Ką reiškia padidėjęs kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles. Kai ši jėga per didelė, kraujagyslės ilgainiui praranda elastingumą, didėja širdies apkrova, o kartu – ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Normalus kraujo spaudimas suaugusiam žmogui laikomas apie 120/80 mmHg. Kai viršutinis (sistolinis) skaičius viršija 140, o apatinis (diastolinis) – 90, tai jau laikoma hipertenzija.
Pradžioje padidėjęs spaudimas dažnai nesukelia pastebimų simptomų, todėl daugelis žmonių ilgą laiką nežino apie savo būklę. Tik reguliariai matuojant spaudimą galima laiku pastebėti pokyčius ir imtis veiksmų.
Kas dažniausiai lemia aukštą kraujo spaudimą?
Didelį spaudimą gali lemti paveldimumas, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba ar per didelis druskos kiekis racione. Prie priežasčių taip pat priskiriamas lėtinis stresas, rūkymas, alkoholis, miego trūkumas ir net kai kurie vaistai. Su amžiumi arterijos tampa mažiau elastingos, todėl vyresnio amžiaus žmonėms kraujo spaudimas linkęs didėti natūraliai.
Tačiau didelę įtaką turi kasdieniai įpročiai – būtent juos pakeitus galima padaryti didžiausią pokytį. Net 80 proc. atvejų kraujo spaudimą įmanoma suvaldyti be medikamentų, jei laikomasi sveikos gyvensenos principų.
Mityba – svarbiausias žingsnis link sveikesnio spaudimo
Subalansuota mityba yra vienas veiksmingiausių būdų suvaldyti kraujo spaudimą. Pirmiausia rekomenduojama mažinti druskos suvartojimą – suaugusiam žmogui pakanka apie 5 gramų per dieną (apie vieną arbatinį šaukštelį). Daug druskos gaunama ne tik iš maisto ruošimo metu, bet ir iš pusgaminių, rūkytų gaminių bei sūrių užkandžių.
Valgiaraštyje turėtų vyrauti vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, žuvis ir augaliniai aliejai. Ypač rekomenduojama įtraukti produktus, turinčius kalio, magnio ir kalcio – šie mineralai padeda reguliuoti spaudimą. Tai bananai, pomidorai, špinatai, avižos, ankštiniai ir natūralus jogurtas.
Reikėtų vengti riebaus ir kepto maisto, perdirbtų mėsos gaminių bei saldžių gėrimų. Alkoholis ir kofeinas turėtų būti vartojami saikingai – jie gali sukelti laikinus spaudimo šuolius, ypač jautresniems žmonėms.
Judėjimas – natūralus vaistas nuo hipertenzijos
Reguliarus fizinis aktyvumas – dar vienas raktas į normalų spaudimą. Net paprastas kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas gali padėti sumažinti kraujospūdį ir stiprinti širdį. Geriausia rinktis vidutinio intensyvumo veiklas – plaukimą, važiavimą dviračiu, lengvą bėgiojimą ar net šokius.
Judėjimas padeda ne tik tiesiogiai mažinti spaudimą, bet ir kontroliuoti svorį, kuris yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių. Kiekvienas numestas kilogramas gali sumažinti spaudimą net keliais punktais, todėl reguliarus aktyvumas turi ilgalaikę naudą.
Streso valdymas – raktas į ramų širdies ritmą
Stresas yra nematomas, bet itin stiprus veiksnys, keliantis spaudimą. Nuolatinis įtempimas skatina organizmą išskirti streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį, kurie sutraukia kraujagysles. Todėl labai svarbu išmokti atsipalaiduoti. Padeda gilus kvėpavimas, joga, meditacija ar tiesiog buvimas gamtoje.
Verta įsivesti kasdienį ramybės ritualą – bent 10–15 minučių per dieną skirti tik sau. Nesvarbu, ar tai būtų pasivaikščiojimas, skaitymas ar muzika – reguliarus poilsis sumažina stresą ir stabilizuoja kraujospūdį.
Miegas ir poilsis – dažnai pamirštamas faktorius
Ne mažiau svarbus yra ir kokybiškas miegas. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti bent 7–8 valandas per parą. Miego trūkumas skatina organizmą gaminti daugiau streso hormonų ir didina kraujospūdį. Ypač pavojinga miego apnėja – kvėpavimo sustojimai miegant, kurie dažnai lieka nepastebėti, tačiau gali kelti spaudimą naktį ir dieną.
Jeigu jaučiatės pavargę net po nakties miego, verta pasitarti su gydytoju – galbūt verta atlikti papildomus tyrimus ir įvertinti miego kokybę.
Vaistai – kai gyvenimo būdo pokyčių nepakanka
Kai kuriems žmonėms, ypač turintiems paveldimą polinkį ar pažengusią hipertenziją, vien gyvenimo būdo keitimo gali nepakakti. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti vaistus – diuretikus, beta blokatorius, AKF inhibitorius ar kalcio kanalų blokatorius. Svarbiausia jų vartoti reguliariai ir savavališkai nenutraukti gydymo, nes staigus vaistų nutraukimas gali sukelti pavojingą spaudimo šuolį.
Vaistai turėtų būti derinami su sveikos gyvensenos principais – tik tada pasiekiamas ilgalaikis rezultatas. Gydymas – tai ne laikinas sprendimas, o nuolatinis dėmesys savo organizmui.
DUK
Ar galima suvaldyti aukštą kraujo spaudimą be vaistų?
Dažnai – taip. Sveika mityba, judėjimas, svorio kontrolė ir streso mažinimas gali žymiai sumažinti kraujo spaudimą.
Kokie maisto produktai padeda mažinti spaudimą?
Kalio turintys produktai – bananai, pomidorai, špinatai, avokadai, taip pat avižos, riešutai ir žuvis.
Ar reikia matuoti spaudimą kasdien?
Jei turite polinkį į hipertenziją, rekomenduojama matuoti bent kelis kartus per savaitę, geriausia tuo pačiu metu, ryte ir vakare.
Ar kava kelia kraujo spaudimą?
Kofeinas gali trumpam padidinti spaudimą, tačiau saikingas vartojimas paprastai nėra pavojingas, jei nėra gydytojo apribojimų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei kraujo spaudimas dažnai viršija 140/90 mmHg, pasireiškia galvos svaigimas, dusulys ar krūtinės skausmas – reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus.
Kai sveikata tampa kasdienio rūpesčio dalimi
Kraujo spaudimo kontrolė nėra vienkartinis veiksmas – tai gyvenimo būdas. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip tinkama mityba, judėjimas, poilsis ir dėmesys emocinei sveikatai, gali padaryti daugiau nei bet kurie vaistai. Kai rūpinatės savo širdimi kasdien, užkertate kelią rimtoms ligoms ateityje. Svarbiausia – stebėti savo organizmą, reaguoti į jo signalus ir nuosekliai siekti pusiausvyros tarp kūno bei proto.
