Tarptautinis bakalaureatas Lietuvoje turi dvigubą reputaciją. Viena vertus, tai prestižinis kelias į geriausius pasaulio universitetus. Kita vertus, tėvų pokalbiuose apie jį beveik visada nuskamba tas pats sakinys: „Girdėjau, kad ten labai sunku.“
Šis įsitikinimas dalį šeimų sustabdo dar prieš pasidomint, kas iš tikrųjų slypi už trijų raidžių – IB.
Sunkumo klausimas vertas rimto atsakymo, o ne vien raminimo. Todėl šiame tekste nebandysime įtikinti, kad IB yra lengvas – toks jis nėra. Verčiau pažiūrėsime, iš ko tas sunkumas susideda, kam jis yra įveikiamas ir kada ši programa iš tiesų gali būti ne pats geriausias pasirinkimas.
Iš kur kilo „per sunku“ reputacija?
Dalis šios reputacijos pelnyta, dalis – tiesiog nesusipratimas.
Prieš nagrinėjant krūvį verta vienu sakiniu prisiminti, kas yra tarptautinis bakalaureatas: tai dvejų metų diplomo programa 11–12 klasių mokiniams, vykdoma daugiau nei 150 pasaulio šalių anglų kalba, o jos rezultatus pripažįsta universitetai visame pasaulyje.
Iš pirmo žvilgsnio grėsmingai gali skambėti keli dalykai.
Pirma, vertinimo skalė iki 45 balų, kurios lietuviškoje sistemoje nesame įpratę matyti. Antra, baigiamasis rašto darbas (angl. Extended Essay) – kelių tūkstančių žodžių savarankiškas tyrimas, kuris gali priminti universiteto kursinį darbą. Trečia, visa tai vyksta anglų kalba.
Sudėjus viską į vieną sakinį, mitas apie „nepakeliamą IB“ gimsta beveik savaime.
Vis dėlto verta iš karto nuimti bent vieną baimę: 45 balai yra maksimumas, o diplomui gauti pakanka 24. Skalė nėra tiesiog „griežtesnė už lietuvišką“ – ji tiesiog kitokia, o universitetai gerai žino, ką reiškia jos rezultatai.
Dažnai baisiausiai atrodo būtent tai, kas dar nepažįstama.
IB programos krūvis kitoks, o ne tiesiog didesnis
Vienas esminių IBDP struktūros bruožų – mokinys mokosi šešių pasirinktų dalykų iš skirtingų dalykų grupių, o ne ilgo sąrašo disciplinų vien todėl, kad jos numatytos programoje.
Mažiau dalykų reiškia daugiau gylio kiekviename iš jų, tačiau kartu – ir mažiau blaškymosi.
Antras svarbus dalykas – skirtingi mokymosi lygiai. Dalį dalykų mokinys renkasi aukštesniu lygiu (HL), kitus – standartiniu (SL).
Praktiškai tai leidžia daugiau dėmesio skirti toms sritims, kurios svarbios planuojamoms studijoms, o kitus dalykus mokytis mažesne apimtimi. Lietuviškoje sistemoje panašų vaidmenį atlieka kursų pasirinkimas, tačiau tarptautinio bakalaureato programoje toks principas įdėtas į pačią jos struktūrą.
Trečias ir bene svarbiausias skirtumas – vertinimas išskirstytas per dvejus metus.
Galutinį rezultatą lemia ne vienas egzaminų maratonas, bet ir per visą laikotarpį atliekami vidiniai vertinimai bei kiti darbai. Mokiniui tai reiškia, kad viena nepavykusi diena savaime nenubraukia dvejų metų darbo.
Daliai mokinių būtent dėl to IB tampa ne sunkesniu, o tiesiog labiau nuspėjamu keliu nei principas „viskas sprendžiasi birželį“.
Verta žinoti ir organizacinę detalę. Lietuvoje IBDP siūlo tiek tarptautinės mokyklos, dirbančios anglų kalba, tiek licėjai, kuriuose veikia kelios lygiagrečios programos.
Pavyzdžiui, „Erudito“ licėjuje mokinys iki dešimtos klasės gali mokytis pagal nacionalinę programą, o dėl IB apsispręsti vienuoliktoje klasėje, nekeisdamas mokyklos ir bendruomenės. Sprendimas tokiu atveju priimamas brandesniame amžiuje, kai vaiko akademinė kryptis paprastai jau būna aiškesnė.
Kas IB programoje iš tiesų yra sunku?
Sąžininga kalbėti ir apie kitą pusę.
Akademinis rašymas yra realus iššūkis. Extended Essay ir žinių teorijos (TOK) kursas reikalauja gebėti argumentuoti, analizuoti šaltinius ir mintis dėstyti raštu tokiu lygiu, prie kurio mokinys nebūtinai buvo pratęs ankstesnėse klasėse.
Jeigu iki tol daugiausia teko rašyti atpasakojimus ar trumpus atsakymus, pirmieji mėnesiai gali būti nepatogūs.
Prie akademinės dalies prisideda ir CAS – kūrybos, aktyvumo ir socialinės veiklos programa šalia įprastų pamokų. Ji nebūtinai sunki akademiškai, tačiau reikalauja laiko ir planavimo. Tai sąmoninga IB filosofijos dalis: mokinys neturėtų dvejus metus gyventi vien pažymiais ir egzaminais.
Kitas iššūkis – savarankiškumas.
Terminai dažnai būna ilgesni, todėl niekas nebūtinai kasdien primins, kad po kelių savaičių reikia pateikti didelį darbą. Polinkis viską atidėti iki paskutinės savaitės čia kainuoja daug daugiau nei programoje, kur kiekviena užduotis turi rytojaus terminą.
Dar vienas svarbus veiksnys – anglų kalba. Jei jos lygis silpnas, mokinys vienu metu turi mokytis ir dalyko turinio, ir kalbos, o tai jau sukuria papildomą krūvį.
Šeimai verta įvertinti ir tai, kad perėjimas iš IB atgal į nacionalinę programą viduryje dvejų metų ciklo gali būti sudėtingas. Todėl sprendimą geriau priimti apgalvotai, o ne žiūrėti į programą kaip į trumpą eksperimentą.
Krūvis ir savijauta: ką realiai gali padaryti šeima?
Dalis istorijų apie per didelį IB krūvį iš tikrųjų yra ne apie gebėjimų trūkumą, o apie darbo ritmą.
Jeigu dideli darbai nuolat atidedami paskutinėms savaitėms, krūvis, kuris turėjo būti paskirstytas per ilgą laiką, susispaudžia į kelis mėnesius ar net savaites.
Todėl vienas svarbiausių dalykų namuose nėra dar vienas korepetitorius. Kartais daugiau naudos duoda paprastas kalendorius: dideli darbai suskaidomi į tarpinius etapus, o miego režimas nėra pirmas dalykas, kurio atsisakoma pritrūkus laiko.
Verta stebėti ir koncentracijos pokyčius. Apie tai, kodėl pervargus atsiranda smegenų rūkas ir kaip susigrąžinti aiškumą, šiame portale jau rašyta atskirai. Mokymosi krūvio kontekste pagrindinė logika panaši: kai žmogus nuolat neišsimiega ir ilgą laiką dirba be normalaus poilsio, produktyvumas nuo papildomų valandų nebūtinai didėja.
Jei mokinys nuolat dirba iki nakties, pirmiausia verta pažiūrėti ne tik į programos reikalavimus, bet ir į tai, kaip paskirstomas darbas.
Šalia sunkumo mito – ir finansinis mitas
Prie teiginio „IB per sunkus“ neretai pridedamas dar vienas: „IB per brangus“.
Čia verta žinoti konkrečią detalę – kai kurios IB programą siūlančios mokyklos turi stipendijų sistemą stipriausiems stojantiesiems.
Vilniuje ir Kaune veikiančiame „Erudito“ licėjuje geriausiai besimokantys mokiniai, stojantys į IB klases, gali pretenduoti į stipendiją, padengiančią iki 100 proc. metinio mokesčio.
Tai nereiškia, kad finansinis klausimas visoms šeimoms išnyksta. Tačiau akademiškai stipriam ir motyvuotam mokiniui verta pasidomėti realiomis stipendijų galimybėmis prieš nusprendžiant, kad ši programa automatiškai yra nepasiekiama.
Penki klausimai šeimai prieš priimant sprendimą
Vietoje universalaus atsakymo „IB sunkus“ arba „IB nesunkus“ naudingiau atsakyti į penkis konkrečius klausimus:
- Ar vaiko anglų kalbos lygis pakankamas mokytis dalykų turinio, o ne tik susikalbėti?
- Ar jis geba dirbti su ilgesniais terminais be nuolatinės išorinės kontrolės?
- Ar planuojamos studijos gali vesti į tarptautinę aplinką, kurioje IB diplomas būtų naudingas?
- Ar namuose įmanoma dvejus intensyvius metus išlaikyti normalų darbo, miego ir poilsio ritmą?
- Ar pasidomėta stipendijų galimybėmis, jei pagrindinis barjeras atrodo mokymosi kaina?
Jei dauguma atsakymų yra „taip“, kitas žingsnis nebūtinai turi būti dar savaitė forumų skaitymo.
Kur kas naudingiau apsilankyti atvirų durų dienoje, pasikalbėti su mokytojais ir, jei yra galimybė, dabartiniais IB mokiniais. Valanda tokio pokalbio dažnai pasako daugiau nei dešimtys bendrų komentarų internete.
Tad ar tarptautinis bakalaureatas per sunkus?
Pats klausimas nėra visai tikslus.
IB yra reikli programa. Joje reikia planuoti laiką, daug rašyti, savarankiškai dirbti ir mokytis anglų kalba. Šio krūvio nėra prasmės menkinti.
Tačiau svarbesnis klausimas yra kitas: ar būtent toks krūvis ir mokymosi būdas tinka konkrečiam vaikui?
Vienam mokiniui savarankiškas tyrimas ir gilesnis kelių pasirinktų dalykų mokymasis bus motyvuojantis iššūkis. Kitam ta pati struktūra gali tapti nuolatine įtampa.
Todėl sprendimą verta priimti ne pagal IB reputaciją, o pagal paties mokinio stiprybes, motyvaciją, anglų kalbos lygį ir mokyklos gebėjimą jį lydėti visus dvejus metus.
Programa yra reikli. Bet vien iš to dar neseka, kad ji yra per sunki.
