Kas yra ūminis bronchitas ir kiek trunka kosulys?
Ūminis bronchitas – tai apatinių kvėpavimo takų (bronchų) uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų (rinoviruso, gripo, RSV ir kt.). Tipinė eiga:
- 1–3 dienos: slogos, gerklės perštėjimo, nedidelio karščiavimo pradžia, atsiranda sausas kosulys.
- 3–7 dienos: kosulys „drėksta“, girdimi karkalai, gali pasirodyti gelsvi ar žalsvi skrepliai (spalva neįrodo bakterijos).
- iki 2–3 savaičių: pamažu mažėjantis kosulys. Kai kuriems vaikams „užsitęsęs“ dirginantis kosulys gali trukti iki 4–6 savaičių.
Vien savaime skreplių spalva ar kosulio trukmė iki 3 savaičių nėra antibiotikų priežastis.
Kada antibiotikai nereikalingi?
- Kai kosulį lydi virusinės infekcijos požymiai: sloga, užkimimas, akių ašarojimas, difuziniai „švokštimai“ (ypač mažiukams), temperatūra normali ar nedidelė ir greitai krenta.
- Kai vaikas geria skysčius, žaidžia, neturi kvėpavimo sutrikimo, o auskultuojant nėra pneumonijai būdingų židinių.
- Kai laboratoriniai žymenys (jei daryti) neleidžia įtarti bakterinės pneumonijos: CRB/ENG nedideli, nėra leukocitozės su poslinkiu į kairę (tai – tik pagalbinė informacija, sprendžia gydytojas).
Antibiotikai virusų negydo, jų skyrimas tokiais atvejais didina šalutinių reiškinių ir atsparumo riziką.
Kada antibiotikai svarstomi arba reikalingi?
Yra situacijų, kai bakterinė infekcija tikėtina ar diagnozuota, todėl antibiotikai gali būti reikalingi:
- Įtariama bakterinė pneumonija (plaučių uždegimas): aukštas ir užsitęsęs karščiavimas, skausmas krūtinėje, pasunkėjęs kvėpavimas, lokalūs karkalai ar duslumas klausant, krūtinės ląstos rentgenogramos radiniai. Pirmos eilės vaistas dažnai – amoksicilinas (sprendžia gydytojas).
- Užsitęsęs „šlapias“ kosulys > 4 savaitės su kasdieniu produktyviu kosuliu – įtarti protrahuotą bakterinį bronchitą (PBB). Dažnai taikomas 2 savaičių antibiotikų kursas (dažniau amoksicilinas/klavulanatas), jei gydytojas patvirtina.
- Įtariamas kokliušas (Bordetella pertussis): paroksizminis „serijinis“ kosulys su „kvėpavimo įtrauka“ (whoop), vėmimas po kosulio, trukmė > 2 sav., kontaktai židinyje. Skiriami makrolidai (naudingiausia per pirmas 3 savaites) – sprendžia gydytojas, dažnai atliekamas PGR tyrimas.
- Lėtinės plaučių ligos paūmėjimas (pvz., cistinė fibrozė, bronchektazės), imunodeficitai – antibiotikai dažnesni, schema individualizuojama.
- Kartu diagnozuota bakterinė ausų infekcija ar sinusitas, reikalaujantys antibiotikų, ypač jei simptomai sunkūs ar užsitęsiantys.
„Raudonieji signalai“, rodantys, kad reikia skubios apžiūros
- Greitas kvėpavimas (takipnė) pagal amžių: >60/min iki 2 mėn., >50/min 2–12 mėn., >40/min 1–5 m., >30/min >5 m.
- Krūtinės įtraukimai, nosies sparnelių kvėpavimas, cianozė (melsvos lūpos).
- Aukštas karščiavimas > 3 dienas arba sugrįžęs karščiavimas po pagerėjimo.
- Letargija, sąmonės sutrikimas, atsisakymas gerti, požymiai dehidratacijos (retas šlapinimasis, sausos lūpos).
- Stiprus krūtinės skausmas ar kraujo priemaiša skrepliuose.
- Kūdikis <3 mėn. su temperatūra ≥38,0 °C – būtina skubi gydytojo apžiūra.
Kokie tyrimai padeda atskirti virusinį bronchitą nuo bakterinės pneumonijos?
- Klausymas (auskultacija) ir apžiūra – svarbiausi. Difuziniai švokštimai/ „muzikiniai“ garsai būdingesni virusinei eigai; lokalūs smulkūs karkalai ar duslumas – labiau uždegimo židiniui plaučiuose.
- CRB/ENG, BKT – pagalbiniai, bet ne absoliutūs. Sprendžiama kompleksiškai pagal kliniką.
- Krūtinės rentgenograma – taikoma esant įtartinai eigai (smarkūs simptomai, menkas atsakas, raudonieji signalai).
- Viršutinių takų PGR panelės – kartais padeda patvirtinti virusą arba kokliušą.
Kodėl neverta skubėti su antibiotikais?
- Atsparumas – nereikalingi kursai skatina bakterijų atsparumą, apsunkina ateities gydymą.
- Šalutiniai reiškiniai – bėrimai, viduriavimas, pilvo skausmai, alerginės reakcijos.
- Žarnyno mikrobiotos disbalansas – gali lemti ilgesnį atsigavimą ar kitus simptomus.
- Nedidina pasveikimo greičio virusinėse infekcijose ir neapsaugo nuo komplikacijų, jei indikacijos nėra.
Namų priežiūra, kuri tikrai padeda
- Skysčiai: siūlykite dažnai ir po truputį – vanduo, šilti gėrimai, sriubos. Drėgmė skystina sekretą.
- Drėgnas ir vėsus oras: kambario temperatūra 20–22 °C, drėkintuvas ar pravėdinimas. Venkite cigarečių dūmų.
- Miegas pakeltu galvagaliu (vyresniems vaikams) mažina kosulio priepuolius naktį.
- Medus >1 metų vaikams (1 arbatinis šaukštelis vakare) gali sumažinti kosulį. Kūdikiams <1 m. – draudžiama (botulizmo rizika).
- Fiziologinis tirpalas į nosį, nosies aspiracija mažina užgulimą ir kosulį dėl nosiaryklės sekreto.
- Bronchodiliatatoriai (pvz., salbutamolis) – tik jei gydytojas nustato švokštimą/bronchų spazmą ir paskiria.
Vaikams nerekomenduojami kombinuoti OTC kosulio slopintuvai iki 6 metų, kodeinas – draudžiamas. Karščiavimui – paracetamolis ar ibuprofenas pagal svorį ir nurodymus (ibuprofeno nevartokite, jei įtariama dehidratacija ar gydytojas uždraudė).
Bronchitas, bronchiolitas ir astma – kuo skiriasi?
- Bronchiolitas – dažniausiai kūdikiams (RSV), stiprus švokštimas, kvėpavimo įtaka, maitinimosi sutrikimai; antibiotikai nepadeda, svarbiausia – deguonis, hidracija, kartais hospitalizacija.
- Bronchitas – vyresniems kūdikiams ir vaikams, virusinis kosulys, dažniausiai lengva eiga; antibiotikų paprastai nereikia.
- Astmos paūmėjimas – epizodinis švokštimas, naktiniai simptomai, pagerėja įkvepiamais bronchus plečiančiais ar įkvepiamais steroidais; antibiotikai neskiriami, nebent kartu atsiranda bakterinė infekcija.
Prevencija: ką galite padaryti šiandien?
- Skiepai: nuo gripo ir kokliušo (DTaP/ Tdap) mažina sunkių atvejų ir antibiotikų poreikį.
- Rankų higiena ir paviršių dezinfekcija.
- Dūmų ir dulkių vengimas namuose, geras vėdinimas, reguliarus drėgnas valymas.
- Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas stiprina imunitetą.
DUK
Ar žali skrepliai reiškia bakteriją ir būtinybę skirti antibiotikų?
Ne. Skreplių spalvą lemia imuninės ląstelės ir fermentai, tai būdinga ir virusinėms infekcijoms. Sprendžiama pagal bendrą būklę, kvėpavimo sutrikimą, auskultacijos radinius ir, jei reikia, tyrimus.
Kiek dienų laukti prieš svarstant antibiotikus?
Jei nėra raudonųjų signalų, dauguma vaikų pagerėja per 3–5 dienas, o kosulys pamažu mažėja per 2–3 savaites. Antibiotikai svarstomi tik atsiradus požymiams, kad tai nebe virusinė eiga (pvz., pneumonijos įtarimas) arba kai kosulys kasdien šlapias >4 savaites (PBB).
Ar galima daryti inhaliacijas su druskos tirpalu?
Taip, fiziologinio tirpalo inhaliacijos (purkštuvas) gali drėkinti takus ir palengvinti sekreto pasišalinimą. Jos nepakeičia vaistų, bet yra saugus priedas.
Kada daryti rentgenogramą?
Esant sunkiai eigai, kvėpavimo nepakankamumui, neaiškiems auskultacijos radiniams, menkam atsakui į gydymą ar įtariant komplikacijas. Rutiniškai, esant tipiniam bronchitui, rentgenogramos nereikia.
Ar probiotikai reikalingi?
Jei antibiotikai neskiriami, probiotikų rutiniškai nereikia. Jei prireikia antibiotikų, gydytojas gali rekomenduoti probiotikus, kad sumažėtų viduriavimo rizika.
Ar galima vaikui duoti medaus?
Vyresniems nei 1 metų – galima, 1 arbatinis šaukštelis vakare gali sumažinti kosulio dažnį. Kūdikiams iki 1 metų medus draudžiamas.
Kuo skiriasi „paprastas“ bronchitas nuo kokliušo?
Kokliušui būdingi paroksizminiai, serijiniai kosulio priepuoliai su „įtrauktu“ įkvėpimu, vėmimu po kosulio, dažnai trukmė >2–3 savaitės. Patvirtinama PGR testu; skiriami makrolidai, ypač ankstyvoje stadijoje.
Kasdieniai žingsniai, padedantys vaikui greičiau pasveikti
Paruoškite paprastą planą: daug skysčių, drėgnas ir vėsus kambario oras, švelnios inhaliacijos su fiziologiniu tirpalu, pakeltos galvos pozicija miegant, medus vyresniems vaikams ir tikslus karščiavimą mažinančių vaistų dozavimas pagal svorį. Stebėkite kvėpavimo dažnį, krūtinės darbą, šlapinimosi dažnį ir užrašykite, kada bei kaip keičiasi kosulys. Jei atsiranda bet kuris „raudonasis signalas“ arba kosulys nepaliaujamai šlapias ilgiau nei mėnesį – kreipkitės į gydytoją. Taip išvengsite nereikalingų antibiotikų ir tuo pačiu nepraleisite situacijų, kai jie išties būtini.
