Hemorojus yra viena iš tų medicininių temų, apie kurias viešumoje kalbėti vis dar gėdinamasi, tačiau statistika negailestinga: su šia problema bent kartą gyvenime susiduria didžioji dalis suaugusiųjų. Kai pasireiškia pirmieji simptomai – diskomfortas, niežulys ar skausmas tuštinimosi metu – daugelis žmonių pirmiausia bando ieškoti atsakymų internete ir tikisi, kad ši nemaloni būklė praeis savaime be jokio gydytojo įsikišimo. Nors dalis lengvų atvejų tikrai gali būti suvaldomi gyvenimo būdo korekcijomis, hemorojus yra progresuojanti liga, todėl savigyda ne visada yra saugus kelias.
Kas iš tikrųjų yra hemorojus ir kodėl jis atsiranda?
Hemorojus – tai išsiplėtusios veninės struktūros, vadinamos hemorojiniais mazgais, esančios tiesiosios žarnos galinėje dalyje arba išangės srityje. Mediciniškai tai galima palyginti su venų varikoze, tik šiuo atveju pažeidžiamos išangės kanalo kraujagyslės. Kiekvienas žmogus turi šiuos mazgus, nes jie padeda kontroliuoti tuštinimosi procesą, tačiau problemos prasideda tada, kai šie mazgai patinsta, išsipučia ir pradeda kelti skausmą ar kraujuoti.
Pagrindinės priežastys, kodėl hemorojus vystosi, yra susijusios su padidėjusiu spaudimu dubens srityje. Dažniausiai tai lemia šie veiksniai:
- Lėtinis vidurių užkietėjimas: nuolatinis stanginimasis tuštinimosi metu sukelia didelį spaudimą venoms.
- Nėštumas ir gimdymas: dėl augančio vaisiaus svorio ir hormoninių pokyčių dubens venos yra spaudžiamos, o gimdymo metu stanginimasis gali išprovokuoti mazgų išlindimą.
- Sėdimas gyvenimo būdas: ilgalaikis sėdėjimas prie kompiuterio ar automobilio vairavimo mažina kraujo cirkuliaciją dubens srityje.
- Mitybos ypatumai: nepakankamas skaidulų kiekis racione ir per mažas suvartojamo vandens kiekis sukietina išmatas.
- Sunkus fizinis darbas: sunkių daiktų kilnojimas didina pilvo ertmės slėgį.
- Amžius: audiniai aplink išangę su amžiumi silpnėja, todėl rizika susirgti didėja po 45–50 metų.
Ar hemorojus gali praeiti savaime?
Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis. Jei hemorojus yra pradinės stadijos, o simptomai pasireiškė staiga dėl laikino dirgiklio (pavyzdžiui, vienkartinio vidurių užkietėjimo ar intensyvios kelionės), pasikeitus mitybai ir sureguliavus tuštinimąsi, uždegimas gali atslūgti. Tokiu atveju mazgai gali susitraukti, o skausmas išnykti.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad hemorojiniai mazgai patys „nedingsta“ – jie tiesiog gali nebekelti jokių simptomų. Jei audiniai jau yra išsiplėtę, jie išlieka tokie ir ateityje, jei bus provokuojamų veiksnių, gali vėl patinti. Todėl tikėtis visiško išgijimo be gyvenimo būdo pokyčių yra naivu. Jei liga tampa lėtinė, mazgai ilgainiui didėja, o jų sienelės plonėja, todėl kraujavimo epizodai tampa dažnesni.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis žmonių bando gydytis namuose žvakutėmis ar tepalais iš vaistinės, egzistuoja „raudonosios vėliavos“, kurias pastebėjus būtina nedelsiant vykti pas proktologą. Savigyda gali būti pavojinga, nes kai kurie hemorojų imituojantys simptomai yra būdingi ir daug rimtesnėms ligoms, įskaitant žarnyno vėžį.
Gydytojai ragina kreiptis pagalbos, jei:
- Pasirodė kraujas: nors hemorojus yra dažniausia kraujavimo iš išangės priežastis, kraujas gali rodyti polipus ar storosios žarnos navikus. Ypač pavojinga, jei kraujas tamsus arba jo kiekis didelis.
- Skausmas tapo nepakeliamas: jei mazgas tapo kietas, pamėlynavo arba jaučiamas pulsuojantis skausmas, tai gali rodyti trombozę – kraujo krešulio susidarymą mazge.
- Simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę: jei naudojami nereceptiniai vaistai nepadeda, o būklė negerėja, būtina specialistų konsultacija.
- Išmatų pokyčiai: pastebėjote, kad pakito tuštinimosi dažnis, išmatų forma tapo „pieštukinė“ arba nuolat jaučiamas nevisiško pasituštinimo jausmas.
- Bendras silpnumas ir mažakraujystė: lėtinis, net ir nedidelis kraujavimas gali sukelti anemiją, pasireiškiančią nuovargiu, odos blyškumu ir galvos svaigimu.
Koks gydymas taikomas medicinos įstaigose?
Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę būdų, kaip gydyti hemorojų, ir ne visada tai reiškia sudėtingą operaciją. Gydytojai proktologai parenka gydymo metodą atsižvelgdami į ligos stadiją.
Pirminėse stadijose dažniausiai skiriamas konservatyvus gydymas: skaidulinės medžiagos, laisvinamieji preparatai, specialios dietos rekomendacijos ir higienos palaikymas. Taip pat naudojami vaistai, stiprinantys venų sieneles.
Jei konservatyvus gydymas nepadeda, taikomi ambulatoriniai procedūriniai metodai:
- Rišimas guminiais žiedais: tai bene populiariausias metodas, kai ant hemorojinio mazgo uždedamas specialus žiedas, nutraukiantis kraujotaką, ir po kelių dienų mazgas pats nukrenta.
- Skleroterapija: į mazgą suleidžiamas specialus preparatas, kuris „suklijuoja“ kraujagysles ir sukelia mazgo nykimą.
- Lazerinė chirurgija: modernus ir mažai invazyvus metodas, kai lazerio spinduliais uždaromi hemorojiniai mazgai, išsaugant aplinkinius audinius. Tai leidžia pacientui greitai sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Chirurginė operacija (hemoroidektomija) atliekama tik pačiais sunkiausiais atvejais, kai mazgai yra labai dideli, iškritę ir nebegrąžinami į vidų, arba kai kiti gydymo būdai buvo neveiksmingi.
Kaip išvengti hemorojaus atsinaujinimo ateityje?
Net ir sėkmingai išgydžius hemorojų, liga gali sugrįžti, jei nebus pašalintos pagrindinės priežastys. Prevencija yra raktas į ilgalaikę sveikatą. Svarbiausia taisyklė – subalansuota mityba, kurioje gausu skaidulų. Skaidulos minkština išmatas ir palengvina jų pasišalinimą, todėl išvengiama stanginimosi. Reikėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų bei ankštinių kultūrų.
Vandens gėrimas yra ne ką mažiau svarbus. Dažnai žmonės vartoja pakankamai skaidulų, tačiau geria per mažai skysčių, todėl skaidulos „užkemša“ žarnyną. Per dieną rekomenduojama išgerti bent 2 litrus vandens. Taip pat svarbus fizinis aktyvumas – net ir paprastas pasivaikščiojimas gerina dubens srities kraujotaką ir apsaugo nuo kraujo sąstovio venose.
Svarbu ir tualeto įpročiai. Nereikėtų tualete praleisti per daug laiko su telefonu ar knyga – ilgas sėdėjimas „atpalaiduoja“ dubens dugno raumenis ir didina spaudimą hemorojiniams mazgams. Taip pat vertėtų vengti ilgalaikio sėdėjimo kietuose paviršiuose ir reguliariai daryti pertraukas darbo metu.
Dažniausiai užduodami klausimai apie hemorojų
Ar hemorojus yra užkrečiamas?
Ne, hemorojus nėra infekcinė liga ir jis negali būti perduotas kitam žmogui jokiu būdu. Tai fiziologinis pokytis organizme, susijęs su kraujagyslių būkle ir gyvenimo būdo veiksniais.
Ar galima hemorojų gydyti liaudies medicinos priemonėmis?
Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, šaltos kompresai ar tam tikros vaistažolių vonelės, gali laikinai palengvinti simptomus, tačiau jos neišgydo pačios ligos. Prieš naudojant bet kokias „liaudiškas“ priemones, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad nebūtų pakenkta uždegiminei vietai.
Ar po hemorojaus operacijos liga vėl neatsinaujins?
Operacija pašalina esamus simptominius mazgus, tačiau jei pacientas nekeičia mitybos ir gyvenimo būdo, hemorojus gali pasikartoti kitoje vietoje. Sėkmė priklauso nuo pooperacinio režimo laikymosi.
Koks gydytojas specialistas gydo hemorojų?
Jums reikia kreiptis į gydytoją koloproktologą (dažniausiai vadinamą proktologu). Šis specialistas yra kvalifikuotas diagnozuoti ir gydyti tiesiosios žarnos bei išangės susirgimus.
Ar nėštumo metu atsiradęs hemorojus praeina po gimdymo?
Daugeliu atvejų po gimdymo, kai sumažėja pilvo ertmės spaudimas ir normalizuojasi hormonų lygis, hemorojaus simptomai palengvėja arba išnyksta. Tačiau jei liga buvo pažengusi iki nėštumo, gali prireikti specialaus gydymo.
Gyvenimo būdas kaip geriausias vaistas
Norint išvengti šios nemalonios patirties, svarbiausia yra proaktyvus požiūris į savo sveikatą. Hemorojus nėra nuosprendis, tai kūno siunčiamas signalas, kad kažkas negerai su mityba, skysčių vartojimu ar fiziniu aktyvumu. Nors kartais hemorojus pasitraukia pats, geriausia strategija – užkirsti jam kelią dar jam neprasidėjus. Reguliari mankšta, pakankamas skaidulų kiekis lėkštėje ir vanduo stiklinėje yra pagrindiniai įrankiai, kurie padeda išsaugoti žarnyno sveikatą. Jei jaučiate, kad simptomai vargina, nebijokite ir nevėluokite kreiptis į specialistus. Šiuolaikinė medicina leidžia išspręsti šią problemą greitai, efektyviai ir be ilgalaikio streso, grąžinant gyvenimo kokybę į vėžes.
