Kada pradeda matytis pirmieji požymiai
Pirmieji autizmo požymiai gali pasireikšti dar kūdikystėje, tačiau dažniausiai jie tampa aiškesni maždaug 18–24 mėnesių amžiuje. Tėvai paprastai pastebi, kad vaikas kitaip reaguoja į aplinką, vengia akių kontakto arba mažiau bendrauja nei bendraamžiai. Svarbu žinoti, kad autizmas pasireiškia labai įvairiai – vieni vaikai būna itin uždari, kiti atrodo aktyvūs, bet bendrauja neįprastais būdais.
Bendravimo ir socialinio elgesio požymiai
Vienas ryškiausių ankstyvųjų signalų – sutrikęs bendravimas. 2 metų vaikas, turintis autizmo spektro bruožų, dažnai nevartoja žodžių taip, kaip tikėtasi pagal jo amžių. Kai kurie visai nekalba, kiti gali kartoti tuos pačius garsus ar žodžius be aiškios prasmės. Taip pat pastebima, kad vaikas neatsako į savo vardą, nesidomi kitų žmonių emocijomis, retai šypsosi ar inicijuoja kontaktą.
Tokie vaikai dažnai vengia akių kontakto, nesidomi žaidimu su kitais, nori žaisti vieni arba kartoja tą patį veiksmą vėl ir vėl. Kai kurie atrodo tarsi „gyvena savo pasaulyje“ – jie gali ilgai žiūrėti į vieną daiktą, suktis ratu ar mėgautis daiktų tvarka.
Kalbos raidos skirtumai
Dvejų metų amžiuje dauguma vaikų jau turi bent kelis dešimtis žodžių ir bando jungti juos į trumpus sakinius. Tuo tarpu vaikas, turintis autizmo požymių, gali vis dar nekalbėti arba kalbėti labai ribotai. Jis gali nesinaudoti gestais (pavyzdžiui, nerodo pirštu į objektą, kurį nori parodyti) arba nesuprasti paprastų prašymų – „duok kamuolį“, „ateik čia“ ir pan.
Kai kurie vaikai gali kalbėti, bet jų kalba atrodo mechaninė, be emocijų. Jie gali kartoti išgirstus žodžius ar frazes (echolalija) be konteksto, nesuvokdami jų prasmės. Tokia kalbos raida signalizuoja, kad būtina įvertinti kalbos ir bendravimo gebėjimus.
Kūno judesiai ir elgesio ypatumai
Be kalbos ar socialinių įgūdžių skirtumų, autizmo požymiai gali pasireikšti per pasikartojantį elgesį. Vaikas gali nuolat linguoti, mosuoti rankomis, sukiotis, dėlioti žaislus griežta tvarka ar itin jautriai reaguoti į garsus, šviesas ar prisilietimus. Tokie sensoriniai skirtumai – vienas iš dažniausių autizmo spektro bruožų.
Kai kurie vaikai itin prisiriša prie tam tikrų daiktų ar ritualų, pavyzdžiui, visada nori sėdėti toje pačioje vietoje, valgyti tuo pačiu metu arba neleidžia keisti žaislų išdėstymo. Bet koks pokytis gali sukelti stiprų stresą ar net verksmo priepuolį. Tėvams svarbu pastebėti, kad šie elgesio modeliai nėra paprasti įpročiai – jie dažnai rodo vaiko sunkumus prisitaikant prie naujovių.
Sensorinė patirtis ir jautrumas
Autizmo spektro vaikai pasaulį patiria kitaip – jų pojūčiai gali būti sustiprinti arba susilpninti. Kai kurie reaguoja į garsus, kurių kiti beveik negirdi, arba priešingai – atrodo, kad visai nereaguoja į triukšmą. Jie gali vengti prisilietimų, tam tikrų drabužių medžiagų ar kvapų. Kita vertus, kai kuriems patinka stipresni pojūčiai – pavyzdžiui, spaudimas ar sūpavimasis.
Toks jautrumas gali paveikti ir kasdienes situacijas – valgymą, miegą ar žaidimus. Dėl to kai kurie vaikai atrodo išrankūs, bet iš tiesų jų elgesys kyla iš pojūčių apdorojimo ypatumų.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei tėvai pastebi, kad vaikas iki dvejų metų vis dar nekalba, vengia akių kontakto, neatsako į vardą arba neparodo emocijų, verta pasikonsultuoti su vaikų raidos specialistu ar neurologu. Ankstyvas įvertinimas nereiškia diagnozės, tačiau padeda suprasti, ar reikia papildomo stebėjimo ar pagalbos.
Autizmo diagnostika – tai kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja gydytojas neurologas, psichologas, logopedas ir kiti specialistai. Jie vertina vaiko elgesį, kalbą, gebėjimą bendrauti ir sensorinį jautrumą. Kuo anksčiau vaikas pradeda gauti pagalbą, tuo geresni gali būti jo raidos rezultatai.
Ką gali padaryti tėvai
Tėvai atlieka svarbiausią vaidmenį ankstyvame autizmo atpažinime. Jie praleidžia daugiausia laiko su vaiku ir geriausiai pastebi jo elgesio pokyčius. Pirmas žingsnis – stebėti, kaip vaikas reaguoja į garsus, veidus, žaislus ir bendravimą. Jei kažkas kelia nerimą, neverta laukti – geriau pasitarti su specialistu.
Net jei diagnozė dar nepatvirtinta, svarbu skatinti vaiko kalbą ir socialinį bendravimą. Padeda paprasti žaidimai, dainelės, veidrodžio žaidimai, kartu skaitytos knygos. Svarbiausia – nuoseklumas, kantrybė ir ramybė. Kiekvienas pasiektas žingsnis – nuo pirmo žodžio iki pirmo akių kontakto – yra didelis laimėjimas.
DUK
Ar autizmo požymiai visada matomi dvejų metų?
Ne visada. Kai kuriems vaikams požymiai tampa aiškesni tik vėliau, tačiau dažnai pirmieji skirtumai pastebimi tarp 18 ir 24 mėnesių amžiaus.
Ar autizmas išgydomas?
Autizmas nėra liga, todėl jis negydomas vaistais. Tačiau ankstyva terapija ir pagalba gali labai pagerinti vaiko gyvenimo kokybę, bendravimą ir savarankiškumą.
Kokie specialistai padeda vaikams, turintiems autizmo požymių?
Dažniausiai dirba vaikų raidos specialistai, logopedai, psichologai, ergoterapeutai ir kiti terapeutai, priklausomai nuo vaiko poreikių.
Ar tėvai kalti, jei vaikas turi autizmo spektro sutrikimą?
Ne. Autizmo priežastys yra daugialypės – genetinės ir biologinės. Tėvų elgesys ar auklėjimo stilius neturi įtakos sutrikimo atsiradimui.
Ar galima iš anksto užkirsti kelią autizmui?
Šiuo metu nėra būdo užkirsti kelią autizmui, tačiau galima anksti pastebėti jo požymius ir suteikti vaikui reikalingą pagalbą.
Kai mažylio pasaulis kitoks
Autizmo požymiai dvejų metų vaikui gali atrodyti subtilūs, tačiau jų reikšmė didžiulė. Pastebėję, kad vaikas elgiasi kitaip nei jo bendraamžiai, tėvai turėtų pasitikėti savo nuojauta ir kreiptis į specialistus. Ankstyvas įsikišimas gali padėti vaikui geriau suvokti pasaulį, išmokti bendrauti ir augti jam priimtinu tempu. Kiekvienas vaikas yra unikalus, o tinkama pagalba leidžia jam atsiskleisti pagal savo stiprybes ir gebėjimus.
