Skiepai po pandemijos: ar jų apsauga vis dar veiksminga?
Nuo COVID-19 pandemijos pradžios pasaulis išgyveno precedento neturintį vakcinacijos mastą. Nuo 2020-ųjų metų milijardai žmonių buvo paskiepyti nuo koronaviruso, o vakcinų efektyvumas tapo viena iš labiausiai aptarinėjamų medicininių temų. Tačiau dabar, kai virusas mutuoja, pandemijos valdymo priemonės švelnėja, o daugelyje šalių skiepijimo apimtys mažėja – daugelis klausia: ar vakcina vis dar apsaugo?
Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis, bet dabartiniai moksliniai tyrimai leidžia pateikti gana aiškią išvadą. Nors vakcinų efektyvumas mažėja bėgant laikui ir kintant viruso atmainoms, jos vis dar išlieka vienu svarbiausių ginklų kovoje su sunkiomis ligos formomis, hospitalizacijomis ir mirtingumu.
Kaip keitėsi skiepų veiksmingumas prieš naujas atmainas?
Vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais susidūrė vakcinų kūrėjai, buvo sparčiai besikeičiantis virusas. Nuo pradinio „Wuhan“ varianto iki Omicron potipių – kiekviena nauja mutacija pasižymi tam tikru atsparumu vakcinos sukeltam imunitetui.
Omicron atmaina, ypač jos subvariantai BA.4 ir BA.5, pasižymėjo didesniu užkrečiamumu ir gebėjimu išvengti neutralizuojančių antikūnų. Tačiau tyrimai rodo, kad žmonės, paskiepyti bent trimis dozėmis, vis dar turėjo stiprią apsaugą nuo sunkių formų. Pavyzdžiui, 2023 m. pabaigoje paskelbtas „Lancet“ tyrimas parodė, kad vakcinos veiksmingumas prieš hospitalizaciją dėl Omicron išliko virš 80 % net ir praėjus 6 mėnesiams nuo trečiosios dozės.
Booster’iai: ar jie vis dar reikalingi?
Revakcinacija (booster dozės) pasirodė esanti kritiškai svarbi priemonė siekiant išlaikyti imuniteto atsaką. Po pirminių dviejų dozių antikūnų kiekis ima mažėti po maždaug 4–6 mėnesių. Booster dozės padidina šiuos kiekius ir sustiprina T-ląstelių atsaką, kuris svarbus ilgesnio laikotarpio apsaugai.
2024 m. pradžioje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) rekomendavo, kad vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims su lėtinėmis ligomis bei sveikatos darbuotojams booster dozė būtų skiriama kasmet – panašiai kaip sezoninis gripo skiepas.
Ką rodo duomenys apie vakcinas vaikams?
Vaikų vakcinacija taip pat išlieka aktuali. Nors COVID-19 eiga daugumai vaikų lengvesnė, kai kurie susiduria su komplikacijomis, tokiomis kaip multisisteminis uždegiminis sindromas (MIS-C). Be to, vaikai gali perduoti virusą šeimos nariams, ypač tiems, kurie priklauso rizikos grupėms.
Naujausi duomenys rodo, kad vakcinos yra saugios vaikams nuo 6 mėn. amžiaus, o šalutiniai poveikiai – dažniausiai lengvi: paraudimas injekcijos vietoje, karščiavimas ar nuovargis. Tėvų pasitikėjimas vakcinomis išlieka esminis veiksnys, todėl švietimas ir aiškus komunikavimas apie skiepų naudą yra būtini.
Ilgalaikė apsauga: ką rodo imuninės atminties tyrimai?
Nors antikūnų kiekis kraujyje mažėja praėjus keliems mėnesiams po vakcinacijos, tai nebūtinai reiškia, kad žmogus netenka apsaugos. Imuninė sistema turi vadinamąją atminties funkciją: T-ląstelės ir B-ląstelės „prisimena“ virusą ir gali greitai reaguoti jam patekus į organizmą vėl.
Amerikos imunologų asociacijos tyrimai rodo, kad net ir praėjus metams po paskutinės vakcinos dozės, žmonių, turinčių imunologinę atmintį, organizmas gali greitai pagaminti neutralizuojančius antikūnus, sumažindamas ligos sunkumą. Tai svarbus argumentas palaikantis vakcinų ilgalaikę naudą net po kelių metų.
Sveikatos ekspertų pozicija: vakcinos vis dar reikalingos
ULAC ir PSO specialistai pabrėžia, kad vakcinacija tebėra svarbiausia priemonė valdyti viruso plitimą ir apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius. Nors pandeminis režimas pasibaigęs, virusas niekur nedingo – jis tapo endeminiu. Tai reiškia, kad jis ir toliau cirkuliuos visuomenėje, panašiai kaip gripas.
Skiepai padeda išlaikyti žemą hospitalizacijų lygį, apsaugoti sveikatos priežiūros sistemą nuo perkrovos ir sumažinti ilgalaikio COVID-19 (long COVID) riziką. Ypač svarbu, kad žmonės iš rizikos grupių reguliariai atnaujintų skiepus pagal galiojančias rekomendacijas.
Kaip elgtis šiandien?
Skiepijimo strategija po pandemijos tampa personalizuota. Ne visi žmonės turi revakcinuotis tuo pačiu metu, bet kiekvienas turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl rizikos veiksnių ir galimo vakcinos atnaujinimo. Rekomenduojama:
- Patikrinti, kada buvo paskutinė vakcinos dozė
- Stebėti vietinės sveikatos apsaugos institucijų rekomendacijas
- Imtis papildomų apsaugos priemonių rizikos sezono metu
Nors pandemija paliko gilią žymę visuomenėje, vakcinų mokslas sparčiai progresuoja. Naujų kartų vakcinos, įskaitant intranazalines ir universalias, jau kuriamos. Jos ateityje dar labiau pagerins apsaugą ir sumažins infekcijų plitimą.
Todėl atsakant į klausimą – ar vakcina vis dar apsaugo – mokslas sako „taip“. Tik dabar tai reikalauja labiau pritaikyto, išmintingo ir informuoto požiūrio.
