.
Akių sausumas ir vaistų poveikis
Dar viena problema, su kuria susiduria glaukomos pacientai, yra akių paviršiaus ligos. Daugelis lašų nuo glaukomos, ypač tie, kurie turi konservantų, ilgainiui gali sukelti arba paūminti sausų akių sindromą. Žiūrint televizorių, mes natūraliai rečiau mirksime. Jei įprastai žmogus sumirksi apie 15–20 kartų per minutę, tai žiūrint į ekraną šis skaičius gali sumažėti iki 5–7 kartų.
Retas mirksėjimas lemia ašarų plėvelės išgaravimą. Jei jūsų akys jau yra sudirgintos nuo vaistų, ilgas televizoriaus žiūrėjimas gali sukelti stiprų perštėjimą, „smėlio akyse” pojūtį ir paraudimą. Nors tai tiesiogiai neblogina glaukomos, tai gali sumažinti norą lašintis vaistus dėl jaučiamo diskomforto, o vaistų rėžimo nutraukimas yra didžiausias pavojus regėjimui.
Kaip apsaugoti akis žiūrint TV?
Norint saugiai mėgautis televizija sergant glaukoma, rekomenduojama laikytis šių praktinių taisyklių:
- Laikykitės 20-20-20 taisyklės: Nors ji dažniau taikoma darbui kompiuteriu, ji puikiai tinka ir žiūrint filmus. Kas 20 minučių padarykite trumpą pertraukėlę, pažiūrėkite į objektą, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrų), bent 20 sekundžių. Tai atpalaiduoja akių raumenis.
- Naudokite drėkinančius lašus: Jei jaučiate sausumą, nelaukite, kol akys paraus. Naudokite dirbtines ašaras be konservantų žiūrėjimo metu.
- Tinkamas atstumas: Sėdėkite pakankamu atstumu nuo ekrano. Kuo didesnis ekranas, tuo toliau turėtumėte sėdėti. Tai sumažina akių akomodacijos įtampą.
- Kokybiškas vaizdas: Įsitikinkite, kad jūsų televizoriaus nustatymai yra tinkami – vaizdas neturi būti pernelyg ryškus ar pernelyg tamsus, o kontrastas turi būti sureguliuotas taip, kad nevargintų akių.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Šiame skyriuje pateikiame atsakymus į konkrečius pacientų klausimus, susijusius su televizoriaus žiūrėjimu ir glaukoma.
Klausimas: Ar 3D filmai arba virtualios realybės (VR) akiniai yra saugūs sergant glaukoma?
Atsakymas: 3D filmai ir VR akiniai sukelia didesnę įtampą smegenims ir akims nei įprastas vaizdas. Kai kuriems žmonėms tai gali sukelti pykinimą ar galvos svaigimą. Nors tiesioginio ryšio su akispūdžio kilimu atviro kampo glaukomos atveju nėra daug, pacientams su uždaro kampo glaukoma reikėtų būti atsargesniems dėl tamsios aplinkos ir streso. Prieš naudojant VR įrangą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Klausimas: Ar žiūrint televizorių mano regėjimas gali pablogėti greičiau?
Atsakymas: Tiesiogiai nuo televizoriaus žiūrėjimo glaukomos sukeltas regėjimo praradimas negreitėja. Glaukomos progresavimas priklauso nuo akispūdžio kontrolės ir nervo būklės. Tačiau nesaikingas žiūrėjimas be pertraukų gali sukelti laikiną regėjimo pablogėjimą dėl sausumo ir nuovargio.
Klausimas: Ar mėlyna ekranų šviesa kenkia glaukomos pažeistam nervui?
Atsakymas: Mėlyna šviesa (HEV) yra diskusijų objektas. Nors nėra galutinių įrodymų, kad ji tiesiogiai sukelia glaukomą, ji gali prisidėti prie tinklainės ląstelių oksidacinio streso. Svarbiau tai, kad mėlyna šviesa vakarais trikdo miego ritmą, o geras miegas yra būtinas bendrai sveikatai ir nervų sistemos atsistatymui. Rekomenduojama vakarais naudoti mėlynos šviesos filtrus.
Klausimas: Ką daryti, jei žiūrint televizorių pradeda skaudėti akis ir galvą?
Atsakymas: Nedelsiant išjunkite televizorių ir pailsėkite. Jei skausmas yra aštrus, jaučiate pykinimą, o regėjimas tapo lyg per rūką (matote vaivorykštinius ratilus aplink šviesos šaltinius), tai gali būti ūmaus glaukomos priepuolio požymiai. Tokiu atveju būtina skubi oftalmologo konsultacija.
Reguliarus gydymo režimo laikymasis ir gyvenimo kokybė
Nors gyvenimo būdo korekcijos yra svarbios, esminis veiksnys, lemiantis, ar galėsite ir toliau mėgautis kasdieniais malonumais, įskaitant televizoriaus žiūrėjimą, yra griežtas gydytojo nurodymų laikymasis. Glaukoma yra lėtinė liga, kurios kontrolė remiasi nuolatiniu akispūdžio mažinimu lašais, lazerinėmis procedūromis ar chirurginiu būdu. Televizoriaus žiūrėjimas savaime nėra kontraindikacija, jei jūsų akispūdis yra sureguliuotas ir lankotės pas gydytoją numatytu laiku.
Svarbu suprasti, kad stresas ir baimė dėl ligos taip pat veikia jūsų organizmą. Jei televizoriaus žiūrėjimas, filmai ar sporto varžybų stebėjimas jums teikia džiaugsmą ir padeda atsipalaiduoti, tai yra teigiama emocija, kuri reikalinga gerai savijautai. Laikydamiesi paprastų taisyklių – žiūrėti sėdint, gerai apšviestame kambaryje, darant pertraukas ir drėkinant akis – jūs galite saugiai gyventi pilnavertį gyvenimą, nepaisant glaukomos diagnozės. Jūsų akys yra jautrus instrumentas, todėl elkitės su jomis atsakingai, bet neleiskite baimei atimti iš jūsų mėgstamų laisvalaikio užsiėmimų.
