Nors daugelis žmonių mano, kad blusos yra tik naminių gyvūnų problema, realybė yra kiek kitokia ir kur kas nemalonesnė. Šie maži, kraują siurbiantys parazitai nesirenka savo aukų tik pagal rūšį – žmogus jiems taip pat yra tinkamas maisto šaltinis. Susidūrimas su blusomis namuose gali tapti ne tik erzinančiu psichologiniu diskomfortu, bet ir realia grėsme sveikatai. Dažnai žmonės pastebi keistus, niežtinčius bėrimus ant kojų ir net neįtaria, kad jų namuose apsigyveno nekviesti svečiai. Svarbu suprasti, kad blusos yra ne tik higienos trūkumo požymis (nors dažnai atsiranda ir labai tvarkinguose namuose), bet ir potencialūs ligų nešiotojai, todėl ignoruoti įkandimų negalima.
Kaip atrodo blusos įkandimas ir kuo jis skiriasi nuo kitų vabzdžių?
Vienas sudėtingiausių dalykų susidūrus su vabzdžių įkandimais yra teisingas jų identifikavimas. Uodų, blakių ir blusų paliekamos žymės gali atrodyti panašiai, tačiau yra keletas specifinių bruožų, kurie padeda atskirti būtent blusas.
Blusų įkandimai žmogui dažniausiai pasireiškia šiomis savybėmis:
- Vieta: Blusos neturi sparnų, tačiau jos puikiai šokinėja. Visgi, jos retai pasiekia viršutinę kūno dalį, todėl dažniausiai sukandžiojamos yra čiurnos, pėdos, blauzdos ir keliai. Jei įkandimų randama aukščiau (pvz., juosmens srityje), tai gali reikšti, kad parazitai užpuolė jums miegant arba sėdint ant užkrėstos sofos.
- Išsidėstymas: Skirtingai nei uodai, kurie kanda pavieniui, blusos dažnai kanda keletą kartų iš eilės. Būdinga pamatyti 2–3 įkandimus, išsidėsčiusius tiesia linija arba nedidele grupele.
- Išvaizda: Įkandimas atrodo kaip mažas, raudonas taškelis su tamsesniu centru. Aplink jį gali susiformuoti šviesesnis raudonas ratilas (halas). Įkandimo vieta paprastai būna kietesnė nei uodo įkandimo atveju ir labai retai ištinsta iki didelio guzo.
- Pojūčiai: Blusos įkandimą lydi staigus ir intensyvus niežulys. Skirtingai nei blakių atveju, kai niežulys gali atsirasti tik po kurio laiko, blusos seilės sukelia greitą odos reakciją.
Kodėl blusų įkandimai gali būti pavojingi sveikatai?
Daugumai žmonių blusų įkandimai tėra laikinas nepatogumas, sukeliantis niežulį ir estetinį diskomfortą. Tačiau medicininiu požiūriu šie parazitai kelia rimtesnių grėsmių, kurias būtina žinoti.
Alerginės reakcijos
Blusų seilėse yra specifinių baltymų, kurie veikia kaip stiprūs alergenai. Žmonėms, kurie yra jautrūs šiems alergenams, gali išsivystyti alerginis dermatitas. Tokiu atveju reakcija neapsiriboja tik mažu spuogeliu – dideli odos plotai gali parausti, patinti, atsirasti dilgėlinė ar net pūslės. Ypač jautrūs yra maži vaikai, kurių imuninė sistema į svetimus baltymus reaguoja audringiau.
Antrinės bakterinės infekcijos
Tai yra dažniausia komplikacija. Kadangi įkandimo vieta labai stipriai niežti, žmogus instinktyviai kasosi. Tai pažeidžia odos vientisumą ir atveria kelią bakterijoms (pvz., stafilokokams ar streptokokams), kurios natūraliai gyvena ant mūsų odos arba patenka per nešvarias rankas. Infekcijos požymiai yra pūliavimas, padidėjęs skausmas, karščio pojūtis įkandimo vietoje ir, sunkesniais atvejais, karščiavimas.
Pernešamos ligos
Istoriškai blusos buvo atsakingos už maro plitimą, tačiau šiais laikais pavojai yra kitokie, nors vis dar egzistuoja. Blusos gali pernešti:
- Bartoneliozę (kačių įbrėžimo ligą): Nors dažniausiai plinta per įbrėžimus, užkrėstos blusos išmatos, patekusios į žaizdelę (įkandimo vietą), taip pat gali sukelti šią ligą.
- Endeminę dėmėtąją šiltinę (murine typhus): Ją sukelia Rickettsia typhi bakterijos, kurias platina žiurkių ir kačių blusos. Simptomai primena gripą, tačiau gali komplikuotis.
- Kaspinuočius: Tai retesnis atvejis žmonėms, dažnesnis gyvūnams, tačiau jei vaikas netyčia prarytų blusą (pvz., žaisdamas ant kilimo), jis gali užsikrėsti kaspinuočiu Dipylidium caninum.
Kaip gydyti blusų įkandimus namų sąlygomis?
Jei pastebėjote įkandimus, svarbiausia taisyklė – jokiu būdu nesikasyti. Kasymas tik sustiprina niežulį ir padidina infekcijos riziką. Gydymas dažniausiai yra simptominis ir gali būti atliekamas namuose.
- Higiena: Pirmiausia nuplaukite pažeistą vietą šiltu vandeniu ir antiseptiniu muilu. Tai pašalins blusų seilių likučius ir sumažins infekcijos riziką.
- Šaltis: Uždėkite ledo kompresą arba šaltą daiktą, įvyniotą į audinį. Šaltis sutraukia kraujagysles, mažina patinimą ir laikinai nuslopina nervines galūnes, taip sumažindamas niežulį.
- Vaistai: Vaistinėje be recepto galite įsigyti tepalų su hidrokortizonu (mažina uždegimą) arba kalamino losjono (ramina odą). Jei niežulys labai stiprus ir trukdo miegoti, gali padėti geriamieji antihistamininiai vaistai.
- Natūralios priemonės: Alijošiaus (alavijo) gelis, arbatmedžio eterinis aliejus (skiestas) arba atskiestas obuolių actas taip pat gali padėti nuraminti sudirgusią odą, tačiau juos naudoti reikėtų atsargiai, stebint, ar neatsiranda papildomo sudirginimo.
Jei pastebite, kad paraudimas plečiasi, atsiranda pūlių, kyla temperatūra ar tinimas nepraeina per kelias dienas, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą arba šeimos gydytoją.
Blusų naikinimas: kompleksiškas požiūris
Gydyti įkandimus be pačių blusų naikinimo yra beprasmiška – jos ir toliau kandžiosis. Blusų naikinimas yra sudėtingas procesas, nes suaugusios blusos sudaro tik apie 5% visos populiacijos. Likusius 95% sudaro kiaušinėliai, lervos ir lėliukės, kurie slepiasi kilimuose, balduose ir grindų plyšiuose.
Norint sėkmingai atsikratyti parazitų, reikia veikti trimis kryptimis:
- Gyvūnų gydymas: Naudokite specialius lašus, antkaklius ar tabletes savo augintiniams. Būtina pasitarti su veterinarijos gydytoju.
- Mechaninis valymas: Kruopščiai siurbkite visus namus, ypač kilimus, minkštus baldus ir grindjuostes. Siurbimas ne tik surenka kiaušinėlius, bet ir vibracija „pažadina” lėliukes, priversdama jas išsiristi, todėl jas lengviau sunaikinti insekticidais. Siurblio maišelį būtina iškart išmesti.
- Patalpų dezinfekcija: Naudokite insekticidus, skirtus blusoms naikinti. Svarbu pasirinkti priemones, kurios veikia ne tik suaugusius vabzdžius, bet ir stabdo jų vystymosi ciklą (turi IGR – vabzdžių augimo reguliatorių).
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar blusos gali gyventi žmogaus plaukuose?
Paprastai ne. Naminių gyvūnų blusos (kurios dažniausiai pasitaiko namuose) nėra prisitaikiusios gyventi ant žmogaus kūno. Joms žmogaus kūno temperatūra ir plaukuotumas nėra idealūs. Jos užšoka ant žmogaus tik pasimaitinti ir tuoj pat pasitraukia į aplinką (kilimus, patalynę).
Kiek laiko gyja blusų įkandimai?
Paprastai niežulys ir paraudimas praeina per kelias dienas ar savaitę, priklausomai nuo individualaus organizmo jautrumo. Tačiau jei žmogus yra alergiškas, gijimas gali užtrukti ilgiau, o dėmės odoje gali likti matomos net kelias savaites.
Ar blusos dingsta žiemą?
Lauke – taip, šaltis jas užmigdo arba sunaikina. Tačiau šiltuose namuose blusos gali veistis ištisus metus. Centrinis šildymas sukuria idealias sąlygas jų populiacijai augti net ir šalčiausią žiemą.
Ar galima užsikrėsti blusomis, jei neturiu augintinių?
Taip. Blusas į namus galite parsinešti ant batų ar drabužių iš lauko, laiptinės ar svečių. Taip pat jos gali migruoti iš kaimynų butų per ventiliacijos angas arba plyšius grindyse, ypač daugiabučiuose namuose.
Prevencijos svarba ir ilgalaikė namų apsauga
Geriausias būdas išvengti blusų įkandimų ir su tuo susijusių sveikatos problemų yra nuolatinė prevencija. Tai ypač aktualu tiems, kurie laiko naminius gyvūnus. Reguliarus augintinių kailio tikrinimas ir profilaktinių priemonių naudojimas turėtų tapti rutina, o ne veiksmu, kurio imamasi tik pastebėjus problemą. Taip pat svarbu suprasti, kad blusų kiaušinėliai yra labai atsparūs ir gali išbūti ramybės būsenoje kelis mėnesius, laukdami tinkamų sąlygų.
Reguliarus namų tekstilės skalbimas aukštoje temperatūroje (ne mažiau kaip 60°C) yra vienas efektyviausių būdų sunaikinti visas blusų vystymosi stadijas. Jei įsikėlėte į naują būstą ir įtariate, kad ten galėjo būti blusų, rekomenduojama atlikti profesionalią dezinfekciją arba naudoti garinius valytuvus. Karšti garai prasiskverbia giliai į audinius ir plyšius, sunaikindami lervas ir kiaušinėlius ten, kur cheminės priemonės gali nepasiekti. Namų higiena ir budrumas yra pagrindiniai ginklai kovoje su šiais mažais, bet pavojingais parazitais.
