Lietuvoje vyrų sveikata vis dar yra tema apie kurią kalbama atsargiai. Dažnai – per vėlai. Tyliai ignoruojami simptomai, atidėliojami vizitai pas gydytojus, baimė pripažinti problemas, kurios siejamos su vyriškumu. Visa tai lemia, kad urologai dažniausiai susiduria su uždelstomis, pažengusiomis būklėmis. Ir vis dėlto pokytis vyksta. Pastaraisiais metais vis daugiau vyrų nusprendžia nebetylėti ir tai atsispindi tiek ligoninių, tiek privačių klinikų duomenyse.
Pasak gydytojo urologo Igno Lukošiaus, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje žymiai išaugo vyrų, besikreipiančių dėl šlapinimosi sutrikimų, lytinių funkcijų problemų, prostatos padidėjimo ar prostatos vėžio tyrimų, skaičius. Tačiau, kaip pažymi gydytojas, daugelis vyrų vis dar ateina tik tada, kai simptomai tampa nepakeliami arba paveikia kasdienį gyvenimą.
„Didelė dalis vyrų mūsų šalyje vis dar laiko save „stipriais“ tol, kol skausmas ar diskomfortas neperžengia ribos. Jie ignoruoja kraują šlapime, dažną naktinį šlapinimąsi, lytinės funkcijos pokyčius. O kai ateina – dažnai jau būna vėlu kalbėti apie profilaktiką. Tada kalbame apie gydymą,“ – teigia gydytojas urologas Ignas Lukošius.
Dažniausios diagnozės Lietuvos vyrų tarpe
Pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2023 m. duomenis, dažniausios urologinės diagnozės Lietuvoje yra:
- Gerybinė prostatos hiperplazija (prostatos padidėjimas) – tai diagnozė, kuri 55+ amžiaus vyrams nustatoma dažniausiai. Ši būklė paveikia daugiau nei 60 % vyrų virš 60 metų.
- Lėtinis prostatitas – dažnas 25–50 metų vyrų skundas, susijęs su dubens skausmu, diskomfortu šlapinantis, lytinės funkcijos sutrikimais.
- Erekcijos sutrikimai – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, kas trečias vyras po 40 metų susiduria su tam tikro laipsnio erekcijos problemomis. Lietuvoje situacija panaši, tačiau į gydytoją kreipiasi tik apie 15–20 % jų.
- Prostatos vėžys – dažniausiai diagnozuojamas onkologinis susirgimas vyrams Lietuvoje. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet diagnozuojama apie 2000–2500 naujų atvejų.
Ši statistika aiškiai rodo, kad dauguma vyrų susiduria su urologinėmis problemomis bent kartą gyvenime, bet dažnai nedrįsta apie tai kalbėti ar kreiptis pagalbos. Dėl to situacija neretai komplikuojasi.
Kodėl vyrai delsia? Socialinė psichologija ir kultūriniai veiksniai
Daugelis urologinių problemų paliečia intymią, labai asmenišką gyvenimo sritį, todėl nenuostabu, kad šios temos vis dar kelia gėdą, baimę ar net savigraužą. Pasak gydytojo Igno Lukošiaus, vyrai dažnai jaučia, kad šlapinimosi ar erekcijos problemos kėsinasi į jų vyriškumą. Jie bijo būti „pažeidžiami“, bijo diagnozių, bijo net pačios konsultacijos.
„Pasitaiko, kad pacientai prisipažįsta metus ar dvejus ignoravę simptomus vien dėl to, kad nenorėjo apie tai kalbėti net su savo partnere. Kai kurie ateina tik paskatinti artimųjų – žmonų, dukrų ar net kolegų. Vyriška sveikata vis dar per dažnai suvokiama kaip asmeninis silpnumas, o ne kaip natūrali sveikatos dalis,“ – sako urologas.
Tai patvirtina ir Lietuvos sveikatos tyrimai. Net 42 % vyrų teigia, kad jaučia gėdą kalbėti apie šlapinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimus, o daugiau nei trečdalis neturi reguliaraus kontakto su šeimos gydytoju ar jokiu specialistu.
Ką iš tikrųjų jaučia vyrai?
Būna atvejų, kai į urologą kreipiasi vyras, kuris metus naktimis kėlėsi šlapintis kas valandą, bet „priprato“. Kitas – kuris erekcijos sutrikimus ignoravo pusmetį, kol dėl to ėmė byrėti santykiai. Dar vienas, kuris pastebėjo kraują šlapime, bet manė, kad „gal suspaudė šlapimo pūslę sporto salėje“. Visi jie – išsilavinę, darbingi, šeimas turintys vyrai, kurie tiesiog nežinojo, ką daryti su tuo, kas nepatogu.
„Vienas pacientas pasakė labai taikliai: „Aš geriau kentėsiu, nei sėdėsiu plikas pas gydytoją ir pasakosiu, kad man kažkas ne taip“. Tai yra gaji nuostata, kuri kenkia. Tik kai skausmas ar baimė peržengia gėdą – jie kreipiasi. Bet sveikatos sistema turėtų veikti kitaip: padėti prieš ligai progresuojant,“ – pabrėžia gydytojas Lukošius.
Šie atvejai rodo, kad problema ne tik fiziologinė, bet ir socialinė. Kol urologija bus suvokiama kaip „gėdinga specialybė“, vyrai nedrąsiai žengs žingsnį į gydytojo kabinetą, todėl svarbi tiek švietėjiška veikla, tiek empatiškas gydytojų bendravimas, tiek normalizuojantis diskursas žiniasklaidoje.
Vyro gyvenimo etapai ir dažniausi sveikatos iššūkiai
Urologai dažnai suskirsto pacientų problemas pagal jų amžių.
- Jauni vyrai (18–30 m.): dažniausiai kreipiasi dėl sėklidžių skausmo, infekcijų, lytiniu keliu plintančių ligų ar ankstyvų erekcijos sutrikimų.
- Vidutinio amžiaus vyrai (30–50 m.): dažniausiai – dėl lėtinio prostatito, erekcijos sutrikimų, streso sukelto hormonų disbalanso.
- Vyresni nei 50 metų vyrai: dominuoja šlapinimosi sutrikimai, prostatos padidėjimas, prostatos vėžio rizika, hormonų mažėjimas (andropauzė).
Šie sveikatos pokyčiai dažnai susiję su gyvenimo būdu: fiziniu neaktyvumu, nutukimu, rūkymu, alkoholio vartojimu, stresu. Kuo anksčiau vyras pradeda reguliariai lankytis pas gydytoją – tuo daugiau šių problemų galima išvengti arba jas suvaldyti konservatyviai.
Optimistiški ženklai ir naujos kartos pacientai
Vis dėlto gydytojas Ignas Lukošius pastebi, kad per pastaruosius metus įvyko ryškus pokytis. Vis daugiau vyrų nori žinoti, kaip jaučiasi jų prostata, ar hormonų lygis normalus, ar reikėtų daryti PSA tyrimą. Jis pažymi, kad jaunesnė karta (25–35 metų vyrai){ – drąsesni, atviresni, labiau linkę domėtis prevencija, atvirai klausti, kalbėti apie sveikatą su partnerėmis.
„Labai motyvuoja tai, kad į kliniką ateina vyras su klausimais: „Noriu pasitikrinti dėl prostatos vėžio – mano tėčiui buvo diagnozuotas“, arba „Jaučiu, kad lytinė funkcija pasikeitė – gal tai stresas, bet noriu įsitikinti“. Tai rodo, kad požiūris keičiasi. Bet dar yra daug ką nuveikti,“ – sako gydytojas.
Tokie pacientai dažniau atvyksta į privačias klinikas, kur užtikrinamas privatumas, konfidencialumas ir greitas aptarnavimas. Jie nori spręsti sveikatos klausimus proaktyviai, o ne tada, kai jau nebelieka pasirinkimo.
