Būsto įsigijimas jaunai šeimai šiandien nebėra tik emocinis sprendimas – tai finansinis projektas, reikalaujantis aiškios strategijos. Rinkoje vyrauja stabilizacijos laikotarpis: kainų augimas sulėtėjęs, pirkėjų aktyvumas subalansuotas, o derybinės galimybės didesnės nei prieš kelerius metus. Todėl klausimas skamba ne „ar verta pirkti?“, o „ar mano finansinė situacija leidžia tai daryti dabar?“.
Rinka šiandien: mažiau skubos, daugiau analizės
Pastaruoju metu būsto rinka tapo racionalesnė. Nebėra situacijų, kai objektai rezervuojami per kelias valandas. Pirkėjai turi laiko skaičiuoti, vertinti ir lyginti pasiūlymus.
Ekonomikos ciklai rodo, kad nekilnojamojo turto kainos ilgalaikėje perspektyvoje išlieka viena stabiliausių turto formų. Tuo tarpu palūkanų normų svyravimai dažniausiai turi trumpesnį poveikį nei pats paskolos laikotarpis, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekia 25–30 metų.
Šiame kontekste būsto paskola jaunoms šeimoms tampa ne tik galimybe įsigyti būstą, bet ir būdu pradėti kurti nuosavą kapitalą vietoje nuomos išlaidų.
Ką būtina įsivertinti prieš teikiant paraišką?
Finansų institucijos vadovaujasi atsakingo skolinimosi taisyklėmis – mėnesiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 % pajamų. Tačiau vertinimas neapsiriboja vien šiuo skaičiumi.
Prieš kreipiantis dėl paskolos svarbu aiškiai įsivertinti:
- ar pajamos yra stabilios ir dokumentuotos;
- ar turite pakankamą pradinį įnašą;
- ar kredito istorija yra tvarkinga;
- ar liks finansinis rezervas nenumatytiems atvejams;
- ar planuojate būste gyventi bent 7–10 metų.
Mažiau žinomas aspektas – dirbant su individualia veikla ar verslo liudijimu taip pat galima gauti finansavimą, jei pajamų srautai yra nuoseklūs. Tai aktualu jaunoms šeimoms, kurių pajamos nėra „klasikinės“ samdomo darbo formos.
Valstybės subsidijos ir regioninės galimybės
Jaunos šeimos, atitinkančios įstatyme numatytus kriterijus, gali pretenduoti į valstybės subsidiją pirmajam būstui regionuose. Tai gali reikšmingai sumažinti paskolos sumą ir bendrą finansinę naštą.
Gyvenantiems ar dirbantiems Kauno mieste bei aplinkiniuose rajonuose aktuali galimybė kreiptis į Kauno kredito unija, kur paskolos paraiškos vertinamos individualiai. Individualus vertinimas reiškia, kad atsižvelgiama į realią šeimos situaciją, papildomas pajamas ar galimybę turėti laiduotoją.
Taip pat galima įkeisti turimą nekilnojamąjį turtą ir gauti iki 85 % jo vertės kreditą naujam būstui. Vis dėlto toks sprendimas turi būti pagrįstas aiškiu finansiniu planu, nes įkeitimas didina atsakomybės lygį.
Ar laukti mažesnių palūkanų?
Istoriškai „tobulas momentas“ rinkoje beveik neegzistuoja. Palūkanos gali mažėti, tačiau tuo pačiu gali kilti būsto kainos arba mažėti pasirinkimas. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia ne trumpalaikiai svyravimai, o stabilios šeimos pajamos ir atsakingas planavimas.
Sprendimas pirkti tampa pagrįstas tada, kai finansinė situacija leidžia prisiimti įsipareigojimą be perteklinės rizikos. Būstas nėra tik išlaidos – tai ilgalaikė turto forma, kuri laikui bėgant gali tapti vienu svarbiausių šeimos finansinio stabilumo pagrindų.
Svarbu nepamiršti ir infliacijos poveikio: ilgainiui pinigų vertė mažėja, o fiksuota paskolos įmoka realiai tampa mažesne finansine našta augant pajamoms. Todėl sprendimą verta vertinti ne trumpuoju laikotarpiu, o per visą paskolos horizontą, atsižvelgiant į šeimos augimo ir pajamų didėjimo perspektyvas.
