Ką reiškia viršutinis ir apatinis kraujo spaudimas
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais. Pirmasis, viršutinis (sistolinis), rodo spaudimą, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują. Antrasis, apatinis (diastolinis), atspindi spaudimą, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas laikomas apie 120/80 mmHg.
Kai diastolinis spaudimas pakyla virš 90 mmHg, o sistolinis išlieka normoje, tai vadinama izoliuotu diastoliniu hipertenzija. Ši būklė dažnai nepastebima, nes žmogus gali nejausti jokių simptomų, bet vidiniai pakitimai organizme vis tiek vyksta.
Kodėl gali padidėti apatinis spaudimas
Padidėjęs diastolinis spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo gyvenimo būdo iki lėtinių ligų. Štai dažniausios:
- Stresas ir emocinė įtampa. Ilgalaikis stresas skatina hormonų, susiaurinančių kraujagysles, išsiskyrimą.
- Nutukimas ir nesubalansuota mityba. Per didelis druskos, sočiųjų riebalų ar perdirbto maisto vartojimas didina kraujospūdį.
- Rūkymas ir alkoholis. Nikotinas ir alkoholis siaurina kraujagysles, trikdo jų elastingumą.
- Fizinio aktyvumo stoka. Kai kūnas negauna pakankamai judesio, kraujotaka tampa lėtesnė, o kraujagyslės mažiau prisitaikančios prie spaudimo pokyčių.
- Inkstų ar endokrininės sistemos sutrikimai. Inkstai ir hormonai tiesiogiai reguliuoja kraujo spaudimą, todėl bet koks jų disbalansas gali pakelti apatinę ribą.
- Genetika. Kai kuriems žmonėms paveldimas polinkis į aukštesnį diastolinį spaudimą net ir esant sveikam gyvenimo būdui.
Kokie simptomai gali rodyti problemą
Aukštas apatinis spaudimas ne visada sukelia aiškius simptomus, tačiau kai kurie požymiai gali įspėti apie širdies ar kraujagyslių apkrovą:
- galvos skausmas, ypač pakaušyje ar smilkiniuose;
- spengimas ausyse ar svaigulys;
- nuovargis, silpnumas, sunkumo jausmas galvoje;
- širdies plakimo pojūtis, ypač ramybės metu;
- kraujavimas iš nosies arba veido paraudimas.
Jeigu šie simptomai kartojasi, verta pamatuoti spaudimą kelis kartus per dieną ir užsirašyti rezultatus. Nuolatinis diastolinio spaudimo padidėjimas yra signalas, kad širdis dirba per daug intensyviai net tada, kai turėtų ilsėtis.
Ką reiškia, jei apatinis spaudimas aukštas, o viršutinis normalus
Toks rodiklis rodo, kad širdies raumuo atsipalaidavimo fazėje susiduria su pasipriešinimu – kraujagyslės tampa nepakankamai elastingos, jų sienelės sustorėja. Tai gali būti ankstyvas širdies ir kraujagyslių ligų ženklas. Ilgainiui dėl tokio spaudimo gali vystytis aterosklerozė, širdies nepakankamumas ar inkstų pažeidimai.
Kaip normalizuoti apatinį kraujo spaudimą
Norint sumažinti apatinį kraujo spaudimą, svarbu keisti gyvenimo būdą ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Pirmieji žingsniai gali atrodyti paprasti, bet jie iš tiesų efektyvūs:
- Mažinkite druskos kiekį. Rinkitės natūralius produktus be pridėtinės druskos, venkite sūrių užkandžių.
- Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Kalio turintys produktai (bananai, pomidorai, bulvės) padeda reguliuoti spaudimą.
- Atsisakykite rūkymo ir alkoholio. Jie mažina kraujagyslių elastingumą.
- Judėkite kasdien. 30 minučių pasivaikščiojimo ar lengvo sporto padeda kraujui cirkuliuoti lengviau.
- Mokykitės streso valdymo. Meditacija, kvėpavimo pratimai ar laikas gamtoje padeda stabilizuoti spaudimą.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus – dažniausiai tai antihipertenziniai preparatai, kurie mažina kraujagyslių pasipriešinimą ir širdies apkrovą.
Kada kreiptis į gydytoją
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- apatinis spaudimas nuolat viršija 90–95 mmHg;
- skauda galvą, svaigsta ar jaučiamas širdies plakimas;
- spaudos rodikliai svyruoja stipriai net be aiškios priežasties;
- šeimoje yra širdies ar kraujagyslių ligų atvejų.
Gydytojas gali paskirti kraujo, šlapimo, hormonų ar inkstų tyrimus, taip pat širdies echoskopiją. Anksti nustatyta problema leidžia išvengti komplikacijų ir išsaugoti širdies sveikatą ilgam laikui.
DUK
Ar aukštas apatinis spaudimas pavojingas?
Taip, jei jis išlieka nuolat padidėjęs. Tai gali lemti širdies ir kraujagyslių sistemos išsekimą bei padidinti infarkto ar insulto riziką.
Ar galima patiems sumažinti apatinį spaudimą?
Lengvais atvejais – taip, pakeitus mitybą, mažinant druską ir stresą. Bet jei rodikliai aukšti nuolat, būtina gydytojo apžiūra.
Ar fizinis krūvis padeda?
Reguliarus, saikingas judėjimas – vienas geriausių būdų normalizuoti diastolinį spaudimą. Venkite tik labai intensyvaus sporto, jei spaudimas aukštas.
Ar gali būti, kad spaudimą „iškreipia“ neteisingas matavimas?
Taip. Per siauras manžetės dirželis, kalbėjimas matuojant ar judėjimas gali parodyti netikslius rezultatus. Spaudimą geriausia matuoti ramybės būsenoje, kelis kartus iš eilės.
Ar reikia vaistų, jei tik apatinis spaudimas aukštas?
Nebūtinai. Sprendimą priima gydytojas, įvertinęs bendrą sveikatos būklę ir rizikos veiksnius. Kartais pakanka gyvenimo būdo korekcijų.
Kai spaudimas kalba už širdį
Aukštas apatinis kraujo spaudimas – tai tylus signalas, kad kraujagyslės ir širdis dirba su per dideliu krūviu. Laiku pastebėjus šiuos pokyčius ir imantis veiksmų, galima ne tik apsaugoti sveikatą, bet ir išvengti rimtų ligų ateityje. Matuokite spaudimą reguliariai, stebėkite savo savijautą ir neleiskite širdžiai dirbti per sunkiai.
