Aukštas kraujo spaudimas: ką daryti nedelsiant

Staigus kraujo spaudimo pakilimas – dažna ir pavojinga situacija, su kuria susiduria daugelis suaugusiųjų. Dažnai žmogus pajunta galvos skausmą, širdies plakimą, silpnumą ar spaudimą smilkiniuose, tačiau ne visada supranta, kaip elgtis. Laiku imtasi priemonių gali padėti išvengti komplikacijų, tokių kaip insultas ar širdies priepuolis. Todėl svarbu žinoti, ką daryti nedelsiant, jei spaudimas pakilo staiga ir stipriai.

Kada kraujo spaudimas laikomas aukštu

Normalus arterinis kraujo spaudimas laikomas apie 120/80 mmHg. Aukštas – kai viršutinė reikšmė (sistolinis spaudimas) viršija 140 mmHg, o apatinė (diastolinis) – 90 mmHg. Jei rodikliai pasiekia 180/110 mmHg ar daugiau, tai jau pavojinga būsena, reikalaujanti skubių veiksmų.

Pirmieji aukšto kraujospūdžio simptomai

Aukštas spaudimas ne visada pasireiškia akivaizdžiai, tačiau dažniausiai pasitaiko šie požymiai:

stiprus galvos skausmas (ypač pakaušyje ar smilkiniuose);
galvos svaigimas ar pykinimas;
veido paraudimas, šilumos jausmas;
spengimas ausyse;
širdies plakimo pojūtis, dusulys;
nerimas ar panikos pojūtis.

Jei šie simptomai pasireiškia kartu su itin aukštais rodmenimis, tai ženklas, kad būtina veikti nedelsiant.

Ką daryti nedelsiant pakilus spaudimui

Staigus kraujospūdžio šuolis gali įvykti dėl streso, miego trūkumo, pervargimo ar net netinkamai vartojamų vaistų. Pirmieji žingsniai gali padėti stabilizuoti būklę dar iki gydytojo pagalbos:

Atsisėskite ir nusiraminkite. Staigūs judesiai gali pabloginti būklę. Atsisėskite, atsiremkite nugara į kėdės atlošą ir giliai kvėpuokite.
Matuokite spaudimą kelis kartus. Pirmas matavimas gali būti netikslus – pakartokite po 5–10 minučių. Užsirašykite rezultatus.
Atlaisvinkite drabužius. Nusiimkite ankštą diržą, atsekite marškinius – tai pagerins kraujotaką.
Gerkite vandenį. Skysčių trūkumas gali didinti spaudimą, todėl išgerkite stiklinę vandens mažais gurkšniais.
Palaikykite kojas šiltai. Pėdų šiluma plečia kraujagysles ir mažina įtampą. Galima pamerkti kojas į šiltą (ne karštą!) vandenį.
Nevartokite alkoholio ar stiprios kavos. Tai gali dar labiau padidinti spaudimą.

Ką daryti nedelsiant pakilus spaudimui? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kai reikalingas vaistas

Jei turite gydytojo paskirtus vaistus nuo kraujo spaudimo, išgerkite juos pagal nurodymus. Niekada neduokite sau ar kitam žmogui vaisto, kuris paskirtas kitam asmeniui – net jei simptomai panašūs. Kai kurie vaistai veikia lėtai, todėl svarbu palaukti 30–60 minučių ir tada dar kartą patikrinti spaudimą.

Jei spaudimas viršija 180/110 mmHg ir nesumažėja, o pasireiškia stiprus skausmas krūtinėje, dusulys ar kalbos sutrikimas – tai gali būti hipertenzinė krizė. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą (tel. 112).

Ką daryti po krizės

Net jei spaudimas po kurio laiko normalizuojasi, būtina išsiaiškinti priežastį. Pirmiausia – pasitarti su gydytoju. Dažnai rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, EKG ar šlapimo tyrimą, kad būtų įvertinta širdies ir inkstų būklė. Taip pat svarbu koreguoti gyvenimo būdą:

sumažinti druskos ir perdirbto maisto vartojimą;
vengti streso, išmokti atsipalaiduoti kvėpavimo pratimais ar meditacija;
judėti bent 30 minučių kasdien – vaikščiojimas, plaukimas ar joga tinka visiems;
miegoti 7–8 valandas per parą;
stebėti spaudimą namuose 2–3 kartus per savaitę.

Natūralios priemonės kraujospūdžiui mažinti

Be vaistų, spaudimą gali stabilizuoti ir natūralūs būdai. Moksliškai pagrįsta, kad šie įpročiai padeda palaikyti normalią kraujotaką:

Magnis ir kalis. Šių mineralų gausu bananuose, riešutuose, avokaduose ir lapinėse daržovėse – jie padeda reguliuoti kraujagyslių tonusą.
Česnakas. Jo sudėtyje esantys junginiai skatina kraujagyslių išsiplėtimą.
Žalioji arbata. Mažina oksidacinį stresą ir palaiko širdies sveikatą.
Judėjimas ir kvėpavimo pratimai. Lėtas, gilus kvėpavimas padeda sumažinti įtampą ir nervinį spaudimą.

Kada kreiptis į gydytoją nedelsiant

Būtina skubi pagalba, jei:

spaudo rodmenys viršija 180/110 mmHg ir nepavyksta jų sumažinti;
atsiranda skausmas krūtinėje ar spaudimo pojūtis;
jaučiamas stiprus galvos svaigimas, dusulys, kalbos ar regėjimo sutrikimai;
pasireiškia veido ar galūnių tirpimas.

Tai gali būti insulto ar širdies priepuolio požymiai – kiekviena minutė svarbi.

DUK

Ar galima greitai numušti kraujo spaudimą be vaistų?

Jei spaudimas šiek tiek padidėjęs, padeda poilsis, gilus kvėpavimas, šiltos pėdų vonelės ar stiklinė vandens. Tačiau labai aukšto spaudimo tokios priemonės nepakeis – reikalingi vaistai.

Kiek kartų per dieną galima matuoti spaudimą?

Staiga pakilus spaudimui – kas 15–30 minučių, kol jis stabilizuojasi. Vėliau – 1–2 kartus per dieną tuo pačiu metu, kad stebėtumėte tendenciją.

Ar galima gerti kavą ar arbatą esant aukštam spaudimui?

Reikėtų vengti stiprios kavos ir juodos arbatos, nes jos gali dar labiau padidinti spaudimą. Geriau rinktis vandenį arba žolelių arbatą (pvz., melisos, pipirmėtės).

Ar galima sportuoti, jei spaudimas dažnai kyla?

Taip, bet tik pasitarus su gydytoju. Lengvas fizinis aktyvumas padeda ilgainiui sumažinti kraujo spaudimą, tačiau intensyvūs pratimai gali būti pavojingi.

Ar stresas gali pakelti spaudimą?

Taip – tai viena dažniausių priežasčių. Net trumpalaikis stresas gali laikinai pakelti kraujospūdį, todėl būtina rūpintis poilsiu ir psichologine savijauta.

Kai ramybė tampa geriausiu vaistu

Staigus kraujo spaudimo šuolis visada kelia nerimą, tačiau panika – blogiausias patarėjas. Svarbiausia – veikti nuosekliai: pailsėti, išgerti vaistą, stebėti rodmenis ir, prireikus, kviesti pagalbą. Kuo geriau pažįstate savo organizmą ir laikotės sveiko gyvenimo principų, tuo lengviau užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms ateityje.